Šiluva
1973 rugsėjo pradžioje per Marijos Gimimo atlaidus į Šiluvą suplaukė milžiniškos žmonių minios. Sekmadienį, rugsėjo 9, automašinos netilpo Šiluvoje. Jų buvo pilni laukai aplinkui Šiluvos miestelį. Autoinspekcija šiemet buvo kur kas mandagesnė, negu pernai. Tačiau autobusus, kuriais vyko maldininkai į Šiluvą, vis vien gaudė. Maldininkai pasakoja: „Maždaug trys kilometrai iki Šiluvos mūsų autobusą sustabdė autoinspekcija ir draugovininkai. Šoferis buvo ilgai kamantinėjamas, kad jis tikriausiai žmones paleisiąs Šiluvoje, o į Pakruojį nevažiuosiąs. Mat, kelionės lape buvo įrašytas galutinis maršruto tikslas — Pakruojis. Pusvalandį pakamantinėjęs šoferį, atėmė iš jo kelionės lapą, keleivių sąrašą ir išdavė leidimą važiuoti tik į Pakruojį. Tik vėlai naktį po didelių vingių žmonės pėsčiomis pasiekė Šiluvą."
Rugsėjo 9, sekmadienį, prie Šiluvos koplyčios Raseinių milicija atiminėjo iš pardavėjų žvakes. Vieną moterį įstūmė į mašiną ir nusivežė. Rugsėjo 8 vakare milicija į Raseinius nusivežė vieną senutę, kuri vežama šaukė: „Žmonės, gelbėkite!"
Šiokiadieniais matėsi daug devocionalijų pardavėjų pačioje bažnyčioje. Jie rožančių buvo prisitaisę ant krūtinių po apsiaustais.
Baisiogala
Baisiogalos vidurinės mokyklos direktorius Šerkšnys ir XI klasės auklėtoja Šidlauskaitė barė ir įžeidinėjo vienuoliktos klasės moksleives — Regina Jagėlaitę ir Vandą Aleksandravičiūtę — vien už tai, kad šios per Velykas barstė procesijoje gėles. Mokytoja prieš visą klasę gėdino mergaites. Kai šios pasiaiškino, kad motinos liepusios eiti į bažnyčią, Šidlauskaitė atkirto: „Gal motinos jums lieps ir į lovą su klebonu gultis!"
Nors mergaitės visą laiką buvo pavyzdingos ir gerai mokėsi, tačiau už gėlių barstymą joms sumažintas elgesio pažymys, o į charakteristikas Įrašyta: „Nors mergaitės buvo komjaunuolės, bet ateistinės pažiūros nesusiformavusios, nes vienuoliktoje klasėje lankė bažnyčią." Šitoks oficialus įrašas į mokinių charakteristikas diskriminuoja tikinčiuosius ir demaskuoja tarybinį teiginį, kad apie Tarybų Sąjungos piliečių religinius įsitikinimus oficialiuose dokumentuose nieko nepažymima.
Tėvai stebisi, kaip auklėtoja Šidlauskaitė gali auklėti jaunimą, jei jai pačiai reikia auklėtis.
Už bažnyčios lankymą buvo barama ir kompromituojama X kl. mokinė Lionė Urbonavičiūtė. Auklėtoja žadėjo jai įrašyti į charakteristiką, kad lankanti bažnyčią.
Baisiogalos mokyklos vadovybė kur kas švelniau reaguoja į kitokius moskelivių nusikaltimus. Prieš keletą metų Vidas Varnas išplėšė bažnyčioje penkias aukų dėžutes ir nuplėšė nuo altoriaus 12 votų (padaryta nuostolio daugiau nei 220 rub.). Šiemet, kai V. Varnas baigė vidurinę mokyklą, jo dokumentai buvo švarūs.
Girdžiai
1973 rugsėjo 1 į Girdžių vidurinę mokyklą atvažiavęs kažkoks pareigūnas iš Jurbarko rajono savo kalboje pareiškė: „Nedarykite Jūs taip, kaip padarė Mockienė."
Žmonės ėmė teirautis, ką gi ta Mockienė padarė. Pasirodo, kad 1973 balandžio 5 auklėtojas Simanavičius jo dukterį Janiną, IX kl. mokinę, įrašė į komjaunimą. Motina dėl to skaudžiai pergyveno ir komjaunimo bilietą sudegino, o auklėtojui pasiuntė tokio turinio raštelį: „Mano duktė nepilnametė, todėl be mano sutikimo jūs neturėjote teisės jos įrašyti. Jos priėmimą i komjaunimą aš laikau neteisėtu ir bilietą paleidau dūmais per kaminą."
Vyras nuogąstavo, kad už tai gausianti parų.
— Didelio daikto, atsėdėsiu ir pareisiu, — atkirto Mockienė.
Balandžio 19 Mockienė buvo iškviesta į rajoną pasiaiškinti dėl savo elgesio.
— Bilietą sudeginau dėl to, — pareiškė Mockienė, — kad mano dukterį į komjaunimą įrašė be mano žinios. Nieko doro nėra iš to komjaunimo. Pilnos Mitu-vos pakrantės porelių su ženkleliais. Gėdą tėvams daro. Aš nenoriu, kad mano duktė išaugtų pasileidėlė. Kas apiplėšė Pavidaujo krautuvę? Kas girtas apvėmė keleivius autobuse? Vis tai mokiniai komjaunuoliai. Kodėl šitokių nededa į mokyklos sienlaikraštėlį? O kad mokinės pirmūnės Velykų procesijoje dalyvavo, tai jų karikatūras mokykloje iškabino. Pagaliau įrašymas laisvas ar priverstinas? — paklausė moteris.
— Žinoma, kad laisvas.
— Tai kodėl verčia? Mokykloje pribaugina. Duktė parėjusi namo verkė, užmigti per naktį negalėjo.
Mockienei buvo paaiškinta, kad duktė negalėsianti įstoti į aukštąją mokyklą, o ji būsianti nubausta.
***
Prieš keletą metų Riklikienė sudegino savo vyro partinį bilietą. Panašiai pasielgė ir Stasė Banaitienė. Šaukiama pasiaiškinti, pasiuntė raštelį: „Po viena antklode dvi partijos negali gulėti!"
Pabaiskas
Pabaisko vidurinėje mokykloje 1973 kovo pradžioje mokytojams organizuotas pasitarimas internacionalinio auklėjimo klausimu. Į pasitarimą atvyko Ukmergės rajono švietimo skyriaus vedėjas VI. Vėbra. Direktorė E. Stasiukaitienė paminėjo bažnyčią lankančius moksleivius ir nusiskundė: „Anksčiau mums buvo lengviau kovoti su moksleivių lankymusi į bažnyčią. Naujai atvykęs kulto tarnas turi didelį autoritetą, visus patraukia, o visų svarbiausia, kad pamoksluose „muša ant nacionalinio klausimo."
Švietimo skyriaus vedėjas kalbėjo, kad nacionaliniam klausimui reikia skirti daug dėmesio, nes mokiniai padarą išsišokimų. Šiemet vasario 16-ją buvo išsišokimų Jurbarko rajono mokyklose; viena komjaunimo sekretorė platino antitarybinius atsišaukimus, kiti moksleiviai iškėlė trispalvę vėliavą.
Gegužės pabaigoje, mokslo metų baigimo akto metu, direktorė E. Stasiukaitienė viešai pranešė, kad VII kl. mokinei Valei Amankavičiūtei už bažnyčios lankymą sumažinamas elgesys.
1973.VI.29 į Ukmergės rajono Vykdomąjį komitetą buvo iškviestas Pabaisko klebonas kun. V. Ramanauskas už tai, kad jis birželio 14-ją suorganizavęs bažnyčiai plauti talką. Kleboną rajonui apskundė Pabaisko tarybinio ūkio partijos sekretorė Boškevičienė ir Girdžių ūkvedys. Vykdomojo komiteto pirmininkas kleboną išvadino pačiu blogiausiu rajone, nes per dvejus metus jau trečią kartą baramas. Klebonui aiškino, kad jam žmonės uždirbą duoną, o jis trukdąs jiems dirbti. Dėl klebono kaltės trims moterims nubrauktas progresyvinis užmokestis. (Vėliau paaiškėjo, kad toms moterims buvo skirtos penkios dienos daržams ravėti, tad galėjo šį darbą baigti ir per vieną dieną. Todėl jos, baigusios darbą ūkyje, atėjo į talką bažnyčioje.) Klebonas užsiminė, kad jei jis neįtinkąs Ukmergės valdžiai, šie galį paprašyti, kad kleboną iškeltų. Pirmininkas paaiškino, kad jį nukėlus kitur, kiti turės su juo vargo. Tada klebonas paprašė, kad pirmininkas greičiau baigtų šnekas, nes šiandien šv. Petro ir Povilo šventė.
— Kokia šventė! Nieko girdėti nenoriu! Šienapiūtė, o ne šventė! — net iš vietos pašokęs šaukė pareigūnas. — Jei vyskupas ją įsakė švęsti, tai mes ir vyskupą pamokysime.
Klebonui dar buvo priminti ir kiti nusikaltimai: per Velykas rinkęs pinigus bažnyčioje, dešimtis vaikų dalyvavę procesijoje ir t.t.
Maždaug už mėnesio Pabaisko kleboną už talką barė net saugumo pareigūnai. Be to, jie teiravosi, iš kur žmonės gauną maldaknygių, katekizmų, kas rašąs mašinėle giesmynėlius?
Spalio 5 į Ukmergės rajono Vykdomąjį komitetą buvo sukviesti rajono parapijų bažnytinių komitetų pirmininkai ir kasininkai. Jiems buvo kalbėta apie kulto įstatymus, priminta pareiga saugoti bažnyčios pinigus nuo klebono ir neužmiršta net kelis kartus priminti apie Pabaisko klebono įvykdytą didelį „nusikaltimą" — grindims plauti talką, trukusią keturias valandas.
