PANEVĖŽIO VYSKUPIJA
Salos
1972 liepos mėnesį Salų klebonas kun. Petras Nykštus buvo apkaltintas, kad ruošęs vaikus pirmajai komunijai. 1972.VIII.24 kun. P. Nykštus Rokiškio rajono Vykdomojo komiteto Administracinės komisijos buvo nubaustas 50 rub. bauda. Žemiau pateikiame keletą pareiškimų, liudijančių apie mokytojų ir įvairių pareigūnų sauvalę tikinčiųjų atžvilgiu.
Kaišiadorių ir Panevėžio Vyskupijų Valdytojui
Rokiškio ra j. Salų parapijos tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
Gerb. Valdytojau, mes, katalikai, gerai žinome ir, skaitydami tarybinę spaudą, randame parašyta, kad neteisingai užpuldinėti ir įžeidinėti žmogaus negalima. Kas taip padaro, tuos baudžia. Tarybiniai įstatymai mums, tikintiesiems, duoda visišką laisvę sąžinės ir tikėjimo dalykuose. Tai kodėl Salų mokytoja Didž-galvienė, mokyklos direktorius Augulis, Salų technikumo direktorius Steponavičius, apylinkės pirmininkė Raugalienė visai nekaltai užpuolė mūsų kleboną ir apkaltino, kad klebonas mūsų vaikus mokė bažnyčioje. Mokytoja Didžgalvienė ir apylinkės pirmininkė Raugalienė ėjo į bažnyčią žiūrėti, kokie vaikai eina bažnyčion. Mokytoja Didžgalvienė Gradecko dukterį net namo parvarė. Mokytoja jai pasakė, kad vaikams negalima eiti į bažnyčią. Ta mergaitė, išsigandusi, ir parbėgo namo, bažnyčioje paliko net knygą: bijojo prie mokytojos ją pasiimti.
Salų mokyklos direktorius Augulis, ūkio technikumo direktorius Steponavičius, apylinkės pirmininkė Raugalienė važinėjo net į namus pas vaikus, kurie eina bažnyčion. Direktorius Augulis pasiėmęs vaikus be tėvų žinios, tik esant pirmininkei ir technikumo direktoriui, liepė rašyti prieš kleboną, ir vaikai nusigandę rašė taip, ką jiems Augulis diktavo. Kai mes, tėvai, sužinojome, kad taip mokytojai neteisingai padarė, tai vaikų paklausėm, ką jūs rašėt ir kam taip rašėt, kaip nebuvo, tada vaikai pasakė: „Nežinom — ką direktorius sakė, tą ir rašėm. Bijojom direktoriaus, kad nebartų." O dviem vaikam tai padavė jau net ir parašytą raštą prieš kleboną. Vaikam liepė tik pasirašyti. Tie, bijodami mokytojų, ir pasirašė. Tai kaip taip neteisingai mokytojai gali daryti? Vaikams diktuoja ir liepia rašyti jų žodžius, paskui, paėmę iš vaikų tuos raštus, padavė prieš kleboną į Rokiškio rajoną skundą, kad klebonas mūsų vaikus mokė, o rajone tiki tuo neteisingu mokytojų skundu ir kelia klebonui bylą.
Savo vaikus mes patys tėvai išmokėm visą katekizmą ir poterius, o kai vaikai išmoko, tada mes ėjom pas kleboną ir prašėm jį, kad patikrintų, paklaustų mūsų vaikus, kaip jie moka, ar jau galima juos leisti išpažinties ir prie šv. Komunijos. Jau parašėm rajonan ir Vilniaus Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui, kad mes patys tėvai kiekvienas savo vaiką išmokėm, bet mumis tėvais, kurie patys savo vaikus mokėm, netiki ir klebonui kelia bylą. Tie tėvai, kurių vaikai, mokytojams liepiant, rašė prieš kleboną, vėl antrą kartą rašė rajonan, kaip yra ir prašė mokytojus sudrausti, bet vis tiek yra tas pats.
Mokytoja Didžgalvienė net suskaičiavo, kiek bažnyčioje yra vaikų ir kiek suaugusių žmonių. Ir koks jai reikalas taip daryti ir kodėl ji kišasi prie bažnyčios? Direktorius Augulis pasakė, kad jį Didžgalvienė privertė taip daryti. Keista, kai direktorių priverčia mokytoja. O kas mokytoją Didžgalvienę privertė landžioti po bažnyčią ir bažnyčioje „tvarką" daryti?
Jei mokytojai turi teisę eiti tikrinti, kas bažnyčioje daroma, — skaičiuoti, kiek bažnyčioje yra žmonių ir vaikų, tai, Valdytojau, gal jau ir kunigai pradės eiti mokyklon? Salų mokytojai jau eina bažnyčion ir rūpinasi mūsų vaikų religiniais reikalais. Jei kunigai negali eiti mokyklon, tai nesutinkam, kad Salų mokytojai kištųsi į mūsų sąžinės reikalus.
Gerbiamas Valdytojau, padėkite mums, katalikams tėvams, kad dėl mūsų vaikų klebonas nebūtų neteisingai apkaltintas ir nubaustas, kad mokė mūsų vaikus. Mes, tėvai, geriau žinom už mokytojus, kas išmokė mūsų vaikus. Mokytojai ir mus, tėvus, kaltina, kad neturim teisės savo vaikus vesti bažnyčion.
Jeigu, Valdytojau, šitame reikale negalite mums padėti, tai prašom pranešti, kur mes dar turim kreiptis. Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui dar kartą pareiškimą parašėm ir siųsim.
Salos, 1972.VII.27. Vaikų tėvai: 10 parašų.
1973.VIII.27 dešimtis Salų parapijiečių pasiuntė panašų pareiškimą Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui K. Tumėnui. Pareiškimas baigiamas prašymu: „Prašome Jus, Įgaliotini, neleisti mokytojai Didžgalvienei ir direktoriui Auguliui užpuldinėti mūsų vaikus už ėjimą į bažnyčią, ne tik bažnyčioje, bet ir mokykloje, nes vaikai bijo mokytojų, kad nebartų ir nebaustų. Kitaip negalėsime vaikų leisti į Salų mokyklą."
Tikintieji, gindami savo vaikus nuo terorizavimo ir parapijos kleboną, parašė eilę pareiškimų rajono ir Religijų reikalų tarybos pareigūnams.
Albinas Jakubonis Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui rašė: „Salų mokyklos direktorius, man esant darbe, žmonai sergant, atvažiavęs į namus, išsikvietė dukterį į kitą kambarį ir liepė rašyti prieš kleboną. Direktorius diktavo, o duktė rašė jo žodžius. Todėl prašau laikyti negaliojančiu, ką mano duktė parašė prieš kleboną."
Petrulienė rašė: „Poterių ir visą katekizmą išmokiau aš pati. .. Mes turime teisę į vaikus, ir jie eina ten, kur mes juos vedam. Mes turime ir tikėjimo laisvę eiti į bažnyčią, bet kodėl mokytojai neleidžia, saugo, kas eina į bažnyčią? Kunigai neina į mokyklą ir nevaiko iš jos vaikų..."
Panašius skundus įvairioms įstaigoms rašė Stasys Gradeckas, Elena Matiukienė, Zosė Didžgalvienė ir kt. tikintieji. Visi jie skundėsi, kad jų vaikai yra persekiojami, kad mokytojai kišasi ne į savo sritį ir kad klebonui neteisiai keliama byla, nes vaikus mokę jie patys, o klebonas tik egzaminavęs.
Apie tai, kaip tikintieji vyko į kun. P. Nykštaus teismą, kaip juos Rokiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas išbarė, Salų tikintieji painformavo Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų Valdytoją ir Religijų reikalų tarybos Įgaliotinį.
Elena Neniškaitė, gyv. Urlių kaime, rašė K. Tumėnui:
„1972 rugpiūčio 24 važiavau į Rokiškio liaudies teismą pažiūrėti, kaip Salų mokytojai teis mūsų kleboną. Kartu su manimi važiavo ir Julė Dambrauskaitė. Teisme mums pasakė, kad klebonas teisiamas rajone, bet mūsų ten neleis, — uždaras posėdis. Tai ėjom pas rajono pirmininką paklausti, už ką kleboną teisia ir kodėl liudininkų nešaukia, kodėl tiki vienais mokytojais. Pirmininkas nieko neatsakė į mūsų klausimą, tik piktai išbarė kleboną ir pasakė išeiti. Tada mes pasakėm, kad esam tikinčios ir norim žinoti, už ką mūsų kleboną teisia. Pirmininkas nieko neatsakė į mūsų klausimą, tik piktai užriko ant mūsų: „Visi chuliganai ir yra tik iš tikinčiųjų žmonių!" Toks rajono pirmininko pasakymas mane labai skaudžiai įžeidė. Tokio skaudaus įžeidimo savo gyvenime dar negirdėjau. Nesuprantu, kodėl taip yra Salose. Galvojau, kad mokytoja Didžgalvienė ir direktorius Augulis savivaliauja, užpuldinėdami vaikus ir tuo pačiu tikinčius žmones, o čia tą patį daro ir rajono pirmininkas. Ar teisingai padarė mokytoja Didžgalvienė ir direktorius Augulis, kurie tiek daug tikinčiųjų įžeidė ir papiktino. Jie vaikšto iškėlę galvas ir tikintiesiems žmonėms „garbingą" chuligano vardą teikia. O už tą vardą mes, tikintys žmonės, ar galime pasakyti ačiū."
Julija Dambrauskaitė savo pareiškime K. Tumėnui rašė: „Rajone pasakė, kad kleboną reikia bausti. O kas mokytoją Didžgalvienę ir direktorių Augulį nubaus? .. Įgaliotini, aš visą gyvenimą esu tikinti, net 7 metus tarnavau buožėm, ten man teko visko matyti ir girdėti, bet buožės man tokių žodžių nepasakė, kaip pirmininkas pasakė."
Alunta
1973 rugpiūčio 4-5 Aluntoje turėjo būti teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Deja, telgramomis iš Panevėžio kurijos Sutvirtinimo skaramento teikimas buvo atšauktas „dėl derliaus nuėmimo". Telegramos buvo gautos rugpiūčio 3 - 4 dienomis, kai nebuvo galimybės net žmones painformuoti. Susirinko milžiniška žmonių minia. Daug buvo ir milicijos. Žmonės keiksnojo valdžią už trukdymą vyskupui teikti sakramentus. Žmonės tarpusavy kalbasi, kad ir baudžiavos laikais buvo galima švęsti sekmadieni, o prie Tarybų valdžios norima, kad per ištisus metus kaip vergai dirbtume.
Dabužiai
1973 vasarą net tris kartus Anykščių rajono pareigūnai tikrino, ar Dabužių klebonas kun. Serafinas Žvinys nemoko vaikų religijos tiesų. Tačiau kunigo sučiupti nepasisekė. Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Administracinė komisija nubaudė „vaikų žalotoją" 50 rub. bauda, paaiškinus, kad buvęs skundas, kuriam reikia tikėti.
Traupis
Klebonui kun. Steponui Galvydžiui 1973 vasarą betikrinant vaikų žinias prieš Pirmąją Komuniją, atvyko apylinkės pirmininkas, mokyklos direktorius su kolūkio pirmininku ir surašė aktą, kad kunigas masiškai mokąs vaikus religijos. Anykščių raj. Vykdomojo komiteto administracinė komisija nubaudė kleboną 50 rub. bauda. Kun. St. Galvydis pinigus sumokėjo ir gavo iš banko kvitą — „už vaikų mokymą religijos".
