TELŠIŲ VYSKUPIJA
Klaipėda
1973 liepos 14 Klaipėdos bažnyčią aplankė Religijų reikalų tarybos pareigūnas Tarasovas, lydimas įgaliotinio K. Tumėno, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Ruginio ir saugumo pareigūno. (Žr. LKB Kronika Nr. 7.) Klaipėdos katalikai, sužinoję, kad Tarasovas išsireiškęs, esą Klaipėdos bažnyčia nemažesnė už Maskvos katalikų bažnyčią ir jos pilnai pakanka tikinčiųjų poreikiams, labai pasipiktino. Klaipėdos parapijoje yra apie 6000 katalikų. Kasmet pirmajai komunijai ruošiasi apie 800 -900 vaikų! Tikintieji turi tilpti 288 m2 bažnyčioje, kuri net šventoriaus neturi. Švenčių ir atlaidų metu, lyjant ir šąlant, tikintieji turi stovėti gatvėje, nes į bažnyčią daugeliui patekti neįmanoma. Kai Klaipėdos parapijos klebonas Tarasovui priminė, jog, nugriovus į bažnyčios galą besireminačius sandėliukus, pačią bažnyčią būtų galima prailginti, šis atsakė: „Pamatysime vėliau."
Tarybinė spauda rašo, kad Klaipėdos miestas plečiasi, statomi nauji kvartalai, gerėja žmonių buitinės gyvenimo sąlygos. Tik tikintieji laukia ir nesulaukia, kada valdžia atsižvelgs į jų sunkią būklę ir grąžins neteisėtai užgrobtą Marijos Taikos Karalienės šventovę.
Ar gali Lietuvos tikintieji gerbti tokią valdžią, kuri Taikos Karalienės garbei pašvęstą šventovę išniekino, o jos statytoją J. E. vysk. L. Povilonį propagandiniais sumetimais siunčia į taikos šalininkų kongresą Maskvoje?
1973 spalio mėn. Klaipėdos gyventoja Augustinavičienė buvo sulaikyta ir nuvesta į miliciją už devocionalijų pardavinėjimą prie bažnyčios durų. Liaudies teismas paskyrė Augustinavičienei 20 rub. baudą, o devocionalijas konfiskavo.
1973 pradžioje valdžios pareigūnai buvo įsakę Klaipėdos klebonui vyti nuo šventoriaus visas devocionalijų pardavėjas. Milicijai, draugovininkams ne patogu prie bažnyčios areštuoti prekiaujančias devocionalijomis.
Tai šitokia tikėjimo „laisvė", kur tikintiesiems nusipirkti rožančių, maldaknygių, medalikėlių? ...
Klaipėdos V vidurinės mokyklos istorijos mokytojas Mažeika labai tyčiojosi iš religijos ir bažnyčią lankančių moksleivių.
Artėjant 1973 metų Velykoms, mokyt. Mažeika gąsdino IV-F klasės mokinius: „Nemėginkite nė per Velykas eiti į bažnyčią, nes aš nueisiu patikrinti. Jei kuriuos pamatysiu bažnyčioje, atsiminkite — tiems iš istorijos parašysiu dvejetą."
Kašučiai
1973 rugsėjo mėn. mirė Kašučių aštuonmetės mokyklos (Kretingos raj.) IV klasės mokinys Andrijauskas. Religingi tėvai savo sūnų laidojo su religinėmis apeigomis. Mokyklos direktorius Povilaitis uždraudė mokiniams savo draugą palydėti į kapus.
— Kur dalyvauja bažnyčia, ten mums ne vieta, — pareiškė direktorius.
Mokiniai, išgirdė gedulingą laidotuvių muziką, per visą pamoką verkė, bet iš klasės išeiti negalėjo.
Direktorius Povilaitis, pamatęs kurį nors mokinį Darbėnuose, kur yra bažnyčią, užsipuola: „Jau bažnyčioje buvai, išsigimėli." Įtartuosius direktorius bara klasėje, mažina pažymius.
Povilaitis jau aštuoneri metai „vadovauja" Kašučių aštuonmetei mokyklai. Viena buvusi mokinė pasakoja, kaip direktorius versdavo įsirašyti į komjaunimą. Pamokos metu, būdavo, direktorius užsipuola kurį nors mokinį ir klausia: „Stosi į komjaunimą?" Mokiniui atsisakius, direktorius griebia mokinio ranką ir trenkia į suolą. Kai kam net krumplius sukruvindavo. Po vienos egzekucijos mokiniai parašė skundą Švietimo ministerijai. Atvažiavusi komisija neva tikrino faktus, tačiau direktorius ir toliau terorizuoja tikinčius moksleivius.
Šniaukštai
1970 metais Šniaukštų aštuonmetės mokyklos pionierių vadovė Domarkienė, pasilikusi po pamokų IV klasės mokinius, vertė juos rašytis į pionierius. Nenorinčius stoti mokytoja „auklėjo" — mušė su liniuote per rankas. Daugiausia gavo du mokiniai: Lūžas ir Veserytė. Mokytoja jiems iki kraujo apdaužė rankas. Šių mokinių tėvai paklausė mokytoją Domarkienę, kas jai davė teisę mušti vaikus ir prievarta rašyti į pionierius? Nuraudusi mokytoja aiškinosi, kad visi gabūs mokiniai turi įsirašyti į pionierius. Griežtomis priemonėmis ji norėjusi palaužti mokinių užsispyrimą. Tėvai pagrasė, kad neleisią savo vaikų i mokyklą, jei bus naudojamos šitokios „auklėjimo" priemonės.
Šilutė
1970 m. Šilutės aštuonmetės mokytoja Arlauskienė VI kl. mokiniams ilgai įrodinėjo, kad Dievo nėra ir į jį tiki tik tamsuoliai. „Sušukime choru visi tris kartus: 'Nėra Dievo'" — organizavo mokytoja. Deja, garsiai šaukė tik Arlauskienė, kuriai pritarė keli nedrąsūs balseliai.
Vienas VII klasės mokinys pasakoja, kad tuo metu jis apie Dievą nieko nežinojęs, nes jo tėvelis buvęs aršus ateistas.
— Dabar, kai susipažinau su tikėjimo tiesomis, drąsiai sušukčiau: „Mokytoja, jūs klystate — yra Dievas!" — kalbėjo berniukas.
Kuršėnai
1973.X.19 Kuršėnų vidurinėje mokykloje VIII kl. moksleiviams buvo pateikta anketa su klausimais:
1. Ar jūsų tėvai religingi?
2. Ar tėvai verčia atlikinėti religines apeigas?
3. Ar jūs atlikinėjate religines apeigas (lankote bažnyčią, meldžiatės, švenčiate)?
4. Ar nekyla dar abejonių, kad mūsų gyvenimą tvarko antgamtinės jėgos?
5. Ar save laikote tikinčiu religinėmis dogmomis ar netikinčiu?
6. Ar esate įsitikinęs, kad religiniai prietarai yra žalingi, kad reikia vesti aiškinamąjį darbą, skiepyti žmonėms ateistinę pasaulėžiūrą?
7. Ar jums teko aiškinti apie religinį priešiškumą moksle? Kaip sekėsi? Ar turite tam žinių?
8. Ar skaitėte mokslinę - ateistinę literatūrą ir koks atminimas išliko?
9. Ar jūs manote, kad religiniai prietarai savaime išnyks, kad niekas nesidomės šiais klausimais?
