K R O N I K A

Kristus, kalbėdamas apie Bažnyčią ir jos vaikus ištinkančius persekiojimus, yra pasakąs šiuos žodžius: "Atsiras netikrų mesijų ir pranašų. Jie darys stebuklingų ženklų, bandydami suvedžioti, jei tai būtų įmanoma net išrinktuosius. Todėl būkite apdairūs. Aš jus iš anksto dėl to visko įspėjau" (Mk 13,22-23).

Sunkiais Bažnyčios istorijos momentais verta šiuos Jėzaus žodžius dažnai apmąstyti kasdieninių gyvenimo įvykių fone. Pabandykime šiuos žodžius prisimindami, panagrinėti vieną kitą mūsų gyvenimo momento įvykį, ypač tuos, kurie daugiau įneša nerimo tikinčio lietuvio širdin.

Sakoma, kad bedieviška valdžia turi savo žinioje specialių skyrių sąmoningai dezinformacijai, gandams skleisti. Tuo didesnis Bažnyčios priešams džiaugsmas, kuo stambesnė, reikšmingesnė žuvelė užkliūva ant jų dezinformacijos kabliuko.

Tikinčioji Lietuva pergyvena dėl suimtų kunigų, dėl pakartotino suėmimo vos kelias dienas laisvėje pabuvusio kun. Jono-Kąstyčio Matulionio.

. . . Daugiau...

Lietuvos krikšto jubiliejaus trimetis 
(1985.03.03-1987.04.03)

Jubiliejinės komisijos pradinis projektas, teikiamas Lietuvos Vyskupų Konferencijai 1985 m. vasario mėn.

I.   Trimečio apžvalga

1. Lietuvos Vyskupų ir Vyskupijų Valdytojų pirmuoju raštu dėl krikšto jubiliejaus nustatyta programa turėtų atsispindėti visų Lietuvos Bažnyčios Vadovų veikloje, ypač lankant parapijas ir šventoves, dekanų vizitacijose ir apyskaitose, konferencijose Seminarijos auklėtiniams, kunigų ir pasauliečių rekolekcijose, pamokslų temose, visoje pastoracijoje, taip pat bažnyčių restauravimo darbuose.

2. Pirmųjų jubiliejaus trimečio metų kalendorius:

a) 1985 m. kovo 3 d. šv. Kazimiero dienos išvakarėse skaitomas pirmasis Ganytojų laiškas, prasideda Gerosios naujienos metai.

. . . Daugiau...

Dėkojame Trinitorių vienuolijai Amerikoje už jų pareikštą solidarumą su lietuviais sąžinės belaisviais. Šalia Lietuvos Globėjo šv. Kazimiero karsto, ištremto iš Vilniaus Katedros į šv. Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje, stovi Jūsų vienuolijai priklausiusios (dabar uždarytos) bažnyčios, mūsų liaudies mylima Jėzaus Nazariečio stovyla. Tegul šie simboliniai tremtiniai ir toliau mus jungia bendrai kovai ir pastangoms, kad krikščioniškos meilės jėga nugalėtų prievartą ir smurtą.

a) Vlado Lapienio gynimasis ir paskutinis žodis, pasakytas LTSR Aukščiausiame teisme 1985 m. kovo 28 d.

"Sąžinės laisvę garantuoja TSRS Konstitucijos 52 str., o tarybiniai įstatymai aiškina, kad sąžinės laisvė plačiąja prasme — tai galimybė kiekvienam žmogui elgtis pagal įsitikinimus, pagal sąžinę" (J. Aničas, J. Rimutis, "Tarybiniai įstatymai apie religinius kultus ir sąžinės laisvę", 1970, p. 3). Analogiškai aiškina ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 str.: "Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų laisvę ir teisę laisvai juos reikšti; šita teisė apima laisvę be jokių kliūčių laikytis savo įsitikinimų ir laisvai ieškoti, gauti ir platinti informaciją bei idėjas, bet kuriomis priemonėmis, nepriklausomai nuo valstybės sienų."

TSRS Konstitucijos 49 str. — "persekioti už kritiką draudžiama", o 57 str. skelbia, kad "gerbti piliečių nuosavybę, saugoti jų teises — visų valstybinių organizacijų ir pareigūnų pareiga." Juk Konstitucija turi aukščiausią galią, todėl jokie įstatymai negali jai prieštarauti.

. . . Daugiau...

Perskaičius minėtus straipsnius, susidaro įspūdis, kad autoriai, vykdydami kažkieno nurodymus ar užsakymus tiesiog apgailėtinai atkakliai ir karštligiškai gamina melo produkciją. Tokie "moksliškai argumentuoti argumentai" tikrai garbės nedaro jiems, tuo labiau, kad užsakovai visada bevelija likti nuošalyje — tegul kas nors kitas raudonuoja prieš visuomenę, dorus žmones ar studentus. Todėl šiuo atveju V. Balkevičiaus kaip filosofijos dėstytojo, autoritetas gerokai susvyravo. Filosofijos dėstytojas privalo žinoti, kad filosofija yra mokslas, nagrinėjantis visuomenės ir mąstymo vystymosi visuotinius dėsnius (visuotinius, o ne V. Balkevičiaus ar jo užsakovų asmeninės mąstysenos dėsnius). Tai reikia įsidėmėti visiems, save besitituluojantiems filosofo vardu. Dėstant ir nagrinėjant vienpusišką, vienpartinę filosofiją, dar nereiškia, kad turime pagrindo vadintis filosofais. O, kad V. Balkevičius atstovauja vadinamajai filosofijai iš jėgos pozicijos, to jis ir pats neneigia. Nereikia specialaus išprusimo, ką reiškia toks "filosofinis" niuansas, kurį kun. J. Danylai savo straipsnyje "Jėzuitiškos tiesos prasmė" pateikia V. Balkevičius: "Visus skundus, kaltinimus ir reikalavimus įvairioms instancijoms jūs, klebone, atsiuntėte surašęs antrame mašinraščio egzemplioriuje. O kur dėjote pirmąjį? Pirmasis buvo skirtas 'eksportui'. Pirmieji egzemplioriai nukeliavo į pagrindinį savo paskirties punktą, į Vatikano radiją..." Tai štai kur nukrypo "filosofinis" dialogas. Pasirodo, kad tai nelygiateisių pusių kova, tokių užuominų reikšmę gerai žino kiekvienas kitamintis: rusas, lenkas, čekas ar afganistanietis, o ypač, žinoma, lietuvis katalikas. Ir dar vienas akivaizdus nelygiateisiškumo bruožas — kada senovės filosofai rinkdavosi į viešus disputus, jie savo pasisakymus, įrodymus bei išvedžiojimus skelbdavo visai auditorijai, tada nebuvo vienpusiškai privilegijuotos padėties. Visiems galiojo taisyklė: "Audiatur et altera pars", kurios visi garbingi žmonės sąžiningiausiai laikėsi. 

. . . Daugiau...

Iš kun. Alfonso Svarinsko laiško:

"Pasimatymas nukeltas į ateinančius metus (priklausė rugsėjo 9 d.). Taip Dievui patinka! Aš linksmas ir geroje nuotaikoje. (Jau du metai, kaip negauta nei ilgo, nei trumpo pasimatymo!) Esu gyvas ir sveikas. Sekmadieniais ilsiuosi, porą valandų ilgiau miegu, skaitau, meldžiuosi. Už viską dėkingas mūsų Viešpačiui Dievui. Man gyvenimas geras. Duok, Dieve, kad visi susitiktume danguje ir su visomis dangaus galybėmis giedotume 'šventas, šventas...'

Į meilę žmonės visuomet atsako meile, ypač vaikai ir jaunimas. Meilė Dievui ir žmonėms — tai amžina dorybė, nes tikėjimas ir viltis tik iki dangaus vartų.

Rugsėjo 7 d. kardinolo Juozapo mirties metinės. Gal tą vakarą galėtumėte jį prisiminti. Vaikai kryžiaus kelius apvaikščios, o šeimininkas pasimels." 1985.VIII.14.

Iš kun. Sigito Tamkevičiaus laiškų:

"Gegužės 6 d. pradėjau trečius nelaisvės metus. Per pora metų gerai pripratau prie naujų gyvenimo sąlygų, nors sakoma, kad prie nelaisvės priprasti negalima. Mano gyvenime beveik be pertraukos buvo vienoks ar kitoks režimas: 11 metų vidurinėje mokykloje nuolat girdėjau skambutį, tris metus kariuomenėje pagal komandą guliau ir kėliau, penkis metus Seminarijoje ne tik mokiausi filosofijos ir teologijos, bet ir išlaikiau išorinę ir vidinę — širdies, sąžinės drausmę.

. . . Daugiau...

Kaunas. 1985 m. rugsėjo pradžioje Kauno kunigų seminarijos Rektorius kun. dr. Vytautas Butkus įspėjo klierikus, kad Seminarijoje neturėtų jokių religinių knygų, išskyrus dėstomų dalykų konspektus. "Jų pilnai jums, kaip būsimiems kunigams, užteks," — kalbėjo Rektorius. Priminęs, kad du klierikai vasaros pradžioje buvo Seminarijos vadovybės pašalinti už religinių knygų dauginimą (dabartiniu metu vėl priimti į Seminariją), Rektorius teigė, kad lietuviškos religinės knygos yra abejotinos vertės ir ar negeriau būtų mokytis užsienio kalbų. Aišku, Rektorius taip kalbėjo, bedieviškos valdžios verčiamas, valdžios, kuri nuolat giriasi pasauliui, kad TSRS yra kunigų seminarijos. Ką pasakytų bedieviai, jei jiems marksistinę filosofiją būtų leidžiama studijuoti tik iš paskaitų užrašų, nesinaudojant pagalbine literatūra? Būsimųjų kunigų formavimui svarbu ne tik specialių teologinių žinių bagažas, bet ir vidinis formavimas, o tam reikalinga gera religinė literatūra dvasiniam skaitymui.

* * *

1985 m. pradžioje TTGKK pogrindinė grupė išsiuntė valdžios organams du protestus.

Pirmame iš jų pasisakoma prieš bedieviškos valdžios kišimąsi į Kunigų tarybų sudarymą. 

. . . Daugiau...

LTSR Švietimo Ministerijai

Klaipėdos raj. Gargždų m. moksleivių tėvų ir artimųjų 

P a r e i š k i m a s

Mes, moksleivių tėvai, senuoliai ir artimieji, kreipiamės į Jus su labai opiu klausimu.

Šių metų vasario 16 d. Gargždų I-os vid. mokyklos direktorius Jacikas pasišaukė IV klasės moksleivį Saulių Lincevičių ir ėmė klausinėti, kas iš mokyklos eina į bažnyčią. Direktorius iš sudaryto sąrašo skaitė pavardes ir klausė mokinį, kas eina į bažnyčią. Dalį vaikas patvirtino.

S. Ungevičius pasisakė draugams apie pokalbį su direktoriumi. Apie sudarytą sąrašą sužinojo mūsų vaikai, o iš jų ir mes. Toks direktoriaus elgesys mus labai sukrėtė; jis ruošiasi persekioti mūsų vaikus už bažnyčios lankymą per klasių auklėtojus ir kitokiais būdais.

. . . Daugiau...

Novosibirskas. 1985 m. gegužės 13-16 d.d. Novosibirske buvo teisiamas ukrainiečių katalikų kunigas Juozas Svidnickis, areštuotas 1984 m. balandžio mėn., dirbęs Zitomire, Dušambe, Novosibirske.

Kun. J. Svidnickiui teisme pateikti pagrindiniai kaltinimai: ekumeninių būrelių (katalikų ir sektantų) organizavimas, knygutės apie Fatimos Dievo Motinos apsireiškimus dauginimas ir platinimas, jaunimo katekizacija. Visas kun. J. Svidnickio darbas kvalifikuojamas kaip tarybinės tikrovės šmeižimas.

Teisminio proceso pradžioje sekretorė paskelbė, kad byla bus nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, todėl į salę nieko neįleis. Paskutinę dieną, skelbiant nuosprendį, visi, norintys patekti į salę, buvo suleisti, tuo pasinaudodamas, teismas pranešė, kad kun. J. Svidnickio byla išnagrinėta atvirame teismo posėdyje. Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 2,5 metų laisvės atėmimo. Teismas kun. J. Svidnickiui paskyrė aukščiausią bausmę, — 3 metus laisvės atėmimo su turto konfiskacija, bausmę atliekant bendro režimo lageryje.

Katalikų Bažnyčia neteko dar vieno darbininko, papildydama kankinių būrį, kurių auka buvo ir liks palaiminga Kristaus tikėjimo ir meilės liudytoja.

. . . Daugiau...

"Aušra" Nr. 47 (87). 1985 m. vasario mėn. pasirodė pogrindžio leidinys "Aušra" Nr. 47 (87). Leidinyje pateikiama biografinė medžiaga, liečianti tragišką, paaukojusios savo gyvenimą ant tarnavimo Dievui ir Tėvynei aukuro, Angelės Račaitės-Paškauskienės mirtį. Atkreipiamas dėmesys į naujus KGB išpuolius prieš kitaminčius — tai kun. J. K. Matulionio ir Romo Žemaičio teismas bei bandymas nakties metu užpulti gatve einantį buvusį docentą Antaną Patacką. Daug dėmesio skiriama Vasario 16-sios minėjimui. Šalia kitų šia tema parašytų straipsnių, spausdinama 1985 m. vasario 17 d. "Amerikos balso" laida, skirta Vasario 16-jai paminėti. Leidinyje neužmirštami žymūs tautos veikėjai bei vadai, savo jėgomis ir darbu prisidėję prie Lietuvos atgimimo — Nepriklausomybės akto signataras A. Stulginskis, M. Pečiulionis, P. Klimas ir kt. Straipsnyje "Neteisybės žaizda tebekraujuoja" primenamas kun. Sigito Tamkevičiaus teismas, argumentuotai įrodomas teisiamojo nekaltumas.

* * *

. . . Daugiau...