LTSR Švietimo Ministerijai
Klaipėdos raj. Gargždų m. moksleivių tėvų ir artimųjų
P a r e i š k i m a s
Mes, moksleivių tėvai, senuoliai ir artimieji, kreipiamės į Jus su labai opiu klausimu.
Šių metų vasario 16 d. Gargždų I-os vid. mokyklos direktorius Jacikas pasišaukė IV klasės moksleivį Saulių Lincevičių ir ėmė klausinėti, kas iš mokyklos eina į bažnyčią. Direktorius iš sudaryto sąrašo skaitė pavardes ir klausė mokinį, kas eina į bažnyčią. Dalį vaikas patvirtino.
S. Ungevičius pasisakė draugams apie pokalbį su direktoriumi. Apie sudarytą sąrašą sužinojo mūsų vaikai, o iš jų ir mes. Toks direktoriaus elgesys mus labai sukrėtė; jis ruošiasi persekioti mūsų vaikus už bažnyčios lankymą per klasių auklėtojus ir kitokiais būdais.
Prieš tokį direktoriaus elgesį mes griežčiausiai protestuojame. Taip pat reikalaujame Konstitucijos garantuojamos sąžinės laisvės sau bei savo vaikams ir mūsų teisių gerbimo auklėjimo srityje.
Direktorius jau mažus vaikus moko išdavinėti savo draugus ir kelti tarpusavio nesantaiką, kai visur skelbiama draugystė.
Direktorius turėjo pasimokyti iš šių metų sausio 16 d. įvykių, kai du, neseniai buvę šios mokyklos auklėtiniai, apiplėšdami savo auklėtojų sandėlį, patys sudegė, o jų padėjėjas prisistatė milicijai. Tai buvo taip tokie, kurie išpildė direktoriaus norą — nebelankė bažnyčios. Matyt, jis nori ir mūsų vaikus tokiais padaryti.
Rajono Liaudies švietimo skyriaus vedėjas Klizas šių metų vasario 14 d. "Bangoje" rašė: "Dažnai atokvėpio valandėlėmis atvirai kalbamės su mokytojais, kurie mokyklai pašventė ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį, tačiau nuogąstauja, kad vyresnieji moksleiviai kažkokie nesuprantami, įžūlūs, negerbia mokytojų. Tai pasakytina ne apie visus mokinius, bet apie tuos, kurie suteikia daugiausia rūpesčių mokyklai, tuos, kurie svarstomi įvairiose nepilnamečių instancijose, o norimų rezultatų kaip nėra, taip nėra." Jiems išauklėti jis siūlo "pažvelgti į literatūrinio herojaus paveikslą..." Ką bepadės fantastiniai herojai, jei nepadeda rimtesnės konkrečios priemonės? Tai yra kaip tik tokie, kurie nebejaučia atsakomybės prieš aukštesnį autoritetą, nes yra ateistiškai išauklėti. To nepadarys mūsų į Dievą tikintys vaikai, — faktai įtikina. O Direktoriaus ir mokytojų antireliginė propaganda, tikinčiųjų vaikų nuolatiniai pašiepimai nori mūsų vaikus paversti niekam tikusiais. Todėl Jus prašome perspėti direktorių ir mokytojus, dėl religijos nepersekioti mūsų vaikų ir nesikišti į mūsų pareigas. 1984.II.19. Pasirašė 300 asmenų.
* * *
Kaunas. 1985 m. kovo 27 d. Kauno P. Mažylio medicinos mokyklos seserų profilio II-3 grupės moksleivė Marytė Gudaitytė buvo iškviesta pas mokyklos direktorę Tamašauskienę. Direktorė, paklausinėjusi, kaip sekasi mokslas, kur gavusi paskyrimą, pranešė M. Gudaitytei, kad ji tuoj pat turi prisistatyti į saugumą, kur jos laukia drg. Jocas, jau vakar norėjęs su Maryte pasikalbėti.
Saugume Jocas žadėjo: "Jei kalbėsi atvirai ir nieko nemeluosi, ilgai neužtruksime ir išsiskirsim draugiškai". Saugumietis padėjo ant stalo M. Gudaitytės rašytus laiškus-sveikinimus su šv. Kalėdomis kun. A. Svarinskui, kun. S. Tamkevičiui ir B. Gajauskui. Čekistas reikalavo, kad iškviestoji savo pasiaiškinime raštu atsakytų į klausimus: iš kur gavo kalinių adresus, kas liepė jiems rašyti sveikinimus, su kuo ir kur rašė? Be to, bandė įtikinėti, kad kaliniai yra baisūs antitarybiniai nusikaltėliai, todėl ir laiškų rašymas jiems yra didelis nusikaltimas. M. Gudaitytei atsisakius rašyti pasiaiškinimą, čekistas pradėjo grasinti: "Iškvie-sim auklėtoją, mokyklos direktorę, prieš visą klasę pastatysim..." Žadėjo net paskyrimą pakeisti, — vietoje Prienų, išsiųsti dirbti į Skuodą, — toliau nuo tėvų, toliau nuo draugų; o saugumo viršininkas pagrasino, neišleisiąs iš saugumo tol, kol neparašys pasiaiškinimo. Mokinei pakartotinai atsisakius rašyti pasiaiškinimą, vienas iš čekistų užsipuolė: "Jei nerašysi pasiaiškinimo, reiškia, esi nepatenkinta tarybų valdžia, todėl mes privalome tave pašalinti iš tarybinės mokyklos, nes dirbant medicinos seseria, savo priešams vietoj vaistų gali suleisti nuodus." Maždaug po dvi valandas trukusio "auklėjimo" mokinė buvo išleista. Išleisdamas čekistas Jocas liepė jai prisistatyti pas mokyklos direktorę. Mokykloje direktorė Tamašauskienė ir dėst. Pečiulienė pratęsė saugume pradėtą "auklėjimą", abi stengėsi įtikinti M. Gudaitytę, kad ji padariusi didelį nusikaltimą, kurį galima atitaisyti tik klausant saugumiečio Joco, priešingu atveju, bus pašalinta iš mokyklos. "Ką tu sugalvojai, liko vos penkios minutės ir diplomas rankose... Laikraščiai rašė, kad kun. A. Svarinskas ir S. Tamkevičius nuteisti už antitarybinę veiklą, politiką ir todėl bet koks ryšių palaikymas su jais laikomas nusikaltimu. Dabar visi draugai tave paliks, nes tu jau turi ryšių su saugumu, tavimi niekas nepasitikės, o jie tave ramybėje nepaliks, kiekvienas tavo žingsnis bus sekamas... Mums labai reikia medicinos seserų, o tikinčios sąžiningiau atlieka darbą, bet kai tokie dalykai dedasi, žinok, jog negausi jokios pažymos, kad mokeisi mūsų mokykloje, tavęs net sanitare niekas nepriims dirbd. Pasiimk atsiskaitymo lapelį ir gali važiuoti namo, atsiras kolūkyje darbo, tik atsimink, kad savo gyvenimą jau susigadinai, ir ne tik savo, brolis taip pat negalės dirbti gamykloje, o kiti du broliai, kurie ruošiasi stod į Kunigų seminariją, tegul ir negalvoja įstoti", — graudeno direktorė Tamašauskienė. (Vienas iš Gudaitytės brolių šiais metais buvo priimtas į Kauno Kunigų seminariją.) Kadangi įsakymo dėl išmetimo iš mokyklos nebuvo, M. Gudaitytė toliau lankė paskaitas.
Balandžio 2 d. į Medicinos mokyklą pakalbėti su Maryte prisistatė čekistas Jocas. Saugumietis primygtinai reikalavo, kad M. Gudaitytė raštu saugumo viršininkui atsakytų į praeito pokalbio klausimus. Moksleivė, motyvuodama, kad nėra padariusi jokio nusikaltimo, atsisakė rašyti pasiaiškinimą. "Parašyk, kad kalinių adresus, kaip pati tvirtini, girdėjai per Vatikano radiją ir viskas baigsis. Jei save laikai nekalta, tai ir parašyk, kad nesijauti kalta," — reikalavo saugumietis. M. Gudaitytė kategoriškai atsisakė rašyti.
Balandžio 4 d. iškviestiems į mokyklą Gudaitytės tėvams buvo išaiškinta, direktorės žodžiais, "netinkamas dukters elgesys". Tėvui nesuprantant tokio nusikaltimo —juk laiškus galima rašyti visiems — direktorė Tamašauskienė prisipažino, kad viską tvarko saugumas ir, jei dukra negalvoja rašyti pasiaiškinimo, tegul ateina pasiimti dokumentų.
Balandžio 9 d. mokyklos skelbimų lentoje buvo iškabintas įsakymas, kad Marytė Gudaitytė, Antano, pašalinama iš mokyklos "už su tarybinio moksleivio elgesiu nesuderinamus veiksmus", be laiškų rašymo kaliniams, nurodyta visa eilė kalčių, dėl kurių Marytė negalinti dirbti medicinos seseria: važinėja neaiškiais tikslais pas savo brolį, uždara, nebendrauja su grupės draugais...
Balandžio 12 d. M. Gudaitytė parašė pareiškimą Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo Ministeriui:
"Esu Kauno Prano Mažylio medicinos mokyklos III-3 grupės medicinos seserų profdio moksleivė. Mokymosi bėgyje niekada nebuvau atsiliekančiųjų tarpe, esu pogrupio seniūnė, grupės fizor-gė, turiu pagyrimą už gerą darbą talkininkaujant Plokščių kolūkyje.
1985 m. kovo 27 d. buvau iškviesta pas mokyklos direktorę, ten buvo kalbama apie mano asmenišką korespondenciją, pokalbiai vyko dar kelis kartus, po to man buvo neleista išvykti į gamybinę praktiką, nenurodant priežasties. Be Pedagogų tarybos posėdžio nutarimo ir be mano pasiaiškinimo 1985 m. balandžio 9 d. medicinos mokyklos skelbimų lentoje buvo pakabintas įsakymas Nr. 198, kad esu pašalinta iš mokyklos už nesuderinamus veiksmus su tarybinio moksleivio elgesiu. Direkcinio posėdžio nutarime yra daug melo.
Kadangi nesu padariusi jokio nusikaltimo, prašau drg. Ministrą leisti išvykti į gamybinę praktiką ir laikyti valstybinius egzaminus.
Tą pačią dieną pareiškimą ministrui išsiuntė ir M. Gudaitytės kurso draugės. Pareiškime jos rašė: "Mes, žemiau pasirašę Kauno P. Mažylio medicinos mokyklos seserų moksleivės, pažinojome savo grupės draugę, a pogrupio seniūnę M. Gudaitytę, Antano, kaip pareigingą, darbščią, draugišką, linksmą, neslepiančią savo įsitikinimų moksleivę, ir prašome drg. Ministrą leisti jai užbaigti medicinos mokyklą".
Ministerijoje, ir nuvežus pareiškimą, ir po savaitės, atvykus sužinoti posėdžio nutarimo, M. Gudaitytei buvo aiškinama, kad ji pašalinta teisingai, nes minėti kunigai yra antitarybiniai nusikaltėliai ir jų pasveikinimas nesuderinamas su tarybinio moksleivio elgesiu. Kurso draugės — Naglytė, Velickaitė, Blaževičiūtė, Ambrasaitė, Liutkauskaitė, Masleninkaitė, Kairaitytė, Senavaitytė, — bandžiusios savo pareiškimu užstoti M. Gudaitytę, buvo verčiamos rašyti pasiaiškinimus, pasižadant, kad antrą kartą po pareiškimu nesirašytų; direktorė Tamašauskienė įtikinėjo moksleives, jog kunigai — A. Svarinskas ir S. Tamkevičius — antitarybiniai nusikaltėliai, o Ambrasaitę perspėjo, kad ji taip pat stovi saugumo įskaitoje ir gali negauti diplomo.
Gegužės 4 d. M. Gudaitytė pareiškimu kreipėsi į TSRS KP CK Generalinį sekretorių M. Gorbačiovą, nurodydama išmetimo iš mokyklos priežastis ir reikalaudama leisti, kaip niekuo nenusikaltusiai, užbaigti Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą. Gegužės 25 d. M. Gudaitytė gavo iš Lietuvos aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos tokio turinio atsakymą:" "TSKP CK pavedus, ministerija pakartotinai išnagrinėjo jūsų pareiškimą. Nustatyta, kad jūs pažeidėte tarybinio moksleivio elgesio taisyklę. Ministerija neturi pagrindo keisti Kauno P. Mažylio medicinos mokyklos sprendimo. Apie tai jums jau buvo detaliai išaiškinta pokalbio metu. Specialiųjų vidurinių mokyklų valdybos viršininkas J. Stonys".
* * *
Skaudvilė (Tauragės raj.). 1985 m. rugsėjo 8 d. į Skaudvilės bažnyčią, kurioje buvo švenčiami Kryžiaus išaukštinimo atlaidai, atvyko Telšių vyskupas J. E. Antanas Vaičius. Rajono valdžios potvarkiu, Skaudvilės vidurinės mokyklos mokiniams, kad jie negalėtų dalyvauti vyskupo sutikime, sekmadienį Sumos metu buvo organizuojamos privalomos bėgimo varžybos — krosas. Varžybose dalyvavo maždaug pusė visų mokinių. Po atlaidų kai kurie mokytojai lankė tikinčiųjų vaikų tėvus ir juos barė, kam leido savo vaikus į bažnyčią, o ne į varžybas.
