Lietuvos katalikų memorandumas

3023 klaipėdiečių prašymas Brežnevui dėl Klaipėdos bažnyčios

Valkininkų parapijos tėvų pareiškimas dėl tikinčiųjų vaikų diskriminavimo mokykloje

Lukšių parapijos tikinčiųjų tėvų skundas prokuratūrai prieš vaikų terorą mokykloje

Ignalinos tikinčiųjų pareiškimas dėl bažnyčios

Stirnių tikinčiųjų pareiškimas dėl laisvės kunigams pareigas eiti

Mokinių tardymai Avilių mokykloje

Kunigų persekiojimas

Kaltinimai dėl žinių užsieniui ir kratos „samizdato" ieškant

Tikinčių mokinių persekiojimas

Eilėraštis kun. Zdebskio garbei

Tarybinė spauda apie dabartinę Lietuvos katalikų bažnyčios padėtį

MemorandumasLIETUVOS KATALIKŲ MEMORANDUMAS

    Memorandumo atsiradimą paskatino katalikų teisių varžymai, o ypatingai kunigų J. Zdebskio ir P. Bubnio teismai.

    Parašai buvo renkami apie du mėnesius. Kadangi memorandumas buvo skirtas TSRS vyriausybei, tai, renkant parašus, nebuvo prisilaikyta ypatingo atsargumo. Dalis parašų buvo surinkta sekmadieniais prie bažnyčių, kai tikintieji eidavo į pamaldas ar iš jų, o kita dalis — lankantis į namus. Ant kiekvieno lapo buvo atspausdintas pilnas memorandumo tekstas, kad pasirašantieji galėtų susipažinti su turiniu. Nemokantiems skaityti parašų rinkėjai memorandumą perskaitydavo arba paaiškindavo, kokiu reikalu kreipiamasi į TSRS vyriausybę.


    Po memorandumu katalikai pasirašinėjo labai entuziastiškai. Tik nedaugelis pabijojo represijų ir atsisakė pasirašyti. Parašų rinkimas vyko stichiškai — vieni nuo kitų nusirašinėjo memorandumo tekstą ir įsijungdavo į pagalbą.


    Gana greit pasklido žinia, kad KGB organai gaudo parašų rinkėjus, juos tardo, iš kur gavę memorandumo tekstą, ir surinktus parašus atiminėja.

ĮVYKIAI KLAIPĖDOJE

Bažnyčios statyba ir jos likimas

    1945 metais, baigiantis karui, Klaipėdos katalikų mūrinę bažnyčią hitlerinė kariuomenė užminavo ir susprogdino. Tą faktą liudija vietiniai gyventojai.

    Po karo Klaipėdos lietuvių skaičius sparčiai augo. Šiandieninėje Klaipėdoje yra 85,000 lietuvių, rusų 43,000 (1970 m. surašymo duomenys). Daugumas katalikų yra tikintys. Pav. 1972 m. tik per gavėnios rekolekcijas šv. Komuniją priėmė apie 8,000 žmonių.

Po karo tarybinė valdžia leido katalikams pasinaudoti maža vokiečių sektantų bažnytėle Bokštų gatvėje. Pamaldų metu būdavo didžiausias susigrūdimas, žmonės alpdavo; ir katalikai pradėjo reikalauti leidimo didesnei bažnyčiai statyti.


    1954 m. Klaipėdos klebonas (dabartinis vyskupas Povilonis) gavo leidimą naujai bažnyčiai statyti. Tuo metu Tarybų Sąjungos vyriausybės vadovu buvo Malenkovas; tikinčiųjų persekiojimas Lietuvoje šiek tiek susilpnėjęs. Tikintieji buvo raginami prisidėti prie taikos išsaugojimo visame pasaulyje. Leidimą statyti bažnyčią Klaipėdoje, be abejo, davė dar ir propagandiniais sumetimais, nes į Klaipėdą atvyksta daug užsieniečių jūrininkų.

    — Statykite, kad bokštas būtų matyti net iš jūros,— kalbėjo valdžios atstovai.

Varėnos rajonas

    Valkininkų parapijos tėvai kreipėsi į rajono valdžią dėl mokinių diskriminavimo už religinius įsitikinimus. Pateikiame ištisą jų pareiškimo turinį:

        Varėnos raj. DŽDT Vykdomojo 
        komiteto pirmininkui 
        P a r e i š k i m a s

    Š. m. rugsėjo mėn. mūsų vaikai, grįžę iš mokyklos, skundėsi, kad mokykloje jie buvo tardomi, ar jie eina į bažnyčią, kas kiti eina, ir bauginami, kad už ėjimą į bažnyčią bus sumažintas elgesys, įrašyta į charakteristiką.

    Mano, Griežės J., dukrą Valkininkų vidurinėje mokykloje klausinėjo mokytoja Kliukaitė, mokytoja Butkienė, direktorė, ar einanti ji, jos mažesnė sesuo į bažnyčią, kada eina išpažinties. Prieš metus jai buvo priminta— jei eisianti į bažnyčią, neprileis prie egzaminų.

    Urkionių aštuonmetėje m-loje mokytoja Saulėnienė baugino mano, Andriuškevičienės S., dukrą, kada buvusi Pirmosios Komunijos, ar einanti į bažnyčią. Kartu baugino, kad už ėjimą į bažnyčią bus įrašyta į charakteristiką ir negausianti darbo.

    Mano, Kazlauskienės J., (Plekštorės kaimas) abu sūnu klausinėjo mokytoja Kliukaitė, direktorė ir iš rajono, ar buvo Pirmos Komunijos, kas ir berniukų ir mergaičių eina į bažnyčią, kas privedė prie Pirmos Komunijos.

Šakių rajonas

Mokinių persekiojimas Lukšiuose
    1971 m. lapkričio mėn. Lukšių vidurinės mokyklos mokytojai, ypatingai klasių auklėtojai ir direktorius, pradėjo grubią kovą su mokiniais, kurie tarnauja šv. Mišioms, beria gėles, adoruoja, dalyvauja procesijose, ir aplamai su visais, kurie lanko bažnyčią. Mišių patarnautojai būdavo iškviečiami pas direktorių, tardomi, gąsdinami, verčiami daugiau neiti prie altoriaus. Klasės akivaizdoje juos gėdindavo, išjuokdavo sienlaikraščiuose, piešdavo karikatūras. Net tėvus išsikviesdavo ir įsakydavo neleisti patarnauti šv. Mišioms ir kitose religinėse apeigose. Po Naujųjų 1972-jų Metų du tikintys tėvai: G. Krikštolaitis ir N. Didžba-lienė nuėjo pas direktorių S. Urboną ir prašė, kad nebūtų terorizuojami Mišioms patarnaujantys ir į bažnyčią einantys vaikai. Tėvai direktoriui priminė, ką kalba tarybinė konstitucija ir įstatymai. Direktorius griežtai pareiškė:

    — Puolėme ir pulsime; ir dar labiau pulsime, negu ligi šiolei. Mus puola Šakių rajonas, mes pulsime jūsų vaikus; ir galite skųstis nors į Maskvą.

    — O mes savo vaikus vedėmės ir vešimės į bažnyčią, — pareiškė atsisveikindami tėvai.

    Mišių patarnautojai ir procesijos dalyviai nepaliovė lankę bažnyčią; tik vienas kitas išsigando. Tikintieji tėvai ilgai kentėjo ir laukė, gal mokytojai susipras, o jie nesiliovė vaikus niekinti, išjuokti, gąsdinti. Tada tėvai parašė skundą Lietuvos TSR prokuratūrai, Štai jo turinys:

Ignalinos rajonas 1971 

            LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo
            Pirmininkui
            LKP CK Sekretoriui
            LTSR Ministrų Tarybos Pirmininkui
            LTSR Religijų reikalų įgaliotiniui
            Vilniaus Arkivyskupijos Kurijai

            Ignalinos bažnyčios Komiteto ir parapijos
            tikinčiųjų
            P a r e i š k i m a s

    Tarybų Sąjungos Konstitucija garantuoja tikėjimo ir sąžinės laisvę. Praktikuojantiems katalikams reikalingos bažnyčios, tačiau mes, Ignalinos tikintieji, jos neturime.

    Ignalinos bažnyčia buvo statoma sunkiais ponų Lenkijos, o ypač vokiečių okupacijos metais. Tikintieji jos statybai įdėjo daug triūso ir lėšų, dažniausiai stokodami duonos kąsnio. Buvo paruošta daug statybinės medžiagos, bet statybą nutraukė II pasaulinis karas. Pokario metais vietinė valdžia mus skaudžiai apgavo. Kadangi bažnyčios pastatas dar nebuvo užbaigtas, tai valdžia pažadėjo užbaigti, o mums beliksią apmokėti už darbą. Tačiau šis pastatas buvo iš parapijos paimtas ir paverstas kultūros namais.

    Dar šiame penkmetyje buvo numatyta ir užplanuota nauja kultūros namų statyba, kadangi bažnyčios pastatas aiškiai šiai paskirčiai netinka: per mažas, kolonos trukdo matomumui, bloga akustika ir t. t. Nežiūrint šių visų trūkumų, nauji kultūros namai nestatomi, o vykdomas mūsų buvusios bažnyčios kapitalinis remontas. Jau nugriauta presbiterija, o pamatai priestatui daromi visiškai greta mūsų maldos namų, kurie yra paprastoje lūšnelėje.

Molėtų rajonas

(Dėl suimtų kunigų paleidimo, netrukdymo norintiems stoti į seminariją):
        TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkui 
        LTSR Molėtų raj. ir Stirnių parapijos 
        tikinčiųjų

        P a r e i š k i m a s

    Spaudoje nuolat pasirodo skaitytojų signalai dėl įvairių trūkumų kultūriniame ir buitiniame aptarnavime, į kuriuos tarybinė valdžia visada atsiliepia. Religiniame gyvenime mes, tikintieji, nuolat patiriame ne tik trūkumus, bet ir varžymus. Mums, tikintiesiems, negalint dėl tų varžymų pasisakyti spaudoje ir tuo pačiu tylint, gali susidaryti įspūdis, kad mes tų varžymų ir nejaučiame. Todėl mes kreipiamės į Jus, Ministrų Tarybos Pirmininke.

    Religija netikinčiam žmogui bevertis ar net žalingas dalykas, o mums, tikintiesiems, ji yra svarbus dalykas. Religijos praktikavimo varžymai mums yra skaudesni, nei medžiaginės skriaudos.

    Religijai praktikuoti yra būtini kunigai. Kadangi valdžia apriboja kandidatų priėmimą į Kunigų seminariją, tai įšventinama kelis kartus mažiau, negu jų kasmet numiršta. Jau kelios parapijos neturi savo kunigo, ir dėl to nukenčia tūkstančiai tikinčiųjų religiniame gyvenime. Nepaisant kunigų trūkumo, vis daugiau kunigų yra baudžiami kalėjimu už tai, kad, tėvų prašomi, bažnyčioje vaikus mokė tikėjimo tiesų. Praeitais metais (1970) rugsėjo mėn. buvo nuteistas kalėti Molėtų raj. Dubingių klebonas Antanas Šeškevičius, o š. m. lapkričio mėn. nuteisti dar du kitų vyskupijų kunigai, ir atlikusiam savo bausmę kun. A. Šeškevičiui neleidžiama dirbti parapijoje.

Zarasų rajonas 1971 m.

Mokinių tardymai Avilių mokykloje

    1971.XII.17 į Avilių aštuonmetę m-lą pamokų metu atvyko Zarasų raj. prokuratūros tardytojas Bezusparis ir milicijos leitenantas Bagdonavičius.

    Mokytojų kambary po vieną buvo tardomi mokiniai: Bakutis, Razmanavičiūtė ir dvi seserys Jezerskaitės dėl rengimosi Pirmajai Komunijai 1971 m. vasarą. Mokiniams pateikti buvo klausimai: ar klebonas mokė? kiek laiko mokė? ką mokė? ar davė klebonas katekizmą? ar davė maldaknygę? ką klebonas kalbėdavo?

    Vaikai buvo tardomi maždaug po valandą laiko; prieš paleidžiant turėjo pasirašyti surašytą protokolą. Atėjęs į klasę, Bakutis visą pamoką praverkė.

    Į fizikos kabinetą buvo sukviesti kiti vaikai, o tardytojas ant lentos užrašė: „Zarasų rajono prokurorui." Vaikai turėjo parašyti, kiek kartų ėjo pas kleboną, kas ir kaip juos mokė tikėjimo. Po rašteliais turėjo pasirašyti. Tardytojas išsivežė 18-os vaikučių raštiškus liudijimus. Vaikai tardymo metu buvo sukrėsti ir kai kurie net verkdami sugrįžo į namus. Sulaukusi verkiančios dukrelės, pas direktorių atėjo Pupeikienė, reikšdama nerimą, kodėl vaikai dėl Pirmos Komunijos be tėvų žinios yra tardomi. Kitą dieną pas direktorių atvyko Mažeikienė, skųsdamasi, kad vaikas dėl išgąsčio naktį šokęs net iš miego.

Akmenės rajonas

    1972 m. sausio mėn. 13 d. Akmenės raj. liaudies teismas buvo nubaudęs 70 m. Kleofą Bičiušaitę vieneriems metams kalėjimo už tai, kad ji Kruopių parapijoje pamokė vaikus tikėjimo tiesų. Po keturių dienų nuteistoji iš Akmenės buvo pervežta į Šiaulių kalėjimą. Lietuvos TSR Aukščiausias Teismas bausmę pakeitė 100 rub. pinigine bauda. Šiaulių kalėjime K. Bičiušaitė išbuvo mėnesį laiko. Į namus ji grįžo vasario 17 dieną.

    Kleofa Bičiušaitė ir anksčiau buvo bausta už vaikų mokymą religijos tiesų. Ji buvo atleista iš vaikų darželio ir negavo nei darbo nei pensijos; pragyventi padėjo brolis.

Jurbarko rajonas

    1972 m. balandžio 20 dieną Jurbarko raj. DŽDT tarybos vykdomojo komiteto administracinė komisija, pirmininkaujant H. Tamošiūnienei, atvirame posėdyje išnagrinėjo Girdžių parapijos klebono kun. Viktoro Šauklio MIC. administracinę bylą. Klebonas buvo apkaltintas, kad „panaudojo bažnyčioje prie vėliavų nešimo ir gėlių barstymo Girdžių mokyklos mokinius — nepilnamečius ir tuo būdu pažeidė Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1966.V.12 įsaką. Komisija paskyrė 50 rub. nuobaudą. Kun. V. Šauklys MIC šį nuosprendį apskundė Jurbarko raj. liaudies teismui.

Alytaus rajonas

    Vasario mėn. Simno vikaras kun. S. Tamkevičius buvo iškviestas į Respublikinę prokuratūrą Vilniuje. Prokuroras priekaištavo, kad pamoksluose šmeižiąs tarybinę tikrovę, ir nurodė prisilaikyti tarybų valdžios atžvilgiu lojalumo ir nemokyti vaikus tikėjimo tiesų. Priešingu atveju gresia baudžiamoji byla iki dvejų metų laisvės atėmimo.

    Balandžio mėn. pabaigoje kun. S. Tamkevičiui buvo suruoštas „aukšto lygio įspėjimas". Jame dalyvavo 6 valdžios atstovai ir liudininkai: Alytaus dekanas kun. J. Grigaitis, Daugų dekanas kun. Turčinskas ir Simno klebonas kun. Matulevičius. Kun. Tamkevičius buvo kaltinamas perduodąs žinias į užsienį, šmeižiąs tarybinę mokyklą ir užsiiminėjąs kitokia antitarybine veikla. Pasiaiškint nebuvo leista.

*    *    *

Kaunas

    Aleksoto parapijos altaristo kun. Šalčiaus bute balandžio mėn. buvo padaryta krata. Kratos metu buvo ieškota „Samizdato" literatūros.

Kapsuko rajonas

Liubavo parapijos klebonas kun. V. Užkuraitis Kapsuko raj. valdžios ir įgaliotinio Rugienio balandžio-gegužės mėn. buvo verčiamas, kad nušalintų nuo altoriaus Mišioms patarnaujančius vaikus. Rugienis buvo išsikvietęs net Liubavo parapijos bažnytinį komitetą. Gąsdino, jei vaikai nebus nušalinti, parapija bus palikta be klebono. Klebonas vaikus nušalinti atsisakė, motyvuodamas, kad vaikai ne jo, o tėvų ir jis neturįs teisės kištis į svetimų vaikų reikalus.

*    *    *

    Kapsuko griežto režimo lageryje atliekančiam bausmę kun. P. Bubniui buvo pasiūlyta parašyti malonės prašymą. Kun. P. Bubnys tai padaryti atsisakė, kadangi jaučiasi nubaustas nekaltai, nes vaikus mokyti tikėjimo tiesų yra kiekvieno kunigo pareiga.

1972.IV.27 Kapsuko V vidurinėje mloje auklėtoja Ramanauskaitė atsinešė iš Švietimo Ministerijos atsiųstą anketą ir 9b klasės mokiniams liepė užpildyti. Į klausimą: „Kokią nori atsikratyti ydą?" auklėtoja liepė atsakyti „Tikėjimo". „Jei ir netikite", aiškino auklėtoja, „vistiek rašykite: tikėjimo."

    Nė vienas mokinys neatsakė „tikėjimo", bet — „tingėjimo".

  Pravėniškių paprasto režimo lageryje baigia atlikti bausmę kun. J. Zdebskis. Nors nuteistas kunigas labai sąžiningai atlieka jam paskirtą darbą, bet lagerio vadovybė jį prieš terminą paleisti nesiruošia, nes „esąs nepataisomas".

*    *    *

Lietuvos katalikų tarpe plačiai pasklido eilėraštis kun. J. Zdebskio motinai:


     Oi, neverk, Motinėle, jei tavo sūnus 
     Gelžiniais vėl buvo apkaltas... 
     Jis gi priėmė pančius, kaip Dievo siųstus, 
     Už jaunimą, už visą mūs tautą!

     Nors jo rankos nekyla altoriaus aukoj, 
     Nedalina jos dangiškos duonos,— 
     Jos su Kristum Golgotos kalvos aukštumoj 
     Atpirkimą ir šviesą sruvena.

Žurnalas „Nauka i religija" (1972 m.) 3 nr. Lietuvai paskyrė 23 puslapius.

 Lietuvos KP CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas P. Mišutis pateikia ateistinės propagandos ir katalikybės apžvalgą.

 Jau daugiau kaip 30 metų Lietuva yra Tarybų Sąjungos sudėtyje. Ateistai kovoja su religija, „griežtai prisilaikydami tarybinių įstatymų", „pagarbiai traktuodami tikinčiuosius, kaip lygiateisius tarybinus piliečius" (27 psl.).

 Jau 8 metai dirba prie Lietuvos KP CK ateistinės propagandos koordinacijos taryba; ateistinės tarybos ar komisijos veikia prie respublikinės profsąjungų Tarybos, prie komjaunimo Centro Komiteto, prie kultūros ir sveikatos apsaugos ministerijų, prie televizijos, radijo, spaudos, kinofikacijos komitetų ir kt. Panašios tarybos ir komisijos veikia prie miestų ir rajonų KP komitetų. Ateistinei veiklai vadovauja Lietuvos TSR KP Centro Komitetas.

 Vien 1970 metais buvo perskaityta apie 40,000 paskaitų ateistinėmis, filosofinėmis ir gamtamokslio temomis. Kasmet auga ateistinės literatūros tiražai. Daug ateizmui padeda radijas ir televizija...