IRINA RATUŠINSKAJA
(buvo teista už religinę, poeziją)
Neapkenčiama mano Tėvyne,
Kas už tavo naktis gėdingiau...
Kada stigo tau išsigimėlių,
Budelių ir vergų tuo labiau!
Kaip trypei tavim įtikėjusius,
Kaip žudei aklam uolume
Parsiduot ir parduot nemokėjusius
Pasmerktuosius mylėt Tave...
Ne, nekaltinu įbaugintųjų —
Tyli tavo lakštučių pulkai
Ko gi stingsta ant kryžių sumintųjų
Tavo ašarų lašai?
Kaip sapnuojas tavi nukryžiuotieji,
Jų pėdom man jau greit
Už tave, prakeiktą, mylėtąją,
Reiks į mirtį išeit.
Kaunas. 1987 m. balandžio 29 d. į Kauno rajono vykdomąjį komitetą susitikimui su valdžios atstovais buvo sukviesti rajono kunigai. įvairūs pareigūnai pasakojo kunigams apie rajono pasiekimus, tarp jų buvo paminėtas ir toks faktas, kad, sumažinus degtinės pardavinėjimą, rajonas per metus turi du milijonus nuostolio. Po pareigūnų pasisakymų Babtų klebonas kun. Ričardas Mikutavičius paklausė, kodėl kunigai vis dar neturi lygių teisių su ateistais. Lektoriai bandė tai paneigti, sakydami, kad ir į susitikimo prezidiumą pakviestas vienas iš kunigų. Kun. R. Mikutavičius nurodė, kad kunigai nepriimami į paminklų apsaugos draugijas, yra kunigų tarpe ir tokių, kurie neblogai valdo plunksną, tačiau nė vieno jų nėra Rašytojų sąjungoje. Tabariškių klebonas kun. Petras Dumbliauskas iškėlė mintį, kad kunigai nepriimami net į blaivybės draugijas, o čia savo darbu jie tikrai galėtų vaisingai pasidarbuoti visų labui.
Susitikimo metu Kauno rajone dirbantys kunigai išreiškė protestą prieš valdžios įteisintą negimusių kūdikių žudymą, kurių kasmet Lietuvoje nužudoma žymiai daugiau nei žūdavo vyrų karo metais.