LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumui
Nuorašai:
LTSR Mokslų Akademijos Prezidiumui
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybai
Lietuvos Katalikų Episkopato
P a r e i š k i m a s
Atsiliepdami į LTSR Vyriausybę, Mokslų Akademijos ir Persitvarkymo Sąjūdžio raginimą, kad piliečiai, organizacijos, visuomenės grupės siūlytų, kaip patobulinti Lietuvos TSR Pagrindinį įstatymą — Konstituciją, kartu gerai pažindami Lietuvos Katalikų dvasininkijos ir tikinčiųjų patirtį, nusistatymus bei lūkesčius, savo ir jų vardu pareiškiame ir siūlome:
1. Lietuvos katalikai deda daug vilčių į prasidėjusį visuomenės socialinį, politinį, dvasinį atsinaujinimą ir tikisi, kad baigsis ilgai trukęs tikinčiųjų piliečių diskriminavimas, kad religija ir Bažnyčia galės įgyti deramą vaidmenį socialiniame ir kultūriniame gyvenime sutinkamai su Visuotine žmogaus teisių Deklaracija, Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto ir kitais pasaulinės svarbos dokumentais, su demokratijos ir teisingumo principais.
2. Lig šiol galiojančios Konstitucijos diskriminavo tikinčiuosius pirmiausia tuo, kad jiems nepripažino teisės propaguoti savo įsitikinimo pasaulėžiūrą, o gyvenimo praktikoje valstybinėmis priemonėmis, finansuojamomis ir tikinčiųjų piliečių uždirbtomis lėšomis, buvo vedama antireliginė propaganda.
Kad būtų įvesta visų piliečių lygybė įsitikinimų reiškimo atžvilgiu būsimoje LTSR Konstitucijoje būtinas toks nuostatas:
— Visiems piliečiams užtikrinama minties, sąžinės ir religi-jos ar netikėjimo laisvė ir lygi teisė pavieniui ar bendrai su kitais išpažinti, reikšti ir taikiais būdais skleisti savo įsitikinimus bei pažiūras.
3. Konstitucija, įstatymai, o dar labiau kasdieninė gyvenimo praktika neužtikrindavo tikintiesiems piliečiams lygių su kitais piliečiais teisių ir galimybių reikštis ir kilti darbinėje, kultūrinėje, visuomeninėje veikloje. Todėl reikia nuostato:
— Niekas negali būti nei diskriminuojamas, nei privilegijuojamas bet kurioje srityje dėl rasės, tautybės, socialinės kilmės bei padėties, taip pat dėl pažiūrų, įsitikinimų ir jų reiškimo ar santykio su religija.
4. Kadangi tikra sąžinės ir religijos laisvė bei įsitikinimų laisvė reiškia ne vien religinių ar ateistinių įsitikinimų laisvą, bet ir apskritai laisvą bei teisę visame kame ir visais atvejais vadovautis savo sąžine, reikalingas toks nuostatas:
— Niekas negali kito asmens versti nei pats būti verčiamas kalbėti, elgtis ar veikti prieš savo sąžinę ir įsitikinimus.
5. Bažnyčios atskyrimo nuo Valstybės principas turėtų būti suformuluotas taip, kad užtikrintų tikrą bažnytinių junginių teisę tvarkytis pagal savo vidinius kanonus ir nebūtų kaip iki šiol dingstimi subordinuoti Bažnyčią einamosios valstybinės politikos tikslais.
Religiniams susivienijimams reikia suteikti juridinio asmens statusą.
6. Remiantis Konstitucijos straipsniais, leidžiančiais kurti organizacijas, draugijas, rengti manifestacijas, eisenas ir t.t. tik skirtas stiprinti socialistinei santvarkai, lig šiol neleidžiama veikti jokioms religinėms draugijoms nei bažnytinėms brolijoms, rengti religinius suvažiavimus, religines eisenas (ne šventoriuje ar kapinėse), nors, kaip žinom, jomis toli gražu nesiekiama kenkti esamai santvarkai.
Atitinkamus Konstitucijos straipsnius dėl organizacijų, eisenų, manifestacijų, taip pat dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių reikia taip pat pertvarkyti, kad šie telkimosi ir reiškimosi būdai būtų tikintiesiems leidžiami bei prieinami lygiai su kitais.
7. TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas 1962 m. liepos 2 d. yra ratifikavęs konvenciją dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje ir įsipareigojęs priderinti prie jos savuosius švietimo įstatymus, tačiau ir šiandien, po 26 metų, ištisai pažeidinėjamas jos 5 straipsnis, nes tikintiems tėvams neduodama galimybės užtikrinti nuoseklų religinį ir moralinį vaikų auklėjimą sutinkamai su savo įsitikinimais bei pasaulėžiūra, ir tikinčiųjų tėvų vaikams tebėra ištisai primetamas jų įsitikinimams priešingas antireliginis auklėjimas.
Konstitucija ir švietimo įstatymai bei praktika sutinkamai su minėtu konvencijos 5 str. turėtų suteikti tikinčiųjų sambūriams galimybę steigti jų pasaulėžiūrą atitinkančias mokyklas ar organizuoti papildomą apmokymą ir užtikrinti, kad vaikams bei jaunimui mokykla neskiepytų jų tėvų įsitikinimams priešingos pasaulėžiūros.
8. Konstitucijos parengimas ir priėmimas bus tikrai demokratiškas, jeigu jos projektas bus pateiktas visos liaudies svarstymui, bus atsižvelgta į piliečių pastabas, redaguojant galutinį tekstą, ir «bus surengtas referendumas jai patvirtinti.
Respublikos katalikai savo dideliu darbštumo, sąžiningumo, ryžto, dvasiniu potencialu galės kuo daugiau dalyvauti demokratiniame visuomenės persitvarkyme bei atsinaujinime, kuo tikriau bus atsižvelgiama į teisėtus jų poreikius.
Šiluva, 1988 m. rugsėjo 11d.
Pasirašė:
Kardinolas Vincentas Sladkevičius
Arkivyskupas Liudvikas Povilonis
Vyskupas Julijonas Steponavičius
Vyskupas Antanas Vaičius
Vyskupas Juozas Preikšas
Vyskupas Vladislovas Michelevičius
Vyskupas Romualdas Krikščiūnas
Vyskupas Kazimieras Dulksnys
Prelatas Algirdas Gutauskas
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Vilkaviškio vyskupijos dvasininkų
P a r e i š k i m a s
Mus džiugina ir teikia vilčių vienoje jūsų kalboje pasakyti žodžiai: "Tikintieji — tai tarybiniai žmonės, darbo žmonės, patriotai, ir jie turi visišką teisę deramai reikšti savo įsitikinimus. Persitvarkymas, demokratizavimas, viešumas liečia ir juos, be to, pilnutinai, be jokių apribojimų" ('Tiesa", 1988.04.30). Jaučiame moralinę pareigą kreiptis į jus ir išsakyti tikinčiųjų nuomonę apie jų patirtas skriaudas. Stalino ir stagnacijos laikais mūsų tautoje begaliniai daug nukentėjo visų luomų žmonės, tarp jų tikintieji ir kunigai. Skaudu, kad, nors dabar ir daug kalbama apie tų skriaudų atitaisymą, persitvarkymo procesas religijos atžvilgiu iš valdžios organų pusės yra beveik nepastebimas.
1. Prašome nedelsiant atitaisyti dar ir šiuo metu besitęsiančias skriaudas, būtent:
— leisti vyskupui Julijonui Steponavičiui, 1961 metais be jokio teismo ištremtam į Žagarę, grįžti į Vilnių ir netrukdomai eiti savo vyskupiškas pareigas;
— įsakyti tuoj pat paleisti į laisvą žmones, praeityje įkalintus už kovą dėl demokratizacijos bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimo: kun. Sigitą Tamkevičių, pasauliečius Viktorą Petkų, Balį Gajauską, Petrą Gražulį ir kitus;
— gražinti tikintiesiems iš jų prievarta atimtas žymiąsias Lietuvos šventoves — Vilniaus Katedrą ir šv. Kazimiero bažnyčią;
— leisti atstatyti sugriautas ir sudegusias bažnyčias Ryliškėse, Batakiuose, Gaurėje, Kiaunoriuose;
— leisti katalikams pasistatyti bažnyčias naujuose miestuose bei didesnių miestų naujuose mikrorajonuose.
2. Siekiant įgyvendinti TSRS ir LTSR Konstitucijose pabrėžiamą tikinčiųjų ir netikinčiųjų lygiateisiškumą, būtina padaryti, kad katalikai juridiškai ir faktiškai galėtų laisvai tvarkytis savo vidaus gyvenime pagal savo tikėjimo nustatytą kanoninę teisę bei tvarką:
— vykdant tarptautinius įsipareigojimus, yra būtina tikintiesiems tėvams užtikrinti tokias pat galimybes savo vaikams perduoti savo religines pažiūras, kokias turi netikintys tėvai savųjų atžvilgiu;
— būtina užtikrinti, i kad niekada nė vienas pilietis — nei moksleivis, nei studentas, nei mokytojas, nei darbininkas, nei aukštas pareigas užimantis tarnautojas — nebus niekinamas ar žeminamas už tikėjimo išpažinimą bei jo viešą praktikavimą;
— būtina griežtai uždrausti bet kokiems civilinės valdžios pareigūnams terorizuoti jaunuolius ir vyrus, norinčius tapti kunigais, ir būtina leisti pastariesiems laisvai, be jokių apribojimų, stoti į Kunigų seminariją;
— būtina siekti, kad kiekvienas tikintysis savo didžiųjų religinių švenčių dienomis galėtų būti laisvas nuo privalomo darbo.
3. Organizacinėje-visuomeninėje srityje tikintiesiems turi būti suteiktos tokios pat teisės, kokias turi ateistai, būtent
— leidžiama veikti tikinčiųjų sąjūdžiams bei draugijoms, tarnaujančioms religinio gyvenimo bei visuomenės dorovės kėlimui (pvz. katalikiškam blaivybės sąjūdžiui; labdaros — šalpos draugijoms);
— leidžiama Katalikų Bažnyčios atstovams laisvai naudotis masinės informacijos priemonėmis tikėjimui skleisti ir moralei ugdyti;
— netrukdoma tikintiesiems išsispausdinti tiek ir tokių religinių knygų bei laikraščių, kiek ir kokių jie pageidauja.
Tikimės, kad šiais persitvarkymo ir demokratizacijos laikais, siekiant visuotinio teisingumo ir tiesos (o šias pastangas palaikome ir mes — tikintieji), konstitucinis visų piliečių, tikinčių ir netikinčių, lygiateisiškumo principas, kurio laikytis TSRS Vyriausybė yra įsipareigojusi, pasirašydama SNO Žmogaus Teisių Deklaraciją bei Helsinkio pasitarimų baigiamąjį aktą, pagaliau bus realizuotas.
Kaunas, 1988.08.03.
Pasirašė:
Kun. P. Adomaitis, Gerdašiai
Kun. J.Alesius, Leipalingis
Kun. G. Bulevičius, A. Panemunė
Kun. V. Bobinas, Išlaužas
Kun. V. Čėsna, Skriaudžiai
Kun. P. Dumbliauskas, Tabariškės
Kun. mons. dek. A. Gustaitis, Garliava
Kun. J. Grudzinskas, Seirijai
Kun. dek. V. Jalinskas, Lazdijai
Kun. K. Jarušauskas, Krikštonys
Kun. D. Jasulaitis, Būdvietis
Kun. L. Kavaliūnas, Aleksotas
Kun. P. Karžauskas, Liubavas
Kun. Pr. Liutvinas, A. Panemunė
Kun. St. Mikalojūnas, Veisiejai
Kun. V. Petruševičius, Šilavotas
Kun. V. Prajara, Garliava
Kun. P. Perlaitis, Šlavantai
Kun. I. Plioraitis, Kapčiamiestis
Kun. V. Radzevičius, Šlienava
Kun. P. Račiūnas, Alytus II
Kun. A. Žukauskas, Prienai
Kun. J. Radzevičius, Liškiava
Kun. J. Užupis, Prienai
Kun. B. Ražukas, Šventežeris
Kun. P. Vagneris, Zapyškis
Kun. Z. Stepanauskas, Lazdijai
Kun. V. Rudzinskas, Rudamina
Kun. J. Sventickas, Seirijai
Kun. K. Skučas, Veiveriai
Jų Ekscelencijoms Lietuvos Vyskupams, vyskupijų
Valdytojams ir Kunigų Seminarijos Vadovybei
Panevėžio vyskupijos kunigų
P a r e i š k i m a s
Mums visiems rūpi kunigų paruošimas, nes nuo jo priklauso Dievo Bažnyčios ateitis, tikinčiųjų aukšta moralė, Tėvynės dvasinis veidas. Tat pateikiame šiuo klausimu kai kurias mintis bei pasiūlymus:
1. Mes norėtume, kad Ordinarai įpareigotų visus kunigus rimčiau katekizuoti vaikus, besiruošiančius priimti šventus Sakramentus, ne vien tikrinant ir duodant leidimą, bet ir įvedant juos į religinį gyvenimą. Tegul jau tada kunigai rūpestingai atrenka religingų šeimų berniukus ir per eilę metų padeda jiems susiformuoti pašaukimą kunigystei. Tuo būdu padidės pašaukimų skaičius ir jų kokybė.
2. Reikėtų, kad Ordinarai įpareigotų kunigus, rašančius charakteristikas stojantiems į Kunigų seminariją jaunuoliams, visapusiškai, teisingai ir pilnai nušviesti kandidato polinkius, motyvus, dorybes, gabumus, socialumą, charakterį. Reikėtų, kad galutiniame atrinkime priimant kandidatus dalyvautų Kunigų seminarijos atstovai, Ordinarai, konsultoriai ir charakteristikas rašę kunigai. Kandidato priėmimą turėtų nulemti ne kas kita, o tik kandidato tinkamumas, duomenimis pagrįsta viltis, kad jis ateityje bus geras kunigas.
3. Mes manome, kad Kunigų Seminarijos Vadovybė pati turėtų jausti didesnę atsakomybę už tinkamą, reiklią dvasinę atmosferą pačioje Seminarijoje. Net ir geriausią kandidatą Seminarija turi sugebėti dvasia pakelti dar aukščiau, o ne nuskurdinti. Mes galvojame, kad visa tai būtų galima pasiekti, kai:
a) kiekvienas profesorius ar dėstytojas pats bus deramoje dvasinėje aukštumoje,
b) kiekvienas profesorius ar dėstytojas ne tik gerai perteiks dėstomo dalyko medžiagą, bet ir užsiims kompleksiniu auklėjimu,
c) bus sudarytos sąlygos didesniam Dvasios Tėvo vaidmeniui,
d) kreipiamas didesnis dėmesys į dvasines pratybas bei askezės problemas,
e) dvasinė Vadovybė daugiau bendraus su klierikų elitu ir sudarys sąlygas, kad elitas duotų toną dvasinei Seminarijos atmosferai, o ne kažkokios dažnai net nekontroliuojamos grupuotės,
4. Reikėtų, kad kasmet, išleisdama klierikus vasaros atostogoms, Seminarijos Vadovybė duotų Ordinarams kiekvieno jiems priklausančio klieriko išsamią charakteristiką, kuria remiantis Ordinaras, pasitaręs su konsultoriais, paskirs atostogaujančiam vietą, gi tos parapijos klebonui nurodys konkretų uždavinį.
5. Reikėtų, kad neopresbiteriai būtų skiriami tik į tokias parapijas, kur darbuojasi ir galės jiems atrama būti šventi klebonai, idealistai. Šias mintis ir pasiūlymus padiktavo meilė Bažnyčiai ir noras matyti šviesią jos ateitį.
1988 m. gegužės 23 d.
Pasirašė 109 kunigai.
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
1987 m. švęsdami Lietuvos Krikšto Jubiliejaus 600m. sukaktį, buvome nuliūdinu, kad negalėjome šio mums brangaus Jubiliejaus švęsti istorinėje Vilniaus Katedroje — toje vietoje, kur prasidėjo lietuvių krikštas ir kur ilsisi vieno iš Lietuvos krikštytojų Vytauto Didžiojo žemiškieji palaikai. Vilniaus Katedra, centrinė Lietuvos katalikų ir Vilniaus arkivyskupijos bažnyčia, jau daugiau kaip 35-eri metai paversta Paveikslų galerija ir koncertų sale. Ruošiantis Rusijos Krikšto 1000 metų Jubiliejui, tikintiems pravoslavams buvo sugražintas Maskvos Danylovo vienuolynas.
Prašome, kad, minint Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejų, ir mums būtų sugražinta mūsų krašto šventovė — Vilniaus Katedra.
Pasirašė tikintieji:
Panevėžys (šv. Petro ir Povilo bažnyčia) — 4731
Alytus I — 402
Pivašiūnai (Alytaus raj.) — 3672
Vabalninkai (Biržų raj.) — 476
Kudirkos Naumiestis (šakių raj.) — 446
Kiaukliai (Širvintų raj.) — 447
Alvitas (Vilkaviškio raj.) — 763
Šunskai (Kapsuko raj.) — 337
Patilčiai (Kapsuko raj.) — 102
Vidiškiai (Ukmergės raj.) — 1236
Švėkšna (Šilutės raj.) — 506
įvairios parapijos — 7509
* * *
TSKP CK Generabniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Lietuvos katalikų kunigų ir tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
Reikalaujame, kad J. E. Vilniaus vyskupui Julijonui Steponavičiui būtų leista grįžti iš Žagarės tremties į Vilnių ir netrukdomai eiti savo pareigas.
1988.10.22.
Pasirašė 4530 tikinčiųjų.
* * *
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Lietuvos katalikų kunigų ir tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
1987-1988 m. į jus, Generalini Sekretoriau, kreipėsi 97,343 Lietuvos tikintieji, prašydami Lietuvos Krikšto 600 m. Jubiliejaus proga grąžinti tikintiesiems Vilniaus Katedrą. Į jų pareiškimus jūsų vardu atsakė Vilniaus m. LDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja A. Cėplėjienė. Jos atsakymas neigiamas: esą Vilniuje trūksta kultūrinės-socialinės paskirties objektų, vienas iš jų — Vilniaus Katedra, kurioje įrengta Paveikslų galerija ir koncertų salė, todėl Katedrą grąžinti tikintiesiems esą netikslinga.
Su tokiais išvedžiojimais mes, Lietuvos tikintieji, negalime sutikti. Religiniai paskirčiai grąžinus Katedrą, ją, kaip ir kitas bažnyčias, galės lankyti ir meno mylėtojai. Katedroje galės vyku religinės-klasikinės muzikos koncertai. Taigi, miesto kultūrinis gyvenimas dėl to nenukentės. Kultūrinės socialinės paskirties objektų trūkumą reikia spręsti naujų statybų, o ne plėšikavimo būdu.
Vilniaus Katedra buvo neteisėtai atimta tamsiausiais Stalino valdymo metais. Šią neteisybę atitaisyti tarybinės valstybės moralinė pareiga. Šiais persitvarkymo laikais Vilniaus Katedra turi būti grąžinta tikintiesiems.
1988 m. rugsėjo 25 d.
Pasirašė kunigai:
Kun. P. Adomaitis, Gerdašiai
Kun. J. Alesius, Leipalingis
Kun. G. Bulevičius, A. Panemunė
Kun. V. Bobinas, Išlaužas
Kun. V. Čėsna, Skriaudžiai
Kun. P. Dumbliauskas, Tabariškės
Kun. mons. dek. A. Gustaitis, Garliava
Kun. A. Gražulis, Sangrūda
Kun. J. Gražulis, Keturvalakiai
Kun. J. Grudzinskas, Seirijai
Kun. dek. V. Jalinskas, Lazdijai
Kun. K. Jarušauskas, Krikštonys
Kun. D. Jasulaitis, Būdvietis
Kun. L. Kavaliūnas, Aleksotas
Kun. P. Karžauskas, Liubavas
Kun. Pr. Liutvinas, A. Panemunė
Kun. St. Mikalojūnas, Veisiejai
Kun. V. Petruševičius, Šilavotas
Kun. V. Prajara, Garliava
Kun. P. Perlaitis, Šlavantai
Kun. I. Plioraitis, Kapčiamiestis
Kun. V. Radzevičius, Šlienava
Kun. P. Račiūnas, Alytus II
Kun. J. Radzevičius, Liškiava
Kun. B. Ražukas, Šventežeris
Kun. V. Rudzinskas, Rudamina
Kun. K. Skučas, Veiveriai
Kun. Z. Stepanauskas, Lazdijai
Kun. J. Sventickas, Seirijai
Kun. P. Vagneris, Zapyškis
Kun. J. Užupis, Prienai
Kun. A. Žukauskas, Prienai
Pasirašė tikintieji:
Kauno bažnyčiose:
Katedra—10,156
Vytauto — 532
Šančių ir Vilijampolės — 1,205
Prisikėlimo — 1,090
Šiaulių m. bažnyčios — 990
Telšiai — 999
Panevėžio katedra — 2,211
Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčia — 4,400
Anykščiai — 306
Ukmergė— 1,448
Rokiškis — 1,816
Utena —922
Biržai — 990
Kupiškis — 1153
Pasvalys — 693
Pakruojis — 239
Smilgiai (Radviliškio raj.) — 356
Krekenava (Panevėžio raj.) — 614
Veisiejai (Lazdijų raj.) — 696
Leipalingis (Lazdijų raj.) — 1,296
Kalvarija (Kapsuko raj.) — 3,691
Sangrūda (Kapsuko raj.) — 388
Igliauka (Kapsuko raj.) — 258
P. S. Iki 1988 m. rugsėjo mėnesio vidurio parašai dėl Vilniaus Katedros grąžinimo tikintiesiems buvo renkami po pirmuoju pareiškimu. Gavus neigiamą atsakymą, buvo pradėtas pakartotinas parašų rinkimas po antruoju pareiškimu.
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Nuorašas:
TSRS Generaliniam Prokurorui
Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
Esam sukrėsti brutalaus teisminio susidorojimo su katalikų jaunuoliu Petru Gražuliu, įvykdyto 1988 m. vasario 12 d. Kapsuko miesto Liaudies teisme. P. Gražulis atsisakė išvykų į spec. karinius pratimus, motyvuodamas, kad jo krikščioniška sąžinė neleidžia dalyvauti armijoje, kuri lieja nekaltą kraują Afganistane, kuri okupavusi jo Tėvynę Lietuvą ir gina ateistinę ideologiją, persekiojančią Bažnyčią. Šių principinių įsitikinimų padiktuotą atsisakymą teismas pripažino "vengimu vykti į karinius pratimus dėl savanaudiškų paskatų, be svarbios priežasties".
Niekinti žmogaus sąžinės įsitikinimus, tuo labiau kaltinti savanaudiškumu jaunuolį, dėl jų einantį į kalėjimą — nehumaniška ir amoralu. Kitose socialistinėse šalyse svarstoma ir suteikiama alternatyvinės tarnybos galimybė asmenims dėl sąžinės įsitikinimų ar religinių negalinčių tarnauti su ginklu rankose. Reikalaujame tokią galimybę nustatyti ir Tarybų Sąjungoje, o P. Gražulį nedelsiant išlaisvinti.
1988 m.
Pasirašė tikintieji:
Kauno Katedra — 3,800
Vilniaus bažnyčios — 1,343
Panevėžio Katedra — 3,485
Vilkaviškis — 1,195
Veisiejai (Lazdijų raj.) — 701
Pivašiūnai (Alytaus raj.) — 3,670
Igliauka (Kapsuko raj.) — 254
Kalvarija (Kapsuko raj.) — 1,072
Šunskai (Kapsuko raj.) — 334
Patilčiai (Kapsuko raj.) — 102
Alvitas (Vilkaviškio raj.) — 757
K. Naumiestis (Šakių raj.) — 445
Švėkšna (Šilutės raj.) — 503
Vidiškiai (Ukmergės raj.) — 1,211
Kiaukliai (Širvintų raj.) — 475
Įvairios parapijos — 5,679
Sangrūda (Kapsuko raj.) — 431
Iš viso už P. Gražulio išlaisvinimą pasirašė 68,516 asmenų
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Nuorašas:
Lietuvos Vyskupams Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
1982 metų balandžio 2-3 d. naktį tarybinės valdžios pareigūnai vandališkai nusiaubė tikinčios liaudies brangų istorijos paminklą — Panų kalną, esantį Pasruojo kaime, Telšių rajone. Ateistai nugriovė ten stovėjusią Marijos koplyčią, sudaužė statulas, sunaikino pastatytus kryžius. Panų kalnas tikinčios liaudies gerbiamas nuo 1626 metų. Tuo laiku į Lietuvą įsiveržusios švedų kariuomenės kareiviai Panų kalnelyje išžudė pasislėpusias mergaites, kurios nesidavė kareivių išniekinamos. Iš pagarbos skaistybės kankinėms liaudis pastatė koplyčią bei visą eilę kryžių. Ta vieta buvo lankoma maldininkų.
Po 1982 m. vandališko kalno nusiaubimo tikintieji ne kartą bando atstatyti kryžius, tačiau tarybinės valdžios pareigūnai tuoj pat juos nugriauna, o kryžių statytojus terorizuoja.
Prašome jus, Generalini Sekretoriau, įsakykite tarybinės valdžios pareigūnams, kad Panų kalnelyje būtų atstatyta koplyčia ir kryžiai, kad netrukdytų maldininkams lankyti šią istorinę vietą.
1988 m.
Pasirašė tikintieji: Kauno bažnyčiose:
Katedra — 5,836 Vytauto — 527
Šančių ir Vilijampolės — 1,203 Prisikėlimo — 1,040 Petrašiūnų — 595
Panevėžys (šv. Petro ir Povdo bažnyčia) — 1,055
Šiaulių m. bažnyčios — 16,353
Vilnius — 1,417 Ukmergė — 1,306 Kupiškis — 1,544
Vilkaviškis — 1,158 Pivašiūnai (Alytaus raj.) — 3,488
K. Naumiestis (Šakių raj.) — 452 Kalvarija (Kapsuko raj.) — 1,688
Sangrūda (Kapsuko raj.) — 430 Šunskai (Kapsuko raj.) — 337
Patilčiai (Kapsuko raj.) — 101 Igliauka (Kapsuko raj.) — 261
Veisiejai (Lazdijų raj.) — 693 Smilgiai (Radviliškio raj.) — 356
Alvitas (Vilkaviškio raj.) — 709 Kybartai (Vilkaviškio raj.) — 1,046
Kiaukliai (Širvintų raj.) — 439 Švėkšna (Šilutės raj.) — 504
Vidiškiai (Ukmergės raj.) — 1,231 Įvairios parapijos — 1,293
Anykščiai — 327 Utena —908 Pakruojis — 326
Atviras laiškas
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Mes, žemiau pasirašą, jau keletą (tris-penkis) metų nesėkmingai stengiamės įstoti į vienintelę Lietuvoje esančią Katalikų Kunigų seminariją Kaune. Priežastis — tebegyvuojanti praktika, kuri tęsiasi nuo pačių tamsiausių stalininių laikų. Pagal ją tinkamų asmenų, išlaikiusių stojamuosius egzaminus, sąrašas pagal nerašytą įstatymą dedamas ant Religijų reikalų tarybos įgaliotinio P. Anilionio stalo, kuris išbraukia kiekvieno jam nepageidaujamo asmens pavardę. Be to, kaip taisyklė, išbraukiami asmenys, kurie jau dirba bažnyčios tarnais, turi pašaukimą dvasiniam luomui ir bendrai aktyviai dalyvauja religiniame gyvenime, t.y. kaip tik tie, kurie, logiškai samprotaujant, turėtų būti priimami. Gaila, bet priežastis ne vien asmeninės įgaliotinio P. Anilionio ambicijos, jei patyrinėti giliau ir kalbėti atvirai, tai faktas, kad beveik kiekvienas stojantysis į Seminariją anksčiau ar vėbau Valstybinio Saugumo Komiteto darbuotojų yra. raginamas bendradarbiauti.
1983 m. gegužės mėnesį Lazdijų VSK darbuotojas Algis Gylys mėgino užverbuoti Gintą Sakavičių. Tas pats darbuotojas mėgino verbuoti ir jo brolį Vytautą Sakavičių, tais metais baigiantį Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą. 1985 m. birželio mėnesį Vidmantas Šimkūnas gavo šaukimą atvykti į Alytaus karinį komisariatą. Ten prie jo prisistatė du VSK darbuotojai ir ilgai įkalbinėjo bendradarbiauti, netgi pasirašyti raštišką sutartį; atsisakius bendradarbiauti, į Seminariją nebūsiąs priimtas. V. Šimkūnas negali įstoti iki šiol. Tokių pavyzdžių galima pateikti labai daug. Apie tai savo atviruose laiškuose ir pareiškimuose rašė Lietuvos kunigai.
Mes ne kartą su įgaliotiniu P. Anilioniu bandėme išsiaiškinti mūsų nepriėmimo į Seminariją priežastis. įgaliotinis, nepaaiškinęs mūsų "nusikaltimų" esmės, išvadinęs ekstremistais, mus išvydavo.
Š.m. rugpjūčio 24 d. pasiskundėme Religijų reikalų tarybai Maskvoje. Mums paaiškino, kad panašius keblius klausimus gali spręsti tik pats Tarybos pirmininkas Charčevas, užregistravo priėmimui rugpjūčio 27 d. Rugpjūčio 27 d. Charčevas Taryboje nepasirodė, ir po kelių pokalbių su kitais Tarybos nariais mus jo vardu ir įgaliojimu priėmė pavaduotojas Moldobajevas. Į klausimus aiškaus atsakymo taip ir negavome. (...)
Šiame laiške pasiekiama įvertinti tokias specifines valstybinės organizacijos (VSK) veiklos. Mums nekelia abejonių, kad jokie, kad ir patys svarbiausi tikslai negali pateisinti mėginimą priversti žmones sekti savo draugus, grasinant atimti galimybę dirbti mėgstamą darbą, panašūs dalykai visais laikais ir visuose kraštuose buvo laikomi smerkiamu ir amoraliu veiksmu. Mes norime tapti kunigais, norime mokyti žmones vadovautis aukštais dorovės ir moralės principais, pagal amžinos Tiesos ir Gėrio įstatus, kaip išsireiškė pats Charčevas, — "sąžiningai dirbti, negerti, nevogti, vienas kitą mylėti ir gerbti."
Gerbiamas Generalini Sekretoriau, kreipiamės į jus, kaip šalies lyderį ir prašome sudrausti tuos, kurie naudoja anksčiau aprašytus amoralius metodus, trukdo mums įgyvendinti visiškai teisėtus lūkesčius.
Dar kartą prašome jus šiais metais atverti mums duris į Kauno Kunigų seminariją.
1988 m. rugpjūčio 29 d.
Pasirašė:
A. Vainoras G. Numgaudis
V. Sakavičius G. Sakavičius
A. Gudaitis V. Šimkūnas
P. S. 1988 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimu šie jaunuoliai, neatsižvelgiant į tai, kad RRT įgaliotinio P. Anilionio įstaiga juos išbraukė iš priimamųjų skaičiaus, buvo priimti į Kauno Kunigų seminariją.
* * *
Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Pirmininkui
Nuorašai:
Kardinolui Vincentui Sladkevičiui
RRT įgaliotiniui Petrui Anilioniui
Panevėžio vyskupijos kurijos, vyskupijos Kunigų tarybos ir miesto kunigų
P a r e i š k i m a s
Mūsų šaliai žengiant persitvarkymo ir viešumo keliu, galėtų pilniau normalizuotis Bažnyčios ir Valstybės santykiai. Todėl mes, tikinčiųjų prašomi, kreipiamės į jus, kad Panevėžio miesto centre esanti Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia būtų atiduota tiems, kurie ją statė ir joje meldėsi.
II-ojo Pasaulinio karo metu bažnyčia buvo gerokai sužalota, bet pokario metais tikintieji ją suremontavo. Bažnyčia veikė iki 1949 metų. Bažnyčios komitetas ilgai ją gynė, bet Stalino kulto laikais neįmanoma buvo ką nors apginti. Bažnyčia buvo uždaryta, paversta šokių sale, vėliau sandėliu, o dar vėliau parodų rūmais.
Mes prašome, kad miesto vykdomasis komitetas nors iš dalies ištaisytų moralinę ir materialinę skriaudą, padarytą tikintiesiems, ir bažnyčia vėl taptų maldos namais. (...) Bažnyčia ugdo ir puoselėja dvasingumą, ko taip šiandien stokojama.
Prieš II-ąjį Pasaulinį karą mieste buvo apie 30,000 gyventojų, šiandien — 120,000, o 2000 m. oficialiai prognozuojama, kad gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 140,000. Atitinkamai auga ir tikinčiųjų skaičius, jį dar papildo iš kaimo pasimelsti atvykę žmonės. Tada mieste buvo keturios bažnyčios, o dabar veikiančios tik dvi. Net eiliniais sekmadieniais žmonėms tenka stovėti sausakimšose bažnyčiose, o per didesnes šventes ir atlaidų dienomis jie jau netelpa bažnyčiose ir stovi lauke. Vyresniojo amžiaus žmonėms dažnai reikia kviesti greitąją med. pagalbą. Argi tikintieji ne tos šalies, kurioje taip rūpinamasi žmonių gerbūviu, piliečiai? Kodėl jie negali turėti daugiau maldos namų ir laisvai naudotis sėdimomis vietomis juose?
Tikėdami persitvarkymo teisingumu, mes prašome sugrąžinti šv. Trejybės bažnyčią tikinčiųjų bendruomenei neatidėliojant, kad žmonėms nereikėtų vargti rašant pakartotinus pareiškimus, renkant gyventojų parašus.
Bažnyčios grąžinimas bus konkretus įrodymas, kad įgyvendinama demokratija.
1988.08.08.
Pasirašė:
Panevėžio vyskupijos Kapitulinis vikaras
prelatas K. Dulksnys Kancleris kun. J. Juodelis
Kan. B. Antanaitis Kun. P. Adomonis
Kun. P. Baltuška Kun. J. Balčiūnas
Kun. P. Kuzmickas Kun. A. Balaišis
Kun. K. Gutauskas Kun. J. Pranevičius
Kun. P. Budriūnas Kun. J. Janulis
Kun. dek. J. Antanavičius Kun. S. Kazėnas
Kun. S. Filipavičius Kun. A. Kietis
Kun. F. Čikauskas Kun. J. Kuodis
Kun. I. Puriuškis Kun. A. Kairys
Kun. R. Pukenis
