Iš užsienio radijo laidų
Šiandien pateikiame pranešimą apie JAV įvykusius Vesario 16osios minėjimus ir didžiųjų lietuvių išeivijos politinių bei kultūrinių organizacijų žodį Lietuvai.
Vakar Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga kai kuriuose Amerikos miestuose prie rotušių buvo iškeltos Lietuvos trispalvės su atitinkamomis iškilmėmis. Kai kuriose Amerikos valstijose, pvz. Merilande, Lietuvos diena specialiai paminima pagal tų valstijų seimelių priimtus įstatymus.
Vakar vakare Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone susirinko per 100 įvairių šalių diplomatų, amerikiečių pareigūnų ir kitų svečių tradicinį priėmimą Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga, kurį surengė Lietuvos atstovas dr. Stasys Bačkis su žmona.
Vakar vakarą Nepriklausomybės šventės minėjimas buvo surengtas Čikagos Lietuvių jaunimo centre. Pluoštą minčių pateikė kun. Vytautas Bagdonavičius. Vasario 16-tos garbei savo kūrybą skaitė rašytojai Birutė Pūkelevičiūtė ir Kazys Bradūnas, jėzuitas Algimantas Brazys parodė skaidrių iš dabartinės Lietuvos.
Šiandien vyksta Lietuvos Nepriklausomybės minėjimai įvairiose lietuvių telkiniuose laisvajame pasaulyje.
Sostinės Vašingtono šv. Mato katalikų katedroje ką tik buvo atlaikytos Mišios už Lietuvą. Lietuvai skirtą pamokslą pasakė /.../ Katedros choras sugiedojo Lietuvos himną. Vėliau šiandien lietuvių bendruomenės rengiamame minėjime Vašingtone kalba Ilona Vaikšnienė. Minėjime /.../ šiandien kalba Baltųjų rūmą įstaigos santykiams su visuomene vienas direktorių Linas Kojelis iš Vašingtono.
Amerikos lietuvių tarybos rengiamame pagrindiniame minėjime Čikagoje pasižadėjo kalbėti JV senatorius iš Ilinois valstijos Paul Sailon ir VLIK-o valdybos narys, trečiojo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus sūnus Liūtes Grinius.
Minėjime Niujorke kalba Lietuvių tautinės sąjungos pirmininkas dr. Leonas Kriaučeliūnas iš Čikagos. O Los-Anželos mieste - prof, Jonas Genys iš Vašingtono apylinkės.
Šalia Vašingtono katedros, Mišios už Lietuvą atnašaujamos daugelyje bažnyčių: Niujorke šį rytą Mišias atnašavo vysk. Paulius Baltakis, o Čikagoje vysk. Vincentas Brizgys.
Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga prisimename Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininko Algimanto Gečio žodžius, praėjusį sekmadienį pasakytus minėjime Baltimorėje:
"1918 m. vasario 16 d. priskirtina prie didžiųjų mūsų tautos laimėjimų. Tai džiaugsmo šventė. Ir šiandien, 67-eriems metams praslinkus, ši diena tebėra simbolis mūsų tautos didvyriškos dvasios ir neginčijamas įrodymas į jos teisę būti nepriklausoma. Vasario 16-oji įkūnijo virš 120 m. tautai paneigtą nepriklausomos valstybės idėją. Šiai idėjai dirba ir su mažomis išimtimis tebedirba visa mūsų tauta: pavergtasis lietuvis ir Tėvynės ilgesio kankinamas išeivis, "Nėra abejonės, seko mūsų tautos filosofas Juozas Girnius, jei būtume stokoję didvyrinės dvasios, ne tik nebūtume turėję laimingesnės istorijos, bet ir apskritai neturėtume istorijos - būtume seniai slavų ar germanų neatpažįstamai susiurbti. Jei nebūtume dėl lietuviškos maldaknygės ėję Sibiro kelią, jei nebūtume plikomis krūtinėmis Kražiuose gynę teisės į tėvų religiją, jei 1905 m. revoliucijos nebūtume pavertę tautiniu sąjūdžiu, jei 1919-20 m. nebūtume savanoriais beviltiškai gynęsi nuo priešų visais frontais, būtų didelis klausimas - keliuose dar mūsų rusentų lietuvių gyvybė"."
Štai dabar jus, mieli klausytojai, sveikina trys pagrindinės lietuvių organizacijos: Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK-as), Amerikos lietuvių taryba ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
VLIK-o pareiškimą Lietuvai skaito VLIK- narys Liūtas Grinius: "1918. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, remdamasi visuotine tautų apsisprendimo teise, paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Lietuvių Taryba pasiskelbė vienintele tautos atstovybe. Laikydamasi principo, kad suverenumas priklauso lietuvių tautai, Taryba nustatė, kad atstatytoji valstybė bus sutvarkyta demokratiniais pagrindais, kas reiškia, kad ji bus paremta pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių gerbimu. Tautos suverenumas ir prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės išplaukia iš žmogaus asmenybės prigimto orumo. Šioji žmogaus savybė, kaip skelbia žmogaus teisių visuotinė deklaracija, yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas. Okupuodama Lietuvą, Sovietų Sąjunga paneigė Lietuvos suverenumą, o, įvesdama sovietinę santvarką ir nepripažindama pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, ji
pažeidė Žmogaus asmenybės prigimtą orumą. Įjungusi Lietuvą į Sovietų Sąjungą, sovietinė valdžia ėmėsi naikinti lietuvių tautos tapatumą areštais, deportacijomis, tikinčiųjų persekiojimu, lietuviškų tradicijų naikinimu, rusinimu ir kitais būdais.
Šiandien Lietuva veda žūtbūtinę kovą dėl savo išsilaikymo.
Vasario 16-tos dienos proga VLIK-es pakartoje savo 1944 m. Vasario 16-tos d. deklaracijoje paskelbtą įsipareigojimą tęsti šią kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir žmogaus pagrindinių teisių bei laisvių įgyvendinimo ir kviečia visus į ją įsijungti bei ją remti žodžiu, darbu ar auka."
Amerikos lietuvių tarybos (ALT-o) pareiškimą skaito Centro valdybos pirmininkas Teodores Binstrupas: "Tautos šventės Vasario 16-osios proga sveikinu mielus tautiečius okupuotoje Lietuvoje Amerikos lietuvių tarybos - ALT-o- verdu.
Tai dar 1940 m. pabaigoje, rusams okupavus Lietuvą, JAV įsteigta bendra organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo ir yra siekti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo. ALT-as mus visus buria, kad Lietuvos laisvės byla visados būtų gyva ir rūpinasi, kad okupacija būtų panaikinta. Mums visiems svarbu, kad JAV vyriausybė nepripažįsta rusų Sovietų Sąjungos okupacijos Lietuvoje. Dar pilnai ir laisvai veikia buvusios Nepriklausomos Lietuvos atstovybė ir konsulatai. Tautiečiai, mes visada su jumis! Jūsų tragiška padėtis yra suprantama ir skaudžiai pergyvename. Tikėkite, mes nenuleisime rankų iki Lietuva vėl bus laisva ir nepriklausoma".
Pasaulio lietuvių bendruomenės pareiškimą skaito bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamantas: "Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo paskelbimo šventės proga visi pasaulio lietuviai dar kartą prisimename pagrindinius Pasaulio lietuvių bendruomenės tikslus, kurie yra: padėti pavergtai lietuvių tautos daliai Tėvynėje atgauti laisvę ir valstybinę Lietuvos nepriklausomybę išeivijos lietuvių tarpe išlaikyti ir ugdyti sąmoningumą ir tautinę gyvybę.
Šią dieną mūsų visų mintys ir geresnės ateities viltys krypsta į okupuotą Lietuvą ir jos gyventojus.
Pasaulio lietuvių bendruomenė jau veikia 27 m. ir siekia sujungti visus už Lietuvos ribų atsidūrusius lietuvius, minėtųjų bendrųjų tikslų bei uždavinių pagrindu, šiandien PLB dirba visose lietuviško gyvenimo srityse 19-oje pasaulio kraštų visuose kontinentuose. Ji derins pasaulio lietuvių švietimo, tautinės kultūros, socialinę, šalpinę bei ekonominę veiklą, bendradarbiauja su kitomis lietuvių institucijomis bei palaiko ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis. Visuose lietuvių bendruomenės susirinkimuose, suvažiavimuose, seimuose ir kongresuose mes siekiame geriau pažinti dabartinės Lietuvos žmonių gyvenimą, jų laimėjimus ir rūpesčius, kad bendromis jėgomis siektume lietuvių tautai laisvės ir nepriklausomybės.
Nes lietuvių tauta esame viena - ir Tėvynėje gyvenantieji tautiečiai, ir Sibire ištremtieji lietuviai, ir pasaulyje gyveną lietuviai - esame tos pačios lietuvių tautos vaikai, esame tos pačios lietuvių tautos sūnūs ir dukros, kuriuos jungia ta pati kalba, kultūra, praeitis, tradicijos ir tie patys tikslai. Mums, išeivijos lietuviams, dabartiniai Tėvynės vargai ir rūpesčiai labai aiškiai atsispindi "LKB Kronikoje" ir kitoje pogrindžio spaudoje, kuri pasiekia Vakarus. Todėl PLB perspausdina ir laisvajame pasaulyje plačiai paskleidžia tos pogrindžio spaudos leidinius. Iki šiol jau išleisti "Vyties", "Perspektyvų", "Pastogės", "Tautos kelio" ir "Alma mater" paskiri numeriai. Tai tik vienas pavyzdys, parodantis kaip išeivijos lietuviai stengiamės padėti savo tautiečiams okupuotoje Lietuvoje.
Vasario 16-oji yra mums visiems Lietuvos laisvės simbolis, stiprinąs mus dar didesniems darbams ateityje.
PLB šios dienos proga dar kartą išreiškiame savo meilę ir pagarbą okupuotoje Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams, užtikrindami, kad išeivijos lietuviai visada stengsimės jums padėti ir jūsų gyvenimą bei pačią Lietuvą geriau pažinti, kad bendromis pastangomis siektume Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
X
O dabar, išklausę veikėjų pareiškimą, pasiklausykime didžiojo lietuvių poeto Maironio žodžio ir poezijos ryšium su Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atgavimu.
Didysis lietuvių tautos poetas Maironis pirmą kartą su savo lyrika spaudoje pasirodė "Aušroje" 1885 m. vasarą.
Savo eilėraščiui jis davė vardą "Lietuvos vergas" ir pirmos jo eilutės taip skambėjo (cituojame iš "Aušros"):
Miškas šis, giria gaudžia,
Vėjas medžių šakas laužo.
Prabėgus 50-čiai metų nuo "Aušros" pasirodymo (pirmasis jos numeris išėjo 1883 m.), 1923 m. lapkričio 23 d. Karo muziejaus sodelyje Kaune šventino "Aušros" redaktoriaus ir Lietuvos Nepriklausomybės akto pirmojo signataro dr.Jono Basanavičiaus paminklą. Maironis, mesdamas žvilgsnį į praeities dienas ir kovas, tokiais žodžiais kalbėjo:
"Šis paminklas sako, jog yra ant žemės teisybė. Kada dr. Basanavičius stojo kovon prieš carų norą surusinti šalį, kada tautybės ugnelė liepsnojo tik po šiaudine pastoge, tai buvo kova be vilties, diena be rytojaus, paskutinis skęstančiojo riksmas. Vienok kova laimėta ir pasiekta tai, ko prieš 40 metų negalima buvo ir svajonėse tikėtis. It Gedimino milžinai mūsų kariuomenė stojo kovon ir užbaigė darbą dėl nepriklausomybės." Tai posto Maironio žodžiai prie Jono Basanavičiaus paminklo 1923 m. Kaune. O keliais metais anksčiau Maironis /.../ savo kūryboje skelbęs Lietuvos meilę, grožį, praeities didybę ir garbę, dabarties vargą ir ateities viltį, savo Jausmus Lietuvai, susilaukus laisvės, išsakė eilėraščiu "Nepriklausomybę atgavus". Čia jums paskaitysime tuos poeto nuostabos, dėkingumo ir džiugesio posmus iš jo "Pavasario balsų".
Nejaugi tai ne sapnas, ne svajonė,
Viliojusi dar vakar be vilties?
Nejau vergijoj slėgusi dejonė -
Dabar tik sapnas, šmėkla praeities?!.
Jau nūn laisva pati savęs valdovė
Tautų eilėn įstojo Lietuva.
Savo krauju vergijos nusiplovė,
Sutraukius pančius ištverme save.
Lyg būtų grįžęs amžius Gedimino,
Ir pilkapių sukilę milžinai...
Europos vėlei Viešpačiai sužino
Lietuvių vardą, skambantį šauniai.
Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė,
Kad leidai mums sulaukti tos dienos!
O kiek kitų į amžiną kelionę
Nuėjo skurdūs, laukdami anos...
Už juos karščiau Tėvynę gal mylėjom,
Ar jai aukų gal nešėm brangesnių?-
O ne, o ne! Tiktai daugiau kentėjon.
Per didūs nešti jungą kalinių.
Likimą aukštą, Viešpatie, mums skyrei -
Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais!
Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai,
Laisvais išvedę šalį vieškeliais!
Garbė, garbė, kad iš Maskvos griuvėsių,
Drąsiais pečiais ją išnešėt kilniaei!
Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu,
Bet jus minės su pagarba ainiai..
"Amerikos balsas", 1985.II.17