Raseiniai. 1980 m. kovo mėnesį Raseinių I-je ir Il-je vidurinėse mokyklose buvo įsakyta sudaryti Mišiomis patarnaujančių vaikų sąrašus ir juos pristatyti į partijos komitetą.
* * *
Šaukotas (Radviliškio raj.). 1980 m. kovo 12 d. pareiškime, adresuotame sovietinei valdžiai, kun. Bronius Gimžauskas rašo:
„1980 m. kovo 11 d. iš mokyklos parėjo graudžiai verkdamas penktos klasės mokinys Ričardas Kriaučiūnas. Kada tėvai paklausė, ko jis verkia, Ričardas pasiskundė, kad mokyklos direktorė Filomena Taujenskaitė, pasikvietusi į kabinetą, jį išvadino davatka, atsilikėliu, kad jis darąs gėdą mokyklai už tai, kad einąs patarnauti šv. Mišioms., Direktorė liepė jam parašyti raštu pasiaiškinimą, kodėl jis lankąs bažnyčią.
Kadangi direktorė Taujenskaitė priekaištavo, kad jis, būdamas pionierių, lanko bažnyčią, o iki 18 metų lankyti bažnyčios negalima, tada jo tėvai — Aldona ir Petras nunešė direktorei pionierių kaklaraišj ir TSRS Konstituciją ir paprašė direktorę pasiskaityti 52-rą straipsnį, kur rašoma, jog kiekvienas TSRS pilietis gali išpažinti bet kokią religiją ir jam garantuojama sąžinės laisvė . . .
Tai jau antras kartas, kai Šaukoto mokyklos direktorė F. Taujenskaitė grubiai pažeidžia Konstituciją ir persekioja tikinčius mokinius.
1979 m. spalio 2 d. Šaukote buvo laidojama mokytojos giminaitė A. Kapitanskienė su bažnytinėmis apeigomis. Mokiniams atnešus vainikus ir gėles į bažnyčią ir juos sudėjus prie karsto, direktorė tuoj įsakė mokiniams išeiti iš bažnyčios, kad jie negalėtų pasilikti pamaldoms (. . .)"
* * *
Kvėdarna (Šilalės raj.). Vytautas Tamašauskas, norėdamas padėti šeimai (tėvas miręs), įsidarbino vargoninku Kvėdarnos bažnyčioje ir norėjo mokytis vakarinėje mokykloje. Šilalės raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pav. ilgą laiką terorizavo Vytautą, norėdamas jį nušalinti nuo vargoninko pareigų ir priversti jį mokytis dieninėje mokykloje. Atkakli motina rašė skundą po skundo ir — laimėjo. 1979 m. gruodžio 25 d. mokykla pranešė, kad jos sūnus pradėtų lankyti vakarinę mokyklą.
* * *
Marijampolė (Kapsukas). 1980 m. kovo 29 d. tragiškai žuvo vienuoliktos klasės mok. Arvydas Vružinskas. Arvydas ir jo tėvai — katalikai, todėl ir laidotuvės buvo ruošiamos katalikiškai. II-os vid. mokyklos vadovybė, norėdama sutrukdyti religiškas laidotuves, siūlė savo paslaugas — leisti mokinius palydėti, duoti orkestrą ir t.t. Tėvai atsisakė tokiomis sąlygomis siūlomų paslaugų. Klasės auklėtoja Brazauskienė dar kartą bandė perkalbėti tėvus, bet nesėkmingai. Mokyklos vadovybė uždraudė Arvydo draugams palydėti velionį į bažnyčią. Tėvų komiteto narė komunistė Švirienė Vružinskų namuose gąsdino mokinius, kad jiems būsią sumažintas elgesio pažymys, jie negalėsią įstoti į aukštąją mokyklą, jei išdrįs lydėti Arvydą į bažnyčią. Ji tvirtino, kad pats Kapsuko partijos sekretorius Sinickas uždraudęs mokiniams lydėti Arvydą į bažnyčią. Įbauginti mokiniai, atlydėję velionį iki bažnyčios, bet joje pasilikti per pamaldas neturėję drąsos.
* * *
Tauragė. II-ji vidurinė mokykla. 1980 metų pavasarį prasideda jau antri metai, kaip valstybinio saugumo darbuotojai ypatingai kamuoja IX b kl. mok. Sigitą Juciką. 1979 m. vasarą jaunuolis su dviračiu pateko į avariją ir susitrenkė galvą. Dabar saugumiečiai be paliovos šantažuoja jaunuolį, vildamiesi, jog ligos iškankintas vaikinas neatlaikys jų spaudimo ir sutiks su jų pasiūlymais. Saugumietis Antanas Laurinavičius kelis kartus per mėnesį susitinka su juo. Kai Sigitas Jucikas atsisakė atvykti į valstybinio saugumo skyrių, saugumietis A. Laurinavičius nusišaipė: „Niekur nuo mūsų nepabėgsi! Net ir nenorėdamas su mumis susitiksi!" Kuomet moksleivis iškviečiamas į karinį komisariatą — ten jį jau pasitinka čekistas Laurinavičius: „Matai, nepabėgsi!" — ironizuoja saugumietis, štai mokyklos med. sesuo atneša pakvietimą pasitikrinti pas gydytoją sveikatą, o nuėjęs į poliklinikos gydytojo kabinetą vėl randa tą pati saugumietį.
Iš jaunuolio reikalaujama smulkiai charakterizuoti savo draugus, pažįstamus, teiraujasi apie kiekvieną jo žingsnį. Be to, jam grasinama fizinėmis bausmėmis. Apie šiuos „pokalbius" saugumiečiai griežčiausiai uždraudžia pasipasakoti net motinai.
Neleistinai pažeidžiamas susirašinėjimo slaptumas. Sigito laiškai nagrinėjami net tardymo metu. Dėl nuolatinio šantažo jaunuolio sveikata pradeda šlubuoti: jis vis daugiau užsidaro, vengia draugų, kadangi po susitikimų su jais saugumas reikalauja viską išdavinėti.
* * *
Tauragė. 1979 m. lapkričio mėn. pabaigoje Tauragės VI-os vid. mokyklos IV kl. mokinei Jurgitai Šiniauskaitei mokyt. Montvilienė, norėdama išgąsdinti tikinčią mergaitę, prirašė prie jos gerų pažymių keletą trejetų iš matematikos, kad ji nebaigtų trimestro penketais ir negalėtų turėti pavyzdingo elgesio pažymio. Trejetų mokinė nebuvo gavusi nei atsakinėdama žodžiu, nei raštu. Taip ją nubaudė už dalyvavimą procesijose bažnyčioje.
* * *
1980 m. sausio 15 d. IV vid. mokyklos XI kl. mok. Remigijus Žebelys buvo iškviestas į rajono karinį komisariatą. Remigijaus nustebimui, kariniame komisariate maloniai atidarė duris ... saugumietis Laurinavičius, prisistatęs Antano vardu. Jis klausinėjo mokinį, ar jis negalvojąs stoti į Kunigų seminariją, ir pasiūlė savo pagalbą: „Mes tau — tu mums; mes tave įstatysim į seminariją, o tu mums kokias nors žineles ..."
* * *
1980 m. sausio 26 d. I-os vid. mokyklos dešimtokas Gintaras Jonikas buvo iškviestas į Tauragės rajono karinį komisariatą. Čia jį taip pat pasitiko saugumietis Antanas Laurinavičius. Čekistas kvotė, ką Gintaras manąs studijuoti, klausinėjo apie draugus, einančius į bažnyčią ir t.t. „Būtinai nuvažiuok į Žemaičių Kalvariją! Ten apžiūrėk, kas perims rožančių, koks kunigas ar kas kitas vadovaus toms ceremonijoms". Gintaras į Kalvariją nevažiavo ir pažadėjo ateityje kviečiamas daugiau nebeatvykti į pasimatymus su saugumiečiais.
* * *
Tauragės V-je vid. mokykloje rusų kalbos mokyt. Archarova 1980.11.16 d. pakvietė atsakinėti nepažangaus elgesio mokinius ir, norėdama pasityčioti iš tikinčiųjų mokinių, tarė: „Jūs turbūt lankote bažnyčią, nes tik ten susirenka tokie sukčiai ir melagiai?" Tuomet atsiliepė pavyzdinga mokinė Aurelija Saveikytė: „Aš irgi, matyt, priklausau sukčiams ir melagiams, nes aš lankau bažnyčią!" Mokinės drąsa nustebino mokytoją ir ji sumišo ir pasimetė.
* * *
1980 m. vasario 29 d. V-os mokyklos lietuvių kalbos mokyt. Krikštaponienė parinko diktantą ateistine tema. VI a klasės mok. Aurelija Saveikytė žodį „Dievas" parašė iš didžiosios raidės. Už tokį „nusikaltimą" mergaitė buvo palikta po pamokų, kad išmoktų rašyti iš mažosios raidės žodį „Dievas".
* * *