TARYBŲ SĄJUNGOS KP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI,
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO
PIRMININKUI LEONIDUI BREŽNEVUI
Nuorašas:
TARYBŲ SĄJUNGOS GENERALINIAM PROKURORUI
Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės
grupės
Dokumentas Nr. 27
Tarybų Sąjungos Vyriausybei pasirašius Helsinkio Pasitarimo Baigiamąjį aktą, kai kuriose Tarybų Sąjungos respublikose susibūrė grupės žmonių, pasivadinusių Helsinkio susitarimų vykdymui remti grupėmis. Jų tikslas — kelti aikštėn faktus, prieštaraujančius Helsinkio susitarimui bei Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, ir siekti, kad būtų į juos atkreiptas Tarybų Sąjungos Vyriausybės, taip pat pasaulio viešosios nuomonės dėmesys tam, kad tie faktai būtų atitaisomi.
Grupių veikla reiškėsi vien gyvu ar rašytu žodžiu.
Tačiau Tarybų Sąjungos Vyriausybė klaidingai supratusi jų veiklos tikslą bei pobūdį, apšaukė jų veiklą antitarybine propaganda bei agitacija ir pradėjo vieną po kito suiminėti šių grupių narius ir skirti jiems ilgametes bausmes.
Šitaip buvo dorojamasi ir su Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos grupe. Rašytojui Tomui Venclovai, su leidimu išvykusiam į Vakarus, buvo atimta pilietybė. Viktoras Petkus prieš trejus metus buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo, šių metų pradžioje buvo suimti ir laukia teismo nuosprendžio du grupės nariai: Algirdas Statkevičius, gydytojas-psichiatras, ir docentas Vytautas Skuodis. Kiek žinoma, gyd. A. Statkevičius yra laikomas Lukiškio kalėjimo ligoninėje, psichiatriniame skyriuje, kur jo sveikatai gresia pavojus.
Mes visi Helsinkio susitarimui remti Lietuvos grupės nariai, pareiškiame, kad abu šie geros valios vyrai turi būti nedelsiant paleisti, o byla prieš juos nutraukta, nes jie veikė Helsinkio Pasitarimo Baigiamojo akto ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ribose.
1980.VII.10.
Grupės nariai:
Ona LUKAUSKAITĖ-POŠKIENĖ
Kun. Bronius LAURINAVIČIUS
Mečislovas JUREVIČIUS
***
LAIŠKAS PRANCŪZIJOS PREZIDENTUI
Ponas Fransua MITERANAI!
Jūs ką tik tapote Prancūzijos prezidentu, aš girdėjau apie Jus, kaip apie gerą ir užjaučiantį žmogų ir tikiu, kad į mano laišką irgi bus atkreiptas atitinkamas dėmesys.
Aš, Lietuvos politinio kalinio Balio GAJAUSKO žmona, šitokį laišką rašau pirmą kartą, todėl nežinau, kaip jį geriau parašyti.
Mano vyra- 55 metų. Iš jų 29 jis iškalėjo tarybinėse koncentracijos stovyklose. Dar jam liko kalėti 11 metų. Neskaitant 20 metų jaunystės amžiaus, laisvo gyvenimo jam teko vos penkeri metai. Vyro sveikata šiuo metu labai pablogėjo, ypač nusilpo regėjimas. Akis nuolatos skauda ir jis kaskart silpniau ir silpniau mato. Jo niekas negydo, todėl jis nieko nežino apie savo sveikatos stovį. Darbas susijęs su labai smulkių detalių gamyba, o esant nepakankamam elektros apšvietimui, labai įvargsta akys. Visą laiką jis leidžia užrakintoj kameroj. Pasivaikščiojimui skiriama tik viena valanda per parą. Tik tuo metu gali pakvėpuoti grynu oru, o jei pasiseka, pajusti ir saulės šviesą bei šilumą. Man baisu, ir aš nežinau, kaip išgelbėti jo regėjimą.
Labai prašau Jus pabandyti padaryti viską, kas įmanoma, kad mano vyras būtų paleistas iš stovyklos. Tai padėtų jam išsaugoti bent dalį regėjimo, o gal net ir gyvybę.
Auga mūsų dukra. Ji gimė tada, kai vyras buvo vėl įkalintas. Ji dabar tik vienerių metukų. Jei Dievas duos, tėvas šią vasarą pamatys savo dukrą pirmą kartą. Mat aš, važiuodama pasimatymui su vyru į Permės koncentracijos stovyklą, galvoju pasiimti kartu su savimi ir dukrą.
Sena ir ligota vyro motina dabar jau 79 metų. Pasimatyti su sūnumi jai beveik nėra galimybių, nes tolima ir ypatingai sunki kelionė į stovyklą jai būtų tiesiog nepakeliama.
Balandžio mėnesį į pasimatymą su vyru važiavau viena. Mums tebuvo leista pasikalbėti vos vieną valandą ir tai dalyvaujant prižiūrėtojui. Kelionė buvo nelengva, o kad galėčiau bent valandą pamatyti savo vyrą, kad galėčiau bent truputį sustiprinti jo dvasią, aš turėjau, palikus gerų žmonių priežiūrai mažytę dukrytę, nuvažiuoti apie 1500 kilometrų. Be to, pasimatymo metu mums uždraudė kalbėtis savo gimtąja lietuvių kalba, todėl buvome priversti kalbėtis rusiškai.
Aš negaliu palūžti, nusiminti, privalau rasti savyje jėgų kovoti už savo vyrą. Padėkite man išsaugoti mano brangaus žmogaus gyvybę ir sveikatą.
Maldauju Jus!
Irena GAJAUSKIENĖ
***
PERSEKIOJAMA UŽ NORĄ EMIGRUOTI
Zita ŠALAŠEVIČIUTĖ (gim. 1947 m.) 1970-1976 m. dirbo anglų kalbos mokytoja. Paskutinė mokytojavimo vieta — Vilkaviškio raj. Gižų vidurinė mokykla. Mokytoja sakydavo, kad nori išvykti iš Tarybų Sąjungos, nes čia gyventi jai nepatinka dėl to, kad tenka kalbėti prieš savo įsitikinimus. Už tai ją pradėjo „auklėti" įvairūs tarybiniai darbuotojai. Kadangi nepasidavė auklėjama, buvo pradėta „gydyti" Žiegždrių psichoneurologinėje ligoninėje 1976 m. gegužės-birželio mėn. Sugrįžusi iš Žiegždrių, nebuvo laikoma ligone, nes antraip iš jos nebūtų atėmę žinybinio buto Gižuose (pagal tarybinius įstatymus ligoniai negali būti iškeldinami iš jokių butų). Tuomet įsidarbino Plungės grūdų produktų kombinate, bet čia buvo persekiojama už politinį nepatikimumą. Jai buvo sudaromos tokios sąlygos, kad negalėtų dirbti, šiuo metu niekur nedirba ir negauna jokios pašalpos nei pensijos.
Pirmosiosmis 1981 metų dienomis buvusi mokytoja asmeniškai kreipėsi į TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą dėl neįmanomų gyvenimo sąlygų — reikalavo teisės išvykti iš TSRS. Maskvoje 1981.1.4. išėjo į Raudonąją aikštę su plakatu „Reikalauju teisės emigruoti", šį reginį stebėjo minia žmonių ir. užsienio žurnalistai. Demonstrante buvo suimta ir po tardymo patalpinta Maskvos III prof. Giliarovskio psichiatrinėje ligoninėje, „gydyta" sausio-kovo mėn. insulinu ir kitokiais medikamentais, kol pradėjo kristi be sąmonės. Išleidžiant pagrasinta, — jei toliau ieškos teisių emigruoti, bus visam gyvenimui uždaryta psichinių ligonių prieglaudoje. Negavusi niekur darbo, nei pensijos, nei kokios pašalpos, birželio pradžioje išvyko į Vilnių atsisakyti tarybinės pilietybės. Tolimesnis jos likimas nežinomas.
P. Š.
***
TEISMAI TALINE
1981.III.16-17 Taline Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo Veljo KALAP, inžinieriaus-statybininko (g. 1934 m., suimto 1980.X.20 Piarnu m.) bylą. Kaltinamas BK 68 str., nuteistas 4 m. Griežto rėžimo lagerio. Išvežtas į 35-tąjį Permės lagerį. Namuose (Piarnu, Siola 9-32) liko žmona ir 3 vaikai (gimę 1968, 1969 ir 1972).
***
1981.IV.23-24 Taline nagrinėta Viktoro NIITSOO byla. Suimtas 1980.XII.4, kaltinamas EBK 68 str. (antitarybinė agitacija ir propaganda). Nuteistas 2 m. griežto režimo lagerio ir 2 m. tremties. V. NIITSOO gimęs 1952 m. Vilsandi saloje, gyveno Tartu, technikas architektas. Motinos adresas: Saaremaa Kingis-sepa Vallimaa 24-7 Aino NIITSOO.
***
1981.V.14-15 Taline nagrinėta Tiit MADISSON byla. Suimtas 1980.X.20, kaltinamas EBK 68 str. Nuteistas 4 m. griežto režimo lagerio ir 2 m. tremties. Darbininkas. Liko žmona Erviika MADISSON ir penkiametis sūnus. Adresas: Piarnu, Angerja 2 a.
**
