P a t v i r t i n t a
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
1976 m. liepos 28 d. įsaku Nr.IX-748.
1. Šie nuostatai taikomi visų tikėjimų ir religinių srovių religinėms bendruomenėms ir tikinčiųjų grupėms, taip pat religiniams centrams, dvasiniams ir kitiems visų pavadinimų kulto susivienijimams, veikiantiems Lietuvos TSR teritorijoje.
2. Visų kultų tikinčiųjų piliečių religiniai susivienijimai turi būti užregistruoti kaip religinės bendruomenės arba tikinčiųjų grupės. Kiekvienas pilietis gali būti tik vieno religinio kulto susivienijimo (bendruomenės arba grupės) narys.
3. Religinė bendruomenė yra vietinis ne mažiau kaip dvidešimties asmenų susivienijimas, jungiantis 18 metų amžiaus sulaukusius vieno kulto, tikėjimo arba krypties tikinčius piliečius, susivienijusius savo religiniams poreikiams bendrai tenkinti. Tikintiems piliečiams, kurie dėl mažo skaičiaus negali sudaryti religinės bendruomenės, suteikiama teisė sudaryti tikinčiųjų grupę. Religinė bendruomenė turi teisę įsigyti bažnyčios apyvokos ir religinio kulto reikmenis, transporto priemones, nuomoti, statyti ir pirkti pastatus savo reikalams įstatymo nustatyta tvarka.
4. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais nutarimą dėl religinės bendruomenės arba tikinčiųjų grupės registracijos ir dėl maldos namų atidarymo priima Religijų reikalų taryba prie TSRS Ministrų Tarybos Lietuvos TSR Ministrų Tarybos teikimu. Religinė bendruomenė arba tikinčiųjų grupė gali pradėti savo veiklą tik po to, kai priimtas nutarimas dėl jų registracijos.
5. Religinei bendruomenei užregistruoti jos steigėjai - ne mažiau kaip dvidešimt žmonių - kreipiasi su prašymu užregistruoti religinę bendruomenę ir atidaryti maldos namus (bažnyčią, cerkvę, kirchę ir pan.) į rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomąjį komitetą, kuris priima sprendimą, išdėstydamas savo išvadą šiuo klausimu, ir kartu su gautu tikinčiųjų prašymu siunčia jį Lietuvos TSR Ministrų Tarybai.
6. Tikinčiųjų grupei įregistruoti visų šios grupės tikinčiųjų pasirašytas prašymas paduodamas rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris priima sprendimą, išdėstydamas savo išvadą šiuo klausimu, ir kartu su gautu prašymu siunčia jį Lietuvos TSR Ministrų Tarybai.
7. Lietuvos TSR Ministrų Taryba, gavusi medžiagą dėl bendruomenės arba tikinčiųjų grupės registracijos, svarsto ją nustatyta tvarka.
8. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais religinių susivienijimų, maldos namų ir pastatų apskaitą veda Religijų reikalų taryba prie TSRS Ministrų Tarybos, kuri nustato reikiamų duomenų apie religinius susivienijimus teikimo tvarką.
9. į religinių bendruomenių arba tikinčiųjų grupių narių sąrašus gali būti įtraukti tik tie tikintieji, kurie davė savo sutikimą.
10. Religiniams poreikiams tenkinti tikintieji, sudarę religinę bendruomenę, gali gauti nustatyta tvarka nemokamam naudojimuisi specialius maldos namus sąlygomis, numatytomis sutartyje, kurią religinė bendruomenė sudaro su rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomuoju komitetu. Religinę bendruomenę sudarę tikintieji arba tikinčiųjų grupė taip pat gali naudoti tikinčiųjų susirinkimams ir kitas patalpas, kurias jiems nuomos teisėmis suteikia rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas arba, šiems vykdomiesiems komitetams sutikus, atskiri asmenys. Šioms patalpoms taikomos visos šių nuostatų nustatytos maldos namams taisyklės; sutartis dėl teisės naudotis tokiomis patalpomis sudaro atskiri tikintieji savo atsakomybe. Be to, šios patalpos turi atitikti statybines technines ir sanitarines taisykles. Kiekviena religinė bendruomenė arba tikinčiųjų grupė gali naudotis tik vienais maldos namais. Maldos namuose ir patalpose gali būti laikomi tik kulto reikmenys, jų tarpe knygos, būtinos to kulto apeigoms.
11. Sandorius ir susitarimus, susijusius su kulto valdymu ir naudojimu, pavyzdžiui, sutartis dėl valytojų, sargų, kiemsargių, kūrikų samdymo, dėl kuro tiekimo, maldos pastato ir kulto reikmenų remonto, dėl produktų ir turto įsigijimo religinėms apeigoms bei ceremonijoms ir pa -našiems veiksmams, glaudžiai ir betarpiškai susijusiems su tam tikro religinio kulto mokymu ir apeigomis, atlikti, taip pat dėl patalpų tikinčiųjų susirinkimams nuomojimo gali sudaryti atskiri piliečiai, kurie yra religinių bendruomenių vykdomųjų organų nariai arba tikinčiųjų grupių įgaliotiniai. Tokie sandoriai negali apimti sutartinių santykių, nors ir susijusių su kultu, tačiau siekiančių prekybinių ir pramoninių tikslų.
12. Visuotiniai religinių bendruomenių ir tikinčiųjų grupių susirinkimai (išskyrus pamaldas) vyksta rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui leidus.
13. Atlikti funkcijoms, susijusioms su kulto turto valdymu ir naudojimu (11 str. ), taip pat atstovavimo tikslais religiniai susivienijimai iš savo narių tarpo visuotiniame tikinčiųjų susirinkime atviru balsavimu išrenka vykdomuosius organus - religinėse bendruomenėse iš trij ų asmenų, tikinčiųjų grupėje - vieną atstovą.
14. Rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui suteikiama teisė pašalinti atskirus asmenis iš religinės bendruomenės vykdomojo organo sudėties arba tikinčiųjų grupės įgaliotinį.
15. Kulto turtui ir piniginėms sumoms, gaunamoms iš mezliavos arba savanoriškų aukų, patikrinti religiniai susivienijimai iš savo narių tarpo visuotiniame tikinčiųjų susirinkime gali išrinkti revizijos komisiją ne daugiau kaip iš trijų narių.
16. Religinių bendruomenių vykdomųjų ir revizijos organų bei tikinčiųjų grupių susirinkimai (posėdžiai) vyksta be pranešimo valdžios organams ir be jų leidimo.
17. Religiniai susivienijimai neturi teisės organizuoti vaikų ir jaunuolių specialių susirinkimų, taip pat darbe, literatūros ir kitokių ratelių ir grupių, neturinčių ryšio su kulto atlikimu.
18. Dėstyti tikybą gali būti leidžiama tik dvasinėse mokyklose, atidaromose nustatyta tvarka.
19. Kulto tarnų, religinių pamokslininkų ir pan. veiklos rajonas apribojamas jų aptarnaujamo religinio susivienijimo narių gyvenamąja vieta ir atitinkamų maldos namų buvimo vieta. Kulto tarnų, religinių pamokslininkų, pastoviai aptarnaujančių du arba kelis religinius susivienijimus, veikla apribojama teritorija, kurioje nuolat gyvena tikintieji, įeinantys į minėtus religinius susivienijimus.
20. Sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, religiniai centrai, bendruomenės arba tikinčiųjų grupės gali sušaukti religinius suvažiavimus tik Religijų reikalų tarybai prie TSRS Ministrų Tarybos leidus. Susirinkimuose, suvažiavimuose, pasitarimuose išrinkti religiniai centrai, dvasinės valdybos ir kiti religinių organizacijų organai vadovauja tik religinei (kanoninei) susivienijimų, tikinčiųjų veiklai. Šie išlaikomi iš lėšų, kurias religiniai susivienijimai skiria tik savanoriškais pagrindais. Religiniai centrai, vyskupijų valdybos turi teisę gaminti bažnyčios apyvokos ir religinio kulto reikmenis ir pardavinėti juos tikinčiųjų bendruomenėms, taip pat įsigyti transporto priemones, nuomoti, statyti ir pirkti pastatus savo reikalams įstatymo nustatyta tvarka.
21. Religiniai centrai, taip pat religinių bendruomenių ir tikinčiųjų grupių vykdomieji organai gali naudotis spaudais, antspaudais ir blankais su savo pavadinimu tik religinio pobūdžio reikalams. Šiuose spauduose, antspauduose ir blankuose negali būti emblemų ir šūkių, nustatytų Tarybų valdžios įstaigoms ir organams.
22. Kulto atlikimui būtinas turtas, tiek perduotas pagal sutartis religinę bendruomenę sudariusių tikinčiųjų naudojimuisi, tiek ir įsigytas arba jiems paaukotas kulto reikalams, priklauso valstybei ir yra rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto įskaitoje, išskyrus turtą, kuris sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais gali būti religinių susivienijimų nuosavybė.
23. Maldos namai ir kulto turtas perduodami religinę bendruomenę sudariusių tikinčiųjų naudojimuisi sąlygomis ir tvarka, numatytomis sutartimi, kurią religinė bendruomenė sudaro su rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomuoju komitetu.
24. Kulto pastatą ir jame esantį turtą priima pagal sutartį iš rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto ne mažiau kaip dvidešimt religinės bendruomenės narių ir perduoda visiems tikintiesiems naudotis.
25. Sutartyje numatoma, kad asmenys, priėmę kulto pastatą ir turtą naudoti (24 str. ), įsipareigoja: a) saugoti ir tausoti jį kaip jiems patikėtą valstybinį turtą; b) remontuoti kulto pastatus, taip pat apmokėti išlaidas, susijusias su šiuo turto valdymu ir naudojimu, pavyzdžiui, apšildymu, draudimu, apsauga, mokesčiais ir pan; c) naudotis tuo turtu tik religiniams poreikiams tenkinti; d) atlyginti valstybei padarytą nuostolį, susijusį su turto sugadinimu arba trūkumu; e) turėti viso kulto inventorizacijos apyrašą, į kurį įtraukti visus įsigyjamus (nupirktus, paaukotus, perduotus iš kitų maldos namų ir pan.) religinio kulto reikmenis, nepriklausančius atskiriems piliečiams asmeninės nuosavybės teise, ir išbraukti iš apyrašo, rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos atitinkamam vykdomajam komitetui sutikus, reikmenis, kurie jau nebetinkami; f) rajonų, miestų, apylinkių arba gyvenviečių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų įgaliotiniams nekliudomai leisti patikrinti ir apžiūrėti turtą bet kuriuo metu, išskyrus laiką, kai atliekamos religinės apeigos.
26. Maldos namai, turintys istorinę, meninę ir archeologinę reikšmę, esantys specialioje Lietuvos TSR kultūros ministerijos įskaitoje, turi būti perduoti ta pačia tvarka ir tais pačiais pagrindais, bet būtinai laikantis nustatytų istorijos ir kultūros paminklų įskaitos ir apsaugos taisyklių.
27. Visi vietiniai atitinkamo tikėjimo arba krypties gyventojai turi teisę pasirašyti sutartį dėl kulto pastato ir turto gavimo naudotis, įsigydami tuo pačiu teisę dalyvauti šio turto valdyme lygiomis teisėmis su asmenimis, pirmiau pasirašiusiais sutartį.
28. Kiekvienas sutartį pasirašęs asmuo gali atšaukti savo parašą pateikęs atitinkamą pareiškimą rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės už turto saugojimą laikotarpiu iki minė -to pareiškimo pateikimo.
29. Religinio kulto pastatai turi būti privaloma tvarka apdrausti sutartį pasirašiusiųjų sąskaita. Draudimo kompensacija už sudegusius maldos namus naudojama nustatyta tvarka sudegusiems maldos namams atstatyti arba kultūriniams rajono, miesto, kuriame buvo sudegę maldos namai, reikalams. Draudimo kompensacija už sudegusius (apgadintus) maldos namus pervedama atitinkamam Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kurio balanse šie pastatai yra.
30. Klausimą dėl maldos namų uždarymo atitinkamais atvejais svarsto Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustatyta tvarka. Maldos namai uždaromi dalyvaujant rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto finansų skyriaus ir kitų suinteresuotų žinybų atstovams, taip pat atitinkamo religinio susivienijimo atstovui.
31. Perduoti tikinčiųjų naudojamą kulto pastatą kitiems reikalams (jeigu maldos namai uždaromi) leidžiama nustatyta tvarka. Apie tokį nutarimą pranešama religinę bendruomenę sudariusiems tikintiesiems.
32. Klausimą dėl maldos namų, kurie uždaromi ir nėra valstybės saugomi kaip istorijos ir kultūros paminklai, panaudojimo ir pertvarkymo kitiems tikslams arba dėl jų nugriovimo svarsto Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustatyta tvarka.
33. Sutartis dėl patalpų religinio susivienijimo reikalams nuomojimo (10 str. 2 d.) gali būti nutraukta prieš pasibaigiant sutarties terminui tik teismine tvarka ir remiantis įstatymu.
34. Uždarant maldos namus, turtas paskirstomas taip: a) visi reikmenys iš platinos, aukso, sidabro ir brokato, taip pat brangakmeniai turi būti perduodami vietiniams finansų organams arba Lietuvos TSR kultūros ministerijos organams, jeigu šie reikmenys buvo jų įskaitoje; b) visi istorinės, meninės, muziejinės vertės reikmenys perduodami Lietuvos TSR kultūros ministerijos organams; c) kiti reikmenys (paveikslai, rūbai, bažnytinės vėliavos, apdangalai ir pan.), kurie turi specialią paskirtį atliekant kulto apeigas, perduodami tikintiesiems perkelti į kitus to paties kulto maldos namus; šie reikmenys įtraukiami į kulto turto apyrašą bendrais pagrindais; d) apyvokos reikmenys (varpai, baldai, kilimai, šviestuvai ir pan.) turi būti perduoti vietiniams finansų organams arba Lietuvos TSR kultūros ministerijos organams, jeigu šie reikmenys buvo jų įskaitoje; e) pereinamasis turtas: pinigai, taip pat smilkalai, žvakės, aliejus, vynas, vaškas ir kuras, turintys tam tikrą tikslinę paskirtį sutarties sąlygoms vystyti arba religinėms kulto apeigoms atlikti, jeigu bendruomenė, uždarius maldos namus, išlieka, negali būti atimamas.
35. Religiniam susivienijimui gali būti panaikinta registracija, jeigu ji pažeidžia religinių kultų įstatymus. Klausimą dėl religinio susivienijimo registracijos panaikinimo svarsto Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustatyta tvarka.
36. Klausimą dėl sutarties, leidžiančios naudotis maldos namais arba kulto turtu, nutraukimo, jeigu religinis susivienijimas nesilaiko šios sutarties, svarsto Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustatyta tvarka.
37. Kapitalinį ir einamąjį kulto pastatų remontą, taip pat kitus statybos ir remonto darbus religiniai susivienijimai atlieka leidus rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui, sudariusiam sutartį dėl kulto pastato naudojimo.
38. Religinių bendruomenių prašymus leisti atskirais atvejais statyti naujus maldos namus tikinčiųjų jėgomis ir lėšomis svarsto Lietuvos TSR Ministrų Taryba nustatyta tvarka.
39. Jeigu maldos namai dėl savo senumo gali visiškai arba iš dalies su -griūti, rajono, miesto, apylinkės arba gyvenvietės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas turi teisę priimti sprendimą, įpareigojantį religinio susivienijimo vykdomąjį organą arba tikinčiųjų grupės atstovą laikinai, kol pastatą apžiūrės speciali techninė komisija, nutraukti jame pamaldas ir tikinčiųjų susirinkimus. Kartu savo sprendimą dėl laikino maldos namų uždarymo atitinkamas vykdomasis komitetas siunčia Lietuvos TSR kultūros ministerijai, jeigu kulto pastatas turi istorinę, meninę arba archeologinę reikšmę ir turi būti saugomas kaip istorijos ir kultūros paminklas.
40. Į techninę komisiją (39 str. ), kurią sudaro rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, įtraukiamas religinio susivienijimo atstovas.
41. Tuo atveju, jeigu techninė komisija pripažįsta, kad kulto pastatas gali griūti, surašytame akte turi būti nurodoma, ar pastatą reikia nugriauti, ar pakanka atlikti atitinkamą jo remontą. Pastaruoju atveju akte turi būti tiksliai nurodyta, kokio remonto reikia maldos namams, ir laikas, būtinas remontui atlikti. Kol remontas nebaigtas, religinis susivienijimas neturi teisės leisti pastate laikyti pamaldų ir rengti tikinčiųjų susirinkimus.
42. Rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas, priimtas remiantis techninės komisijos apžiūros aktu, yra privalomas ir turi būti vykdomas.
43. Jeigu tikintieji atsisako atlikti apžiūros akte nurodytą remontą, sudaryta su jais sutartis dėl pastato ir kulto turto naudojimo turi būti nutraukta nustatyta tvarka.
44. Jeigu rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, remdamasis techninės komisijos apžiūros aktu, priima sprendimą pripažinti, kad maldos namai turi būti nugriauti, su tikinčiaisiais sudaryta sutartis dėl šio pastato šutei -kimo naudotis nutraukiama nustatyta tvarka.
45. Religinės bendruomenės ir tikinčiųjų grupių nariai turi teisę rengti mezliavas ir rinkti savanoriškas aukas maldos namuose tarp atitinkamo religinio susivienijimo narių tikslams, susijusiems su maldos namų bei kulto turto išlaikymu, kulto tarnų samdymu ir religinio susivienijimo vykdomojo organo išlaikymu. Religiniai susivienijimai neturi teisės steigti savišalpos kasų, kooperatyvų, gamybinių susivienijimų, naudotis jų žinioje esančiu turtu kuriems nors kitiems tikslams, išskyrus religinių poreikių tenkinimą, taip pat teikti materialinę paramą savo nariams. Religinių susivienijimų kulto tarnams draudžiama kalėdoti.
46. Bet kuris įsigytas turtas būtinai turi būti įtraukiamas į kulto turto inventorizacijos apyrašą. Savanoriškos aukos, padarytos siekiant paaukotu daiktu papuošti maldos namus arba kulto reikmenis, įtraukiamos į viso kulto turto, kuriuo nemokamai naudojosi religinė bendruomenė, inventorizacijos apyrašą. Visų kitų rūšių savanoriškos aukos natūra, surinktos be pirmiau paminėtų tikslų, taip pat piniginės aukos tiek religinės maldos namams ir patalpoms išlaikyti (remontas, apšildymas ir pan.), tiek ir kulto tarnų naudai, neturi būti įtraukiamos į kulto turto inventorizacijos apyrašą. Piniginės savanoriškos tikinčiųjų aukos apskaičiuojamos religinio susivienijimo iždininkui vedant pajamų išlaidų knygą.
47. Naudoti paaukotas sumas sutinkamai su maldos namų ir kulto turto valdymo tikslais gali religinių bendruomenių vykdomųjų organų nariai ir tikinčiųjų grupių įgaliotiniai.
48. Religinio kulto pastatuose arba specialiai pritaikytose patalpose, atitinkančiose statybines technines ir sanitarines taisykles, tikinčiųjų, susivienijimų į bendruomenes arba grupes pamaldos vyksta be pranešimo valdžios organams ir be jų leidimo.
49. Valstybinėse, visuomeninėse, kooperatinėse įstaigose ir įmonėse neleidžiama atlikti religinių apeigų ir kulto ceremonijų, taip pat laikyti kulto reikmenų. Šis draudimas netaikomas tuo atveju, kai religinio kulto apeigos atliekamos izoliuotose patalpose, prašant mirštantiems arba sunkiai sergantiems asmenims, esantiems ligoninėse arba laisvės atėmimo vietose, taip pat kai religinės apeigos atliekamos kapinėse ir krematoriumuose.
50. Religines procesijas, religines apeigas ir ceremonijas atlikti lauke, taip pat tikinčiųjų butuose ir namuose leidžiama tik gavus specialų rajono, miesto (respublikos pavaldumo miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimą, išskyrus religines kulto apeigas tikinčiųjų butuose ir namuose mirštančių arba sunkiai sergančių asmenų prašymu. Prašymai išduoti leidimus religinėms procesijoms ir religinėms apeigoms atlikti lauke paduodami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytos ceremonijos. Religines procesijas, taip pat religines apeigas ir ceremonijas atlikti už religinio susivienijimo buvimo vietos ribų gali būti leidžiama tik gavus specialų organo, sudariusio sutartį dėl kulto turto naudojimosi, leidimą. Toks leidimas gali būti išduotas iš anksto suderinus su tos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos, kurios teritorijoje ketinama organizuoti procesijas, apeigas arba ceremonijas, vykdomuoju komitetu.
51. Religinėms procesijoms, kurios yra neatskiriama pamaldų dalis, atliekamoms aplink kulto pastatus tiek miestuose, tiek ir kaimo vietovėse, specialių leidimų arba pranešimų valdžios organams nereikia su ta sąlyga, jei šios procesijos nepažeidžia normalaus transporto eismo.
52. Rajono, respublikos pavaldumo miesto teritorijoje religinių bendruomenių ir tikinčiųjų grupių apskaita, taip pat jų veiklos ir pagal sutartį perduodamo tikintiesiems naudoti pastato ir kulto turto apsaugos priežiūra pavedama rajonų, miestų (respublikos pavaldumo miestų) Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams. Kaimo vietovėje, rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse tokia priežiūra taip pat pavedama ir apylinkių, miestų, gyvenviečių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams.
53. Šių nuostatų pažeidimas užtraukia atsakomybę sutinkamai su galiojančiais įstatymais.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo sekretorius S.Naujalis
