1978 m. gruodžio 8 d. (Nr. 69)
Trisdešimt metų Visuotinei
žmogaus teisių deklaracijai
KREIPIMASIS
Prieš 30 metų Jungtinių Tautų priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija tapo svarbiu etapu formuojant dabartinėje visuomenėje humanitarinius principus. Truputį anksčiau, prieš ją priimant, baigėsi Antrasis pasaulinis karas ir buvo sunaikintas hitlerinis nacizmas. Nusikalstamos diktatūros galui ne mažiau pasitarnavo Stalino mirtis.
Tačiau ir dabar daugelyje pasaulio kraštų, neišskiriant ir TSRS, paskelbti minėtos Deklaracijos principai toli gražu dar neįvykdyti.
TSRS laužoma Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos daugelis svarbių straipsnių:
19 str. - įsitikinimų laisvė ir laisvė gauti bei skleisti informaciją;
13 str. - teisė laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą, o krašto viduje -gyvenamąją vietą;
18 str. - religijos laisvė;
10 ir 11 str. - teismo viešumas bei teisingumas;
5 str. - žiaurių ir žmogų žeminančių bausmių draudimas;
20 str. - susibūrimų laisvė;
23 ir 26 str. - neuždrausta nacionalinė ir ideologinė diskriminacija darbe ir švietimo srityje; neužtikrinta profesinių sąjungų laisvė;
15 str. - teisė išlaikyti arba pakeisti pilietybę;
12 str. - korespondencijos paslaptis ir buto neliečiamybė.
Daugiau ar mažiau pažeidžiami ir kiti straipsniai.
Svarbiu pažeidimu laikytina tai, kad, nepaisant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kvietimo „padaryti visa, kas galima Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skleidimui, paskelbimui ir išaiškinimui", mokyklose ir kitose Tarybų Sąjungos mokslo įstaigose Deklaracijos tekstas tebėra visai nežinomas platesniems visuomenės sluoksniams.
Tarybų Sąjungoje 1960-1970 m. susiformavo Žmogaus teisių gynimo judėjimas, besiremiantis Visuotinės deklaracijos principais. Laiškai ir pareiškimai ginant atskirus žmones, straipsniai, literatūros kūriniai ir istoriniai veikalai, laiškai ir dienoraščiai iš lagerių ir kalėjimų, išsamūs teisminių procesų užrašai; Žmogaus teisėms ginti TSRS iniciatyvinės grupės, Žmogaus teisių komitetas, „Šių dienų įvykių kronikos" reguliarus leidimas, Helsinkio grupių dokumentai, psichiatrijos darbo komisijos ir kt. - visa tai tarybinei ir pasaulio visuomenei atidengė daugybę faktų apie pagrindinius žmogaus teisių pažeidimus TSRS ir tapo svarbiu indėliu formuojant pasaulinę Žmogaus teisių gynimo ideologiją, sugebėjusią humanistiniu pagrindu sujungti daugybę žmonių nepriklausomai nuo rasės, tautybės, religijos, socialinės padėties ir pilietybės visame žemės rutulyje.
Mes esame įsitikinę, kad atsakomybė už žmogaus teisių priežiūrą tenka ne tik valstybei, bet ir piliečiams.
Reikšdami ištikimybę Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai ir siek -darni visuotinio humaniškumo bei žmogaus teisių apsaugojimo tokiu būdu, kaip jis suformuluotas Helsinkio Baigiamajame Akte, mes laikome būtina:
- išlaisvinti visus sąžinės belaisvius, pakeisti RTFSR BK 70 ir 190-1 str. (atitinkamai ir sąjunginių respublikų BK straipsnius), kurie leidžia persekioti už įsitikinimus, keitimąsi informacija ir idėjomis;
- pakeisti RTFSR BK 64 str. (atitinkamai ir sąjunginių respublikų BK straipsnius), leidžiantį persekioti už bandymą pasirinkti gyvenamąjį kraštą ir už idėjas; panaikinti visas teisines kliūtis ir suteikti teisę laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą (teisę palikti savo kraštą ir laisvai į jį grįžti) ir teisę pasirinkti vietą gyvenamojo krašto viduje;
- nutraukti visų bažnyčių tikinčiųjų persekiojimą. Užtikrinti tikrą Bažnyčios nuo valstybės atskyrimą;
- iš esmės pakeisti režimą kalėjimuose ir spec. psichiatrinėse ligoninėse, parengti humaniškesnius darbo ir pataisos įstatymus;
- likviduoti priverčiamąjį darbą kalinimo vietose, tremtyje sąlyginai išlaisvinant;
- pakeisti RTFSR BK 209 str. (ir atitinkamai sąjunginių respublikų BK straipsnius);
- nutraukti psichiatrines represijas politiniais motyvais;
- nutraukti diskriminaciją moksle ir darbe dėl tautybės, įsitikinimų, religijos, atbuvus bausmę pagal teismo nuosprendį ir ryšium su giminių persekiojimais;
- užtikrinti profesinių sąjungų ir kitų asociacijų laisvę;
- nutraukti užsienio ir vidaus informacijos keitimosi pažeidimus -pašto, telefono, telegrafo ryšio trukdymus;
- panaikinti visus nutarimus atimti pilietybę politiniais motyvais. Šiuo dokumentu mes kreipiamės į TSRS ir 34 kraštų vyriausybes, pasirašiusias Helsinkio Baigiamąjį Aktą, taip pat į Jungtines Tautas, prieš 30 metų paskelbusias Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją „kaip uždavinį, kurį išspręsti turi stengtis visos tautos ir valstybės".
Šis kreipimasis paliktas pasirašyti visus šiuos metus mūsų krašte ir už jo ribų visiems, kurie drauge su mumis stengiasi realiai įkūnyti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją su įsitikinimu, kad tai garantuoja ne tik asmeninę laisvę ir gyvybę, bet ir taikų sambūvį visoje žemėje.
1978 m. gruodžio 8 d.
Elena Boner, Sofija Kalistratova, Malva Landa, Naum Neiman, ViktorNekipelov, Tatjana Osipova, Jurij Jarym-Agaev.
Prisijungiame:
Tatjana Velikanova, Andrėj Sacharov, Raiša Lert, Aleksandr Lavut, Leonard Tornovskij, Jevgenij Nikolajev, Marija Petrenko-Podjapolskaja, Vera Livčak, Irina Kaplun, Georgij Vadimov, Lev Kopelev, Lidija Ciukovskaja, Vladimir Karnilov, Nina Strokatova (Karavanskaja).
Prisijungiame:
TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai: Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Juozas Zdebskis.
