Lietuvos istorijos puslapiai


Kaunas, 1944 gegužės 15 d.

Nuo 1939 metų, t.y. nuo pasidalinimo įtakos sferomis su hitlerine Vokietija (1939 m. VIII.26 Molotovo-Ribentropo sutartis), TSRS vyriausybė pradėjo grubiai kištis į Lietuvos respublikos vidaus reikalus, pažeisdama tuo tarptautinę teisę. Būtent:

1. Pažeistas Lietuvos pripažinimas suverene valstybe de jure ir de facto, kurį pasirašė Komisarų tarybos pirmininkas V. Uljanovas-Leninas.

2. Remiantis sufabrikuotu kaltinimu apie tariamą pagrobimą dislokuotų trijų Raudonosios Amerijos karių, neteisėtai pareikalauta įsileisti neribotą kariuomenės skaičių Lietuvos respublikos teritorijon ir 1940.VI.15 ji įvesta, neatsižvelgiant, koks būtų Lietuvos respublikos vyriausybės atsakymas.

3. J. Paleckis priėmė prezidento pareigas taip pat neteisėtai, nes Lietuvos respublikos prezidentas Smetona išvykdamas įgaliojo ministrą pirmininką Merkį laikinai pavaduoti jį išvykimo laiku. Reorganizuoti vyriausybę ir savo vietoje skirti naują asmenį, pavaduojantį prezidentą, Merkys neturėjo įgaliojimų. Remiantis Lietuvos respublikos Konstitucija, veikusia iki vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų, prezidentas galėjo būti tik renkamas visuotiniais demokratiniais rinkimais.


4. įsiveržus neribotiems Raudonosios Amerijos kontingentams, buvo užimti visi gyvybiškai svarbūs objektai (paštas, telefono-telegrafo stotis, geležinkelis, policija ir kt). Toks elgesys neteisėtas, nes nėra ir nebuvo paskelbtas joks oficialus dokumentas, įteisinantis šitokią akciją. Nei su teisėtąja, nei su Liaudies vyriausybe nebuvo ir nėra jokio susitarimo, įteisinančio gyvybinių respublikos objektų užėmimą ir kontrolę.

5. TSRS, įvedus Raudonąją Armiją ir J. Paleckiui neteisėtai užėmus Merkio postą, prieštaraujant tebeveikiančiai Lietuvos respublikos Konstitucijai ir todėl absoliučiai neteisėtai, buvo uždrausta visų tuo metu veikusių legalių, t.y. Lietuvos respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka įregistruotų, partijų ir organizacijų veikla. Pagal tebeveikiančią Lietuvos respublikos Konstituciją kandidatus į Seimą (šiuo atveju „Liaudies") galėjo iškelti tik oficialiai egzistuojančios partijos ar organizacijos, atstovaujančios didžiąją visuomenės dalį ir įregistruotos Lietuvos respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka. Tuo tarpu kandidatai į Seimą („Liaudies") buvo iškelti prisidengus fiktyvia Darbo sąjunga, niekeno nežinoma ir niekur neregistruota iki rinkimų ir nežinia kur išnykusią tuoj po rinkimų. Niekas jos net nelikvidavo Konstitucijos nustatyta tvarka. Tai perdėm grubus Lietuvos respublikos Konstitucijos laužymas, kurį įvykdė TSRS, naudodama savo karinį kontingentą tiek šalies, kurią užgrobė, viduje, tiek ir pasieny. 1940.VI.15 TSRS Raudonajai Armijai peržengus Lietuvos respublikos sieną, tuoj prasidėjo nematytas teroras ir genocido veiksmai. Jau 1940.VI.16 buvo areštuotas Lietuvos respublikos buvęs ministras pirmininkas ir ilgametis užsienio reikalų ministras A. Voldemaras, ministrai, generalitetas, visuomenės, kultūros ir meno veikėjai ir tremiami į TSRS klimatiniai nepalankias sritis lėtai mirčiai nežmoniškose sąlygose.

Tai sauvalūs aktai ir nusikaltimai prieš žmoniją.

6. Lietuvos Seimo rinkimai ir Lietuvos respublikos įjungimas į TSRS sudėtį buvo eilinis grobiko farsas, TSRS vyriausybės surengtas, diriguojant Stalinui-Molotovui, prieš Lietuvos gyventojų norą, prieš jų valią. Aktyviuosius lietuvius negailestingai terorizavo Raudonoji Armija ir tarybinis saugumas.

1941.VI.23, grobiko letenai bent kiek susilpnėjus, visa Lietuvos tauta spontaniškai sukilo ir išvijo bolševikus. Lietuva visam pasauliui pademonstravo, ko buvo vertas TSRS surežisuotas užgrobtos šalies prisijungimo farsas. LAF paskelbė radijo bangomis pasauliui, kad Lietuva atstatoma laisva ir nepriklausoma valstybe, kokia ji buvo skelbiama 1918.II.16 d. nepriklausomybės aktu.

Šiuo metu, artėjant TSRS kariuomenei prie Lietuvos sienų ir gresiant pakartotinai Lietuvos okupacijai, 1944.V.15 d. Susirinkęs LAF, dalyvaujant VLIK-ui, nutaria:

1. TSRS grasina Lietuvai ir toliau tęsti fizinį tautos naikinimą. Jeigu TSRS vyriausybė nesueis į pakartotiną kontaktą su Lietuvos vyriausybe, sudaryta 1941.VI.23 d., o josios Raudonoji Armija peržengs Lietuvos respublikos sienas pakartotinai okupacijai, — skelbti TSRS karą.

2. Lietuva priešinsis visomis priemonėmis ir tęs karą iki pergalės. Visi veiksmai, kurių imasi TSRS vyriausybė Lietuvos respublikos teritorijoje, bus traktuojami kaip agresoriaus okupaciniai veiksmai.

3. Lietuva, skelbdama karą TSRS, neskelbia karo josios sąjunginėms valstybėms: JAV, Anglijai, Prancūzijai ir prašo neteikti TSRS paramos kare su Lietuvos respublika.

4. Karo paskelbimas parašytas lietuvių kalba. Vertimai — anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis — turi tą pačią ir vienodą juridinę galią.

5. Tekstai paskelbti 1944.VII.5 d. per Lietuvos radiją. Lietuvos Aktyvistų Frontas
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas


***