1978 m. lapkričio 22 d. trys kunigai—Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis, Maskvoje suruoštoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams pranešė, kad lapkričio 13 d. Lietuvoje įkurtas Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetas. Žurnalistai buvo supažindinti su TTG Katalikų komiteto nariais, programa ir paruoštais keturiais dokumentais.
Žemiau pateikiame šio komiteto kreipimąsi, kuris buvo pasiųstas Lietuvos vyskupams, tarybinei vyriausybei ir išdalintas užsienio žurnalistams:
Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų
Komitetas
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvos vyskupai, kunigai ir tikintieji dažnai susiduria su religine diskriminacija. Panaši yra ir kitų Tarybų Sąjungos tikinčiųjų padėtis. Tikintieji neturi tų teisių, kuriomis valstybėje naudojasi ateistai. Tarybinė Konstitucija deklaruoja tik kulto laisvę, bet ir ši ribota laisvė praktikoje dažnai yra varžoma. Daugelis įstatymų, tvarkančių tikinčiųjų reikalus, neatitinka Lietuvos sąlygų ir prieštarauja ne tik tarybinei Konstitucijai, bet ir tarptautiniams TSRS susitarimams.
Todėl mes, katalikai, ryžomės įkurti Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų Komitetą, kuris sieks katalikams lygių teisių su ateistais. Savo veikla tikimės padėti tikintiesiems, o įgyvendinus teisinę ir praktinę tikinčiųjų ir ateistų lygybę, daug laimės ir Tarybų Sąjungos autoritetas krikščioniškuose Vakaruose.
Siekdami šio tikslo, mes esame pasiryžę:
atkreipti tarybinės Vyriausybės dėmesį į Bažnyčios ir paskirų tikinčiųjų diskriminavimo faktus;
informuoti Bažnyčios Vadovybę, o reikalui esant, ir visuomenę apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje ir kitose tarybinėse respublikose;
siekti, kad tarybiniai įstatymai ir jų praktinis taikymas, liečiantis Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalus, neprieštarautų tarptautiniams TSRS susitarimams;
aiškinti kunigams ir tikintiesiems jų teises ir padėti jas apginti;
TTG Katalikų Komitetas veiks viešai ir nesieks jokių politinių tikslų.
Nors TTG Katalikų Komitetas pirmiausia rūpinsis katalikų teisių gynimu, bet jis stengsis padėti ir kitiems tikintiesiems, kurie į jį kreipsis.
TTG Katalikų Komitetas solidarizuojasi su Tarybų Sąjungos ir viso pasaulio žmogaus teisių gynėjais ir yra pasiryžęs su visais bendradarbiauti žmogaus teisių gynimo srityje. Ypatingai artimai norima bendradarbiauti su TSRS Tikinčiųjų teisių gynimo krikščioniškuoju komitetu, šį bendradarbiavimą mes laikysime savo kukliu indėliu ne tik žmogaus ir tikinčiųjų teises ginant, bet ir ekumeninį judėjimą remiant.
Jeigu bet kuris TTG Katalikų Komiteto narys negalėtų eiti savo pareigų, tuojau jo vietą užima vienas iš anksto numatytų kandidatų.
TTG Katalikų Komitetas prašo suinteresuotus asmenis kreiptis rūpimais klausimais į bet kurį šio Komiteto narį.
TTG Katalikų Komiteto narių adresai:
Kun. Jonas Kauneckas, 235610 Telšiai, Pionierių g. 51;
Kun. Alfonsas Svarinskas, 234422 Raseinių raj., Viduklė, Šaltinio g. 1;
Kun. Sigitas Tamkevičius, 234290 Vilkaviškio raj., Kybartai, Darvino g. 12;
Kun. Vincas Velavičius, 235915 Skaudvilė, Tauragės g- 17;
Kun. Juozas Zdebskis, 234560 Lazdijų raj., Šlavantai. 1978 m. lapkričio 13 d.
TTG Katalikų Komitetas neišsirinko nei pirmininko, nei sekretoriaus ir visi penki nariai vienodai ruošia dokumentus ir vienodai prisiima atsakomybę už Katalikų Komiteto veiklą.
***
Pirmajame dokumente TTG Katalikų Komiteto nariai kreipiasi į Šventąjį Tėvą:
ŠVENTASIS TĖVE!
Ilgą laiką, net ir tada, kai mūsų tikinčiųjų vargai garsiai šaukėsi pagalbos, kai buvome persekiojami ir kovojome, mes buvome laikomi „tylos Bažnyčia". Labai nudžiugome išgirdę iš Jūsų šventenybės lūpų, kad nuo dabar „tylos Bažnyčios" nėra, nes ji kalbės Popiežiaus lūpomis.
Bažnyčioje garsiausiai yra girdimas apaštalų įpėdinių— vyskupų balsas, tačiau kovojančio ateizmo sąlygomis šis balsas kartais būna visiškai prislopintas. Suvokdami savo atsakomybę prieš Dievą ir Bažnyčią, taip pat žinodami, kad objektyvi informacija apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje nevisada pasiekdavo Apaštalų Sostą, mes, Lietuvos kunigai, ryžomės kalbėti ir ginti švenčiausias Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, nes mūsų tyla ir laukimas sudaro palankiausias sąlygas griauti Bažnyčia iš vidaus ir išorės. Šiuo tikslu mes ir susibūrėme Į Tikinčiųjų Teisių Gynimo Katalikų Komitetą.
Išreikšdami savo sūnišką meilę ir besąlyginę ištikimybę Apaštalų Sostui,mesprašomeJus, šventasisTėve, palaiminti mūsų pasiryžimą ir darbą. 1978 m. lapkričio 13 d.
Tikinčiųjų Teisių Gynimo
Katalikų Komiteto nariai:
(Parašai)
***
Antrame dokumente prašoma leisti tremtiniams vyskupams—Vincentui Sladkevičiui ir Julijonui Steponavičiui eiti ganytojų pareigas.
Trečiame dokumente, adresuotame TSRS Vidaus reikalų ministrui, prašoma išleisti kun. Praną Masilionj aplankyti savo brolius, gyvenančius JAV. Tarybinė valdžia jau daug kartų atsisakė kun. P. Masilionj išleisti į JAV, tuo grubiai pažeisdama Helsinkio Baigiamąjį Aktą.
Ketvirtame dokumente, adresuotame Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui P. Anilioniui, TTG Katalikų komiteto nariai pasakoja apie kunigų—Jono Zubraus, Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus nubaudimus už Vėlinių procesiją ir šitai laiko grubia kunigų bei tikinčiųjų diskriminacija. Dokumente rašoma: „Mes esame įsitikinę, kad reikia panaikinti ne tik aukščiau paminėtas baudas, bet ir atšaukti antikonstitucinius ir prieštaraujančius tarptautiniams TSRS susitarimams „Religinių susivienijimų nuostatus" (LTSR ATP, 1976.VII.28), kuriais kunigai ir tikintieji yra diskriminuojami. Kol šie nuostatai galios, tol Lietuvos katalikai save laikys antraeiliais Tarybų Sąjungos piliečiais".
***
Spaudos konferencijoje užsienio žurnalistai taip pat buvo supažindinti su raštu, adresuotu Popiežiui jonui Pauliui II, Pravoslavų Bažnyčių Vadovams, Anglikonų Bažnyčios Primui, Pasaulinei Bažnyčių Tarybai, Visuomeniniams Krikščioniškiems Komitetams ir Prezidentui J. Karteriui, šį raštą pasirašė TSRS Tikinčiųjų teisių gynimo krikščioniškojo komiteto ir TTG Katalikų komiteto nariai. Rašte prašome dėti pastangas, kad SNO priimtų „Konvenciją dėl kovos prieš religinę diskriminaciją" ar jai tolygų dokumentą.
