1980 m. gegužės mėn. tardymui į Vilniaus KGB buvo iškviestas Krosnos klebonas kun. Vladas Bobinas, pasirašęs 45 Pabaltijiečių memorandumą dėl Molotovo-Ribentropo pakto padarinių likvidavimo. Tardytojas Markevičius teigė, kad kunigas šio pakto originalo nematęs, todėl neturėjęs teisės memorandumą pasirašyti. Čekistas stengėsi kunigą įtikinti, kad ateityje nepasirašinėtų panašių dokumentų.
* * *
1980 m. gegužės mėn. į Vilniaus KGB buvo iškviestas Reškutėnų parapijos klebonas kun. Napaleonas Norkūnas. Tardytojas Pilelis apklausinėjo, ar kunigas pasirašęs 45 Pabaltijiečių memorandumą. Tardomasis paaiškino, kad jo nepasirašė, o pavardė po minėtu memorandumu figūruojanti tik per klaidą (iš tikrųjų kun. Norkūnas memorandumo nebuvo pasirašęs, — Red. pastaba).
Tardytojas Pilelis tvirtino, kad „LKB Kroniką" leidžiąs kun. Sigitas Tamkevičius, o jam medžiagą iš Vilniaus vyskupijos pristatą kunigai: Kazimieras Žemėnas, Algimantas Keina ir Bronius Laurinavičius.
* * *
1980 m. liepos 22 d. vilnietė Danutė Keršiūtė kreipėsi į LTSR Prokuratūrą, skųsdamosi dėl neteisėtų saugumiečių veiksmų.
Šš.m. birželio 24 d. D. Keršiūtė buvo tardoma Vilniaus KGB būstinėje. Čekistas J. Marcinkevičius norėjo paimti tardomosios pirštų antspaudus, bet ši nesutiko. Iškviesti milicininkai Keršiūtę nuvežė į Spalio rajono milicijos skyrių, kur vienas milicininkas saugumiečio Marcinkevičiaus ir milicijos majoro G. Šemeliovo akivaizdoje ją sumušė. Sekančią dieną Spalio rajono liaudies teismas nuteiė Danutę Keršiūtę 15 parų „už chuliganizmą" — esą ji sukėlusi Saugumo komitete skandalą, keikusi necenzūriniais žodžiais ir t.t. Iš tikrųjų saugumietis Marcinkevičius nuolat įžeidinėjo Keršiūtę, tyčiodamasis iš jos asmeniško gyvenimo.
Savo pareiškime Danutė reikalavo, kad LTSR Prokuratūra patrauktų atsakomybėn ją sumušusį milicininką ir šio nusikaltimo bendrininkus — KGB tardytoją Marcinkevičių ir milicijos mjr. Šemeliovą, panaikintų Spalio rajono Liaudies teismo sprendimą ir padėtų susigrąžinti kratos metu paimtus O. Milašiaus kūrinius.
* * *
Š.m. birželio 3 d. į Vilniaus KGB buvo iškviesta Televizijos ir radijo komiteto darbuotoja Janina Bagdonienė. Tardytojas Pilelis priekaištavo, kam Bagdonienė pasirašiusi po kolektyviniu raštu, kuriuo prašoma paleisti į laisvę Antaną Terlecką ir kitus jo bendraminčius. Tardytojas reikalavo išduoti, kas jai pateikęs raštą pasirašyti.
* * *
1980 m. liepos mėn. 24 d. Prienų miesto Valstybinio saugumo būstinėje buvo tardomas Povilo Buzo sūnus Raimondas. Tardė iš Vilniaus atvykęs vyr. Saugumo komiteto tardytojas Daugalas. Raimondas buvo klausinėjamas, kas lankydavosi namuose, ar tėvas neduodavęs skaityti „LKB Kronikos", „Aušros" ir kitų leidinių; gal Raimondas pažįstąs A. Janulį, O. Vitkauskaitę, G. Navickaitę ir kt.; ką žinąs apie pogrindžio veiklą Lietuvoje ir pan. Raimondas tvirtino, kad apie leidinius ir asmenis nieko nežinąs.
Tardytojo Daugalo nuomone, Povilo Buzo nusikaltimas nesąs didelis, ir, jei viską nuoširdžiai prisipažintų, bausmė būtų sušvelninta. Tardytojas siūlė Raimondui pasikalbėti su tėvu ir paprašyti, jog šis viską prisipažintų.
* * *
1980 m. liepos 24 d. tardytojas Daugalas apklausinėjo Povilo Buzo žmoną Oną Buzienę. Tardytojas labai norėjo išgauti, kas lankydavosi pas Bužus, kas išnešdavo pagamintą pogrindžio spaudą; klausinėjo apie kun. Gražulį, Suslavičiūtę, Janulį, Vitkauskaitę ir Navickaitę. Buzienė paaiškino, kad minėtų asmenų nepažįstanti ir apie vyro veiklą nieko nežinanti. Daugalas gąsdino, kad valdžia galinti Bužus iškelti iš nuosavo namo į valdišką butą ir kad Povilas Buzas padaręs labai didelį nusikaltimą, todėl gausiąs daug metų kalėti.
* * *
1980 m. liepos 23 d. į Prienų KGB pas tardytoją Daugalą buvo iškviestas Povilo Buzo brolis Kazimieras, sesuo Anelė Buzaitė ir Pranas Buzas. Jie buvo tardomi ir kamantinėjami, norint sužinoti, ar Povilas Buzas nedavęs skaityti pogrindžio leidinių, su kuo jis draugavęs, ar tardomieji nepažinoję Janulio ir kt.
Liepos 22 d. panašiai buvo apklausta Ona Katlienė.
* * *
1980 m. liepos 29 d. į Vilniaus KGB tardymui buvo iškviesta stud. Giedrė Striokaitė. Ją tardė saugumietis Gavėnas. Jau pačioje pradžioje tardytojas pareiškė: jei Striokaitė neatsakinėsianti į klausimus, reiksią čia sėdėti tris paras, o gan net atsidurti tardymo izoliatoriuje. Pirmąją dieną pagrindinis klausimas buvo: „Ar dažnai Onos Vitkauskaitės bute lankydavosi Genovaitė Navickaitė?" Tardomoji tvirtino, jog Navickaitės iš vis nepažįstanti. Nepaisant šio tvirtinimo, čekistas Gavėnas tardymo protokole įrašė, kad Striokaitė su Navickaite susipažino Viktoro Petkaus teisme, kad Navickaitė 1979 m. lankydavosi pas Vitkauskaitę ir Striokaitę. Pagal Lietuvos TSR Baudžiamąjį kodeksą tardytojas Gavėnas, šitaip surašydamas protokolą, padarė nusikaltimą, už kurį turėtų gauti iki trijų metų laisvės atėmimo.
Pasibaigus darbo laikui, saugumietis užsakė jaunuolei kambarį „Gintaro" viešbutyje, kad sekančią dieną tardomoji vėl galėtų prisistatyti į KGB. Sekančias dvi dienas — liepos 30 ir 31 d. — Giedrė vėl buvo įkyriai klausinėjama, koks vardas to vyriškio, kuris praėjusių metų spalio mėn. buvo užėjęs į Vitkauskaitės butą. Striokaitė tvirtino, kad jokio vyro nemačiusi. Tardytojas Gavėnas ją vadino įžūlia, ciniška, užkietėjusia valstybine nusikaltėle, dainuojančia Tamkevičiaus dainelę. Nuolat gąsdino, jog ji būsianti baudžiama už atsisakymą duoti parodymus ir už „LKB Kronikos" platinimą — viso išeisią 12 metų kalėti! Tardytojas sakė, jog net turįs prokuroro sankciją areštui. Trečią tardymo dieną tardytojas Gavėnas, nieko nepešęs, perpyko ir pareiškė, kad daugiau sau nervų negadinsiąs ir Striokaitę atiduosiąs prokurorui. Dar paklausinėjęs, ar Giedrė neskaičiusi „LKB Kronikos", „Aušros", „Lietuvių archyvo", ar nežinanti, kas leidžia „LKB Kroniką" ir kt., paleido namo, pagrasydamas, kad tokia jos laikysena neišeis i gerą, o saugumo ir tarybinės santvarkos vis tiek nenugalės.
* * *
1980 m. rugpjūčio 20 d. į Kauno m. KGB skyrių buvo iškviesta Kybartų klebono kun. S. Tamkevičiaus šeimininkė Ona Dranginytė. Tardytojas Rainys klausinėjo, kas paskatino po kratos, balandžio 17 d. parašyti LTSR Prokuratūrai protestą. Tardomoji paaiškino, kad kreiptis į prokuratūrą paskatino saugumiečių savivaliavimas, nes kratos metu jos paimtus daiktus saugumiečiai surašė į kun. S. Tamkevičiaus kratos protokolą. Tardytojas Rainys suktais klausimais norėjo išgauti, kad O. Dranginytė pripažintų, jog iš jos paimtieji daiktai — knygos, leidiniai — buvę ne jos, o klebono. Tardymas užtruko 2 valandas. Po tardymo protokolu Ona Dranginytė nepasirašė.
* * *
1980 m. rugpjūčio 20 d. į Kauno KGB skyrių buvo iškviesta suimtosios Onos Vitkauskaitės sesuo Bronė Vitkauskaitė. Tardytojas Rainys klausinėjo, kur O. Vitkauskaitė mokėsi, dirbo, kur važinėdavo; ar neduodavo skaityti „LKB Kronikos", su kuo susitikinėdavo ir kt. Saugumietis grasino, kad Ona Vitkauskaitė už savo nusikaltimą — „LKB Kronikos" dauginimą — gausianti 12 metų.
Po tardymo Bronė Vitkauskaitė darbavietėje (Kauno m. Tub. dispanseris) buvo primygtinai prašoma, kad parašytų pareiškimą ir išeitų iš darbo. Pasirodo, jog šito reikalavo saugumiečiai.
* * *
1980 m. rugpjūčio 29 d. Kybartų bažnyčios vargoninkė Genovaitė Mačenskaitė buvo tardoma Vilniaus KGB komitete. Tardymas užtruko visą dieną. Tardytojas Gavėnas klausė, ar Mačenskaitė pažįstanti suimtąją Navickaitę. Tardomoji pasisakė ją pažįstanti. Tada tardytojas teiravosi, iš kur Mačenskaitė gavusi kratos metu pas ją rastą „LKB Kroniką" Nr. 42. Vargoninkė paaiškino, kad minėtą numerį radusi bažnyčios prieangyje ant katafalio. Tardytojas Gavėnas kalbėjo, kad suimtoji Navickaitė yra sakiusi, jog ji davusi Mačenskaitei „LKB Kronikos" 42 numerį. Be šio numerio, ji dar atnešusi Mačenskaitei 4 egz. 42-jo „LKB Kronikos" numerio. Be to, ji prašiusi jį perduoti kun. S. Tamkevičiui. Mačenskaitė šį tvirtinimą paneigė.
Baigiantis tardymui, akistatai buvo atvesta suimtoji Genovaitė Navickaitė, kuri iš tikrųjų sakė palikusi vieną „LKB Kronikos" numerį pas Mačenskaitę (tikriausiai ji šitaip teigdama norėjo visą kaltę prisiimti sau — Red. pastaba). Mačenskaitė ir šiuo atveju tvirtino, kad minėtą Kronikos numerį gavusi ne iš Navickaitės, bet radusi bažnyčioje ant katafalio. Akistatos protokolo nepasirašė abi tardomosios. Navickaitė, pasinaudodama akistata, pareiškė, kad ji nepasirašinėjanti nė vieno kvotos protokolo.
Tardytojas Gavėnas per visą apklausos laiką buvo grubus, ypač buvo nervingas po pietų.
Tardymo metu Mačenskaitė reikalavo, kad čekistai grąžintų kratos metu paimtus jos asmeninius pinigus, — viso apie 500 rub.
Pinigai nebuvo grąžinti. Tardytojas tvirtino, esą tie pinigai ne Mačenskaitės.
* * *
1980 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus saugumą pas tard. Gavėną tardymui buvo iškviesta kybartietė Teresė Petrikienė. Ją kaltino, jog pirmojo tardymo metu davusi neteisingus parodymus, už ką gali būti teisiama. Tardytojas Gavėnas siekė, kad Petrikienė paneigtų ankstesnius parodymus ir sakytų taip, kaip jis norįs, o pirmojo tardymo protokolą žadėjo sudeginti. Tardytojas įrodinėjo, kad Navickaitė pasakiusi visą tiesą, tik dabar Petrikienė meluojanti. Tardymas truko 6 valandas.
Sekančią dieną tardymas vėl vyko ta pačia tema. Vėl gąsdino akistata su Navickaite. Kadangi Petrikienė davusi melagingus liudijimus, Gavėno nuomone, akistatos nebuvo. Apie 16 vai. Petrikienę paleido. Antrą dieną, be tardytojo Gavėno, tardė dar du saugumiečiai.
* * *
1980 m. rugpjūčio 12 d. tardytojas Jucys su grupe milicininkų ir saugumiečių atvyko į gyd. Julijos Kuodytės butą (Kaunas, Donelaičio 36). Neradę jos namuose, Jucys padarė pas visus to namo gyventojus kratą, kai tuo tarpu kratos orderis buvo išrašytas tik J. Kuodytės vardu.
Iš Aldonos Nominaitytės paimta: 14 fotografijų, 4 juostelės rašomajai mašinėlei, knygos — „Eucharistiškas pašnekesys", „Naktinė adoracija" — 4 egz., „Naktinė adoracija namuose", Dudko „Apie mūsų viltį", Dudko „Pasikalbėjimai", „Vienuoliškojo gyvenimo problemos Lietuvoje" ir kt.
Padaryta krata ir Nijolės Cicėnaitės rankinuke ir iš ten paimtos 8 fotografijos ir kt.
* * *
Aldonos Raižytės bute rasta ir paimta: 8 fotografijos, magnetofono kasetė, spausdintas kreipimasis į jaunimą, vienuolių studijų programa, „Malda už Tėvynės laisvę", 8 puslapiai dainų tekstų, „švenčių Mišių maldos vaikučiams", „Patarimai, kaip laikytis tardymo metu", knygos— „Vytauto Didžiojo mirties 500 sukakčiai paminėti", „šviesos akimirkos" — 2 egz., „Mažųjų maldos", „Vienuolė visa siela", „Pasaulėžiūros klausimai", Šapokos „Lietuvos istorija".
* * *
Iš Olimpijos Stakūnaitės kambario paimtos 6 fotografijos.
* * *
Genutės Bružaitės kambaryje rasta ir paimta: 8 fotonuotraukos, adresai, 12 ženkliukų, 21 magnetofono kasetė, pažymėjimas, išduotas Bružaitei, 10 magnetofono juostų, sąsiuvinis, I fotonegatyvas; knygos — „Mano kelias į kunigystę ir patirti išgyvenimai per 5 metus kunigaujant", „Ar šv. Raštas teisus?" — 4 egz. ir kt.
* * *
Iš kratos metu atvykusios Reginos Teresiūtės portfelio paimta: 3 fotonuotraukos, 16 „Vyties" ženkliukų, užrašų knygutės, startinis pistoletas, Lietuvos žemėlapis, fotonegatyvas ir kt.
* * *
1980 m. rugpjūčio 13 d. KGB darbuotojai padarė kratą vilnietės Irenos Stumbrytės bute (Žirmūnų 52-31). Kratai vadovavo LTSR Prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas A. Jucys ir V. Zedelis. Kviestiniai — Regina Naiduk ir Galina Marcinkevičiūtė. Tardytojams padėjo dar 4 pareigūnai. Krata užtruko 3 valandas. Jos metu paimta: dvi gipsinės atliejos (Vytautas Didysis ir Lietuvos žemėlapis;, 7 magnetofono kasetės, knygos: „Gyvenimo problemos sprendimas", „Dabarties sutemose", Dudko „O našem upovanii", „Įžymiųjų Lietuvių tautos veikėjų pasaulėžiūra", „Psichiatrės patarimai", „Značienije Vladimirą Solovjovą"; leidiniai „Tiesos kelias", 3 užrašų knygutės, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Jadvygos Stanelytės darbo sutartis ir darbo pažymėjimas, fotografijos, paveiksliukai ir kt.
Kratos metu į Stumbrytės butą atėjo Bronė Vazgelevičiūtė. Ją pamatę saugumiečiai labai nudžiugo ir, išsikvietę daugiau pagalbinnikų, nuvažiavo iškratyti ir B. Vazgelevičiūtės buto (Dzeržinskio 160-292). Kratą darė 9 saugumiečiai, kurios metu paimta daug religinių knygų, japoniškas mažo formato magnetofonas, rašomoji mašinėlė, kalkės, popierius, apie 30 magnetofono įrašytų kasečių ir viena užsienietiška neįrašyta kasetė. Įdomi detalė: kada kratos metu pas Bronę Vazgelevičiūtę rado Elenos Šuliauskaitės dokumentus; iškilo klausimas, kaip jie čia pateko. Vazgelevičiūtė paaiškino, kad ji čia gyvenanti, nors prisiregistravusi kitur. Kai kurie saugumiečiai pradėjo abejoti, o vienas užtikrino, kad tikrai čia gyvenanti, nes anksčiau jos laiškai ėję į Mildos gatvę, o dabar einą šiuo adresu. (Vadinas, laiškai yra tikrinami!)
B. Vazgelevičiūtė kratos protokolo nepasirašė. Saugumiečiai susigrobė, nepalikę jokio kratos protokolo nuorašo, viską išsivežė.
* * *
1980 m. rugpjūčio 14 d. į Vilniaus Respublikinę prokuratūrą buvo iškviestas Saulius Kelpša. Tardytojas Jucys apklausė jį ryšium su Gemmos-Jadvygos Stanelytės byla. Pastaroji esą kaltinama, jog 1979 m. organizavusi maldingą atgailos kelionę iš Tytuvėnų į Šiluvą be valdžios leidimo (kurio valdžia niekuomet neduoda, — Red. pastaba).
* * *
1980 m. rugpjūčio 29 d. į Vilniaus Respublikinę Prokuratūrą tardymui buvo iškviestas Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius. Tardytojas Jucys ant stalo paklojo Jadvygos Stanelytės darbo sutartį su Kybartų parapijos bažnytiniu komitetu, kurio pirmininku yra kun. S. Tamkevičius. Tardytojas apklausinėjo kunigą, ar tikrai J. Stanelytė yra sudariusi minėtą sutartį ir ar tikrai yra dirbusi prie Kybartų bažnyčios. Kun. Sigitas Tamkevičius patvirtino, kad tikrai taip yra buvę (J- Stanelytė kaltinama, jog niekur nedirbanti ir esanti veltėdė, — Red. pastaba).
* * *
1980 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus Prokuratūrą pas tard. Jucių buvo iškviesta Ona Kavaliauskaitė, gyvenanti Kybartuose. Tardytojas klausinėjo, ką jį dirbanti ir kas daugiau dirba Kybartų bažnyčioje. Teiravosi apie moterį, vardu Jadvygą, kuri kūrenusi Kybartų bažnyčioje krosnis. Klausinėjo, kada ji kūrendavo, ką daugiau veikdavo, kada buvo susitikusi paskutinį kartą; ar ta moteris gyveno Kybartuose, ar atvažinėdavo, kokie buvo su ja santykiai?
Tardymas tęsėsi vieną valandą.
* * *
1980 m. rugpjūčio 14 d. į Vilniaus miesto Prokuratūrą pas tardytoją Jucių buvo iškviesta Regina Teresiutė (rugpjūčio 12 d. Teresiutė lankėsi J. Kuodytės bute, kur tuo metu vyko krata).
Tardytojas Jucys paaiškino, jog iškviestoji surišta su ypatingai sunkia byla, nes ji pažįstanti suimtąją J. Stanelytę. Tardytojas supažindino merginą su liudininko teisėmis ir liepė pasirašyti. Atsisakius pasirašyti ir būti liudininke, nes Stanelytės ji nepažįstanti, Jucys pradėjo tardomąją įžeidinėti, vadindamas nenormalia, nes prokuratūroje visi dreba, o ji — juokiasi. Be to, klausinėjo, kada susipažino su J. Kuodyte, kokiai priklausanti kongregacijai ir t.t.
* * *
1980 m. spalio 9 d. vilnietė Irena Stumbrytė buvo tardoma dėl kratos metu iš jos paimtos religinės literatūros.
— Iš kur pas jus atsirado religinės literatūros? — klausė tardytojas Jucys.
— Neatsimenu!
— Jus reikia gydyti psichiatrinėje ligoninėje, — parodė savo medicininius „sugebėjimus" įtūžęs tardytojas.
* * *
1980 m. spalio 8 d. tardyt. Jucys apklausė gyd. Oną Sereikaitę apie suimtąją Jadvygą Stanelytę. Gydytoja ne tiek atsakinėjo, kiek auklėjo ir švietė tardytoją religiniais klausimais.
* * *
1980 m. spalio 9 d. tardymui į LTSR Prokuratūrą buvo iškviesta gydytoja Julija Kuodytė. Tardytojas Jucys klausinėjo apie Jadvygą Stanelytę. Teiravosi, ar tardomoji ją pažįstanti ir kaip ją charakterizuojanti? Į tardytojo klausimą dėl daiktų, paimtų kratos metu, gyd. J. Kuodytė neatsakinėjo, paaiškinusi, kad krata padaryta jai nesant namuose, o paliktas kratos protokolas neįskaitomas. Tuo motyvuodama J. Kuodytė nuo tardymo atsisakė.
Tardytojas Jucys pareiškė, kad Stanelytei taikomas LTSR BK 199 str. 3 d., — grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, organizavimas arba aktyvus juose dalyvavimas. Pagal šį straipsnį Stanelytė gali būti nuteista trejiems metams lagerio.
— Dar viena byla nebaigta, o jau naujos medžiagos priverstas kampas, — dejavo tard. Jucys (nauja medžiaga — dėl š.m. rugpjūčio mėn. įvykusios religinės eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą, — Red. pastaba.).
* * *
1980 .. spalio 1 d. 14 vai. 50 min. Kaune, Partizanų 112-102, 5 asmenys, pateikę kratos orderį, pradėjo kratą Antano Kalantos (Romo Kalantos brolis) bute. Kratai vadovavo prokuratūros darbuotojas Remeika. Kiti kratos dalyviai nekalbėjo. Paėmė Maceinos knygą „Didieji dabarties klausimai".
* * *
Po gyd. Algirdo Statkevičiaus teismo rugsėjo 11-16 dienomis LTSR Prokuratūroje oficialiai buvo perspėti: Nijolė Sadūnaitė, Andrius Tučkus, Algirdas Masilionis, Genutė Šakalienė ir Vytautas Bogušis, kad jie netinkamai elgėsi teismo metu ir pareikalauta, kad daugiau nesilankytų į teismus.
A. Tučkų prokuroro pavaduotojas išvadino beždžione, grasino jam trenksiąs į veidą, pasodinti 15 parų.
1980 m. rugsėjo 16 d. Vytautas Bogušis buvo iškviestas į LTSR Prokuratūrą būti liudininku V. Abručio byloje. Iškviestasis buvo prokuroro padėjėjo iškoliotas, todėl atsisakė su juo kalbėti. Po to Vilutis dar labiau plūdo, įžeidinėjo jo religinius jausmus ir tautinius Bogušio įsitikinimus ir valandai įgrūdo į kamerą. Prokuroro pavaduotojas Vilutis informavo V. Bogušio darbavietės viršininkui, kad pas juos dirbąs stambus antitarybininkas ir rugsėjo 17 d. Vytautas Bogušis buvo priverstas parašyti pareiškimą, jog savo noru išeinąs iš darbo.
* * *
