Gargžiai (Klaipėdos raj.). 1983 m. sausio 26 d. Gargždų parapijos vikaro kun. Antano Šeškevičiaus bute, garaže ir palėpėse buvo padaryta krata, kuriai vadovavo Klaipėdos ypatingų bylų tardytojas A. Barasevičius. Kratos metu čekistai ieškojo TTGK komiteto dokumentų archyvo bei sovietinę santvarką šmeižiančios literatūros. Paimta: 2 rašomosios mašinėlės (viena kun. A. Šeškevičiaus, kita vargonininko), 10 magnetofoninių juostų su pamokslų bei giedojimų įrašais, valdžios organams išsiųstų raštų kopijos ir kiti raštai — viso 31; iš palėpės paimta „Kronika" Nr. 55. Darant kratą, čekistai sulaikė visus, atėjusius pas kun. A. Šeškevičių, neišskiriant nė parapijiečio, atvykusio vežti kunigą pas ligonį. Iš kun. A. Šeškevičiaus buvo reikalaujama nurodyti, kokius ryšius jis palaikė su kun. Alf. Svarinsku. Krata užtruko 5 valandas.
* * *
Kapsukas. 1983 m. sausio 26 d. pas Kapsuko raj. Mokolų km. gyventoją Juozą Ardzijauską buvo padaryta krata. Milicijos pareigūnas kapitonas Tamkevičius parodė kratos orderį, kuriame buvo pažymėta, kad yra ieškoma pavogta mašina, o J. Ardzijauskas įtariamas kaip galėjęs įvykdyti šį nusikaltimą. J. Ardzijauskas pasiūlė apžiūrėti garažą, tačiau paeigūnai, tarpusavy pasitarę, pradėjo naršyti po knygas bei stalčius. Į gyventojų nustebimą, kad mašinos stalčiuje nepaslėpsi, niekas nereagavo. Paėmė: pamokslų įrašus, magnetofonus, kelis „LKBK" numerius, Solženycino knygą „Gulago salynas" II d. Krata užtruko maždaug 7 val. Iš dešimties kratą dariusių asmenų nė vienas, išskyrus milicijos pareigūną kapitoną Tamkevičių, neprisistatė ir neparodė jokių dokumentų. Po kratos J. Ardzijauskas buvo nuvežtas į saugumą tardymui, iš kur jį išleido tik kitos dienos vakare.
* * *
Vilnius. TTG Katalikų komiteto narys, Krokialaukio klebonas kun. Vaclovas Stakėnas 4 dienas — š.m. vasario 10,11,15 ir 18 — buvo tardomas Vilniaus KGB būstinėje. Tardymai sukosi apie suimtąją Jadvygą Bieliauskienę ir apie TTG Kat. komitetą. Tardė saugumietis Gavėnas, kuris skundėsi, kad kun. Vaclovas Stakėnas nesąs atviras. Tardymo metu buvo prisistatęs su pasiūlymais bendradarbiauti čekistas, pasivadinęs Antanu, kuris jau anksčiau stengėsi kun. V. Stakėną padaryti savo „draugu".
* * *
1983 m. vasario 15 d. Vilniaus Saugumo komitete buvo tardomas Josvainių klebonas, TTG Kat. komiteto narys kun. Leonas Kalinauskas. Tardytojas mjr. Pilelis kunigą kamantinėjo apie TTG Kat. komitetą: jo susikūrimą, veiklą, dokumentus etc. Kun. L. Kalinauskas po tardymo protokolu nepasirašė, motyvuodamas, kad atsakymus suformavęs ne jis, o tardytojas. į daugelį klausimų kunigas visiškai nieko neatsakė.
* * *
1983 m. vasario 17, 18 ir 19 dienomis Vilniaus Saugume buvo tardomas Telšių vikaras, TTG Kat. komiteto narys kun. Jonas Kauneckas. Tardytojas Pilelis visus klausimus suko ta linkme, kad už TTG Kat. komiteto veiklą liktų kaltas kun. Alf. Svarinskas. Kun. J. Kauneckas teigė, kad visi TTG Kat. komiteto nariai yra vienodai atsakingi ir negalima vieną kaltinti daugiau už kitus.
* * *
1983 m. vasario 28 ir kovo 1 d. Vilniaus saugume buvo tardomas Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius. Tardytoją mjr. Pilelį domino du klausimai: ką tardomasis kunigas galėtų paliudyti apie kun. Alf. Svarinsko ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklą. Tarp daugelio klausimų buvo ir tokie: kokiu būdu TTG Katalikų komiteto dokumentai pakliuvo į užsienį, į „LKB Kroniką" ir t.t. Kun. Sig. Tamkevičius apie TTG Kat. komiteto veiklą ką nors painformuoti atsisakė, motyvuodamas, kad Komitetas savo veikla nenusikaltęs prieš TSRS Konstituciją. Po tardymo protokolais nepasirašė.
* * *
Skaudvilė. 1983 m. kovo 15 d. VSK tardytojas mjr. Pilelis atvyko į Skaudvilę ir apklausė Skaudvilės kleboną kun. Vincą Vėlavičių apie kun. Alf. Svarinską ir TTG Katalikų komiteto veiklą. Apie suimtąjį Viduklės kleboną kun. Alf. Svarinską tardomasis atsiliepė kaip apie vieną iš pačių geriausių Lietuvos kunigų, o apie TTG Katalikų komiteto veiklą ką nors paliudyti atsisakė. Tardytojas Pilelis kun. Vėlavičiaus atsakymus surašinėjo netiksliai, stengdamasis juos taip iškreipti, kad jie tiktų saugumo užmačioms. Kun. Vėlavičius po apklausos protokolu nepasirašė, o kovo 22 d. LTSR Prokurorui rašė:
„Protestuoju dėl šitokio tardytojo elgesio ir prašau surašytąjį protokolą laikyti negaliojančiu.
Apie kun. Alf. Svarinską galiu paliudyti štai ką: jis buvo uolus Kat. Bažnyčios kunigas, sąžiningai atliko savo kunigiškas pareigas ir už tai dabar kenčia kalėjime. Visi kaltinimai prieš kun. Alf. Svarinską negalima kitaip vertinti, kaip pastangos susidoroti su geru kunigu ir tuo būdu padėti ateistams kovoti prieš Kat. Bažnyčią Lietuvoje".
Kun. V. Vėlavičius
* * *
Šlavantai. 1983 m. vasario mėn. Šlavantų klebonas kun. Juozas Zdebskis gavo pranešimą atvykti tardymui kun. Alfonso Svarinsko baudžiamoje byloje. Vasario 17 d. kun. J. Zdebskis Vilniaus KGB adresu pasiuntė tokio turinio telegramą:
„Prieš tikėjimą liudyti neturiu ką. Prieš kun. Alfonsą Svarinską, kaip naują tikėjimo kankinį, lenkiu galvą. Todėl jūsų kvietimą atvykti į Saugumo įstaigą liudyti nematau prasmės išpildyti".
1983 m. vasario 28 d. kun. J. Zdebskis buvo kviečiamas tardymui į Lietuvos TSR Prokuratūrą Vilniuje pas kun. Alf. Svarinsko tardytoją E. Bičkauską. Kunigas ir vėl į tardymą nenuvyko.
Tardytojas E. Bičkauskas įsakė Lazdijų rajono Vidaus reikalų skyriui priverstinai atvesdinti kun. J. Zdebskį į Lietuvos TSR Prokuratūrą.
Kovo 20 d. (sekmadienį) kun. J. Zdebskis savo automobiliu vyko į Kučiūnų bažnyčią, kurią jis aptarnauja, atlaikyti sekmadienio pamaldas. Pakeliui buvo sulaikytas ir nuvežtas į Lazdijų VRS, o iš ten valdiška mašina į Letuvos TSR Prokuratūrą.
Tardytoją E. Bičkauską domino du klausimai: ką tardomasis galėtų pasakyti apie kun. Alf. Svarinską ir TTG Katalikų komiteto veiklą. Kun. J. Zdebskis į abu klausimus atsisakė bet ką paliudyti. Užklaustas, ką galėtų paaiškinti apie tai, kas jį prieš kelis metus apdegino, kun. J. Zdebskis patarė tardytojui kreiptis į kompetetin-gus organus, kurie apie tą nusikaltimą turi reikiamos informacijos.
* * *
Prienai. 1983 m. vasario 11 d. Prienų vikaras kun. Antanas Gražulis buvo iškviestas į Vilniaus KGB tardymui. KGB kapitonas Rainys teiravosi apie kun. Alf. Svarinską. Kun. A. Gražulis paaiškino, kad Alf. Svarinskas esąs labai geras kunigas. Paklaustas, kaip vertina TTG Kat. komitetą, atsakė vertinąs teigiamai ir pasiryžęs, esant reikalui, pats į jį įstoti. Po apklausos protokolu tardomasis kunigas nepasirašė.
* * *
Viduklė. 1983 m. vasario 8 d. tardymui į Vilniaus saugumą buvo išvkiesta Viduklės klebonijos šeimininkė Monika Gavėnaitė. Tardytojas papulk. Žemelys klausinėjo iškviestąją apie 1980 m. kratos metu iš jos paimtus pogrindžio leidinius — „Tiesos kelias" (2 egz.) ir „Ateitis". Saugumietį domino, ar M. Gavėnaitė nėra rašiusi kun. Alf. Svarinskui TTGK komiteto dokumentų, kur klebonas juos siųsdavęs, apie ką kalbėdavo pamoksluose; tvirtino, kad ji yra sukūrusi protesto dėl kun. Alf. Svarinsko arešto tekstą, teiravosi apie anksčiau rinktus tikinčiųjų parašus ir eisenas į Šiluvą. Visa tai jie laikė nusikaltimais prieš valdžią. M. Gavėnaitė pareiškė, kad jie niekada nesusikalbės, nes tuos pačius veiksmus jie vertina visai skirtingai.
Vasario 9 d. M. Gavėnaitę tardė papulk. Urbonas. Tardytojas Vidzėnas ekspertyzei paėmė iš tardomosios rankraščio ir mašinėle rašytų tekstų pavyzdžius. Apie pietus du čekistai — Pilelis ir Zimėlys išsivežė M. Gavėnaitę į Viduklę, iš kur paėmė kun. Alf. Svarinsko pasą, karinį bilietą ir, klebono prašymu, anglų bei italų kalbų vadovėlius.
* * *
Kybartai. 1983 m. vasario 10 d. keturi milicininkai gatvėje sulaikė Kybartų bažnyčios vargonininkę Birutę Briliūtę ir apkaltino, kad ji pažeidusi „pasų nuostatus". Iš tikrųjų B. Briliūtė pastoviai Kybartuose negyvno ir tik atvažiuodavo dirbti. Pareigūnai B. Briliūtę nusigabeno į Vilkaviškio milicijos skyrių. Čia ją pasitiko čekistas Koronenko ir bandė įrodyti, kad ji sulaikyta teisingai. Milicijos viršininko nebuvo, o jo pavaduotojas nežinojo ką daryti. Milicininkas Kazlauskas Saugume pasitarė ir liepė B. Briliūtei atvažiuoti į skyrių rytoj ir atsivežti darbo sutartį. O kai ši parodė darbo sutartį, tai milicininkas skėstelėjo beviltiškai rankomis: „Dabar tai visai nežinau, ką daryti!" Atsipeikėjęs vėl bėgo tartis su čekistais.
Vasario 11 d. Birutei Briliūtei, vos peržengus milicijos viršininko slenkstį, pasipylė serija keiksmų. Po tokios įžangos nešvankiai besikeikiantis pareigūnas pareikalavo paso ir darbo sutarties. B. Briliūtė panoro sužinoti, kas per tipas, taip meistriškai besikeikęs, ir paprašė parodyti asmens dokumentus. Pykčio perkreiptu veidu pareigūnas tyčiojosi iš B. Briliūtės ir sakė, kad tokias kaip ji reikia naikinti. Po to iškvietė tris moteris, kurios pas B. Briliūtę padarė asmens kratą. Dabar jau tyčiojosi ir užgauliojo ne vienas, bet keturi. B. Briliūtė nutarė, kad vistiek jai nepavyks įrodyti, jog ji nėra nei „rupūžė" nei „davatka" (taip ją vadino pareigūnai) ir todėl geriau visai tylėti. Kai nusibodo tyčiotis, milicijos viršininkas įsakė milicininkui Kazlauskui surašyti vieną protokolą „už pasikėsinimą į pareigūno gyvybę, sveikatą ir orumą" ir nubausti 15 parų arešto, o antrą protokolą „už pasų nuostatų pažeidimą". Sustačius protokolus, B. Briliūtė buvo nugabenta į teismą. Teisėjas Slenfuktas pradėjo postringauti, kad visi bažnyčios darbuotojai yra veltėdžiai. Kai B. Briliūtė paprašė parašyti teismo sprendimą, teisėjas atsakė: „Jokios pažymos negausi. Eik ir taupomoje kasoje sumokėk 20 rub. valstybės naudai. Jei dar ko nors klausi, tikrai gausi 15 parų.
Vasario 14 d. B. Briliūtė pasiuntė respublikos prokurorui skundą, tačiau jokio atsakymo negavo. Varnas varnui akies nekerta.
* * *
Kelmė. 1983 m. vasario 4 d. į Kelmės VRS buvo iškviesta Regina Teresiūtė, gyvenanti Kelmėje, Laisvės 11. Jos laukęs milicijos pareigūnas Komikas pareikalavo pateikti pasą ir darbo pažymėjimą. (R. Teresiūtė dirba Kelmės raj. prie Žalpių bažnyčios). Parodžius dokumentus, milicijos leitenantas, kaltindamas, kad darbo sutartis buvo prievarta kun. Alf. Svarinsko ir Žalpių klebono Juozapo Razmanto išgauta iš Žalpių parapijos komiteto, juos atėmė ir įsakė rašyti pasiaiškinimą, kodėl dirba prie bažnyčios. R. Teresiūtė paaiškino, kad darbo vietą renkasi ji pati, o kol kas dirbti prie bažnyčios dar neuždrausta, todėl jokių pasiaiškinimų nerašys. Atsisakius paklusti, R. Teresiūtė tardymui buvo nuvesta į antrą aukštą. Čia mjr. Markaitis pradėjo šmeižti ir niekinti kun. Alf. Svarinską; tardomoji buvo kaltinama, jog įsipaniojusi į kunigo-ban-dito pinkles ir dirbusi žalingą tarybinei visuomenei darbą. Čekistas Markaitis vertė R. Teresiūtę liudyti, kad kun. Alf. Svarinskas siuntinėjęs ją parvežti TTGK komiteto dokumentus ir šmeižiančią sovietinę visuomenę literatūrą, gąsdino, kad jai, kaip ir kun. Alf. Svarinskui, užvesta baudžiamoji byla.
Po pietų prie R. Teresiūtės vėl prisistatė milicijos pareigūnas Komikas ir pakartotinai reikalavo rašyti pasiaiškinimą, kodėl ji dirba prie bažnyčios. Už atsisakymą rašyti pasiaiškinimą žadėjo uždaryti į psichiatrinę ligoninę arba pasodinti 15 parų. Mjr. Markaitis paaiškino, kad R. Teresiūtė įsidarbinusi Žalpiuose tik todėl, kad galėtų bendrauti su kun. Alf. Svarinsku, už ką jai jau yra parašytas griežtas įspėjimas. R. Teresiūtė atsisakė duoti bet kokius parodymus apie kun. Alf. Svarinską ir Žalpių parapijos kleboną kun. J. Razmantą bei pasirašyti po protokolais ir tuščiais blankais.
Baigiantis tardymui, mjr. Markaitis perspėjo R. Teresiūtę, kad, jei per mėnesį laiko neįsidarbins valdiškame darbe, reikės susitikti kalėjime. Tardymas truko maždaug 5 valandas.
1983 m. vasario 14 d. R. Teresiūtė išsiuntė pareiškimą LTSR prokurorui, reikalaudama, kad Kelmės raj. VRS grąžintų iš jos atimtus darbo dokumentus.
* * *
Miroslavas (Alytaus raj.). 1983 m. kovo 29 d. „Obelijos" kolūkio saugumo technikos inžinierius Jonas Janavičius buvo iškviestas į Valstybinio saugumo komitetą ir klausinėjamas apie kun. Alf. Svarinską. Tardomasis paliudijo, kad kun. Alf. Svarinskas yra geras ir uolus kunigas. Toliau tardytojas Apolinaras Tuchin klausinėjo inžinierių apie brolius kunigus — Antaną ir Juozą Gražulius. Tardytojas teigė, kad kun. Antanas Gražulis yra patekęs blogų draugų įtakon ir, jei nesitaisys, ateityje bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Saugumietis prašė padėti perauklėti šį kunigą. Inž. Jonas Janavičius pareiškė, kad kunigas turįs savo įsitikinimus ir į jo reikalus jam nėra prasmės kištis. Tačiau saugumietis, atrodo, norėdamas inžinierių užverbuoti, siūlė kur nors susitikti. Nieko nelaimėjęs, net nepaprašė pasirašyti po tardymo protokolu.
* * *
Blinstrubiškės (Raseinių raj.). 1983 m. sausio 30 d. į Raseinių rajono Blinstrubiškių aklųjų internatą atvyko du milicininkai ir vienas čekistas. Lydimi internato partinės organizacijos sekretorės vyr. sesers Irenos Kybartienės, užėję į palatą, kurioje gyvena ligonė-invalidė Stasė Nevardauskaitė, jie paėmė iš jos Lietuvos prokurorui rašytą pareiškimą-protestą su parašais dėl kun. Alf. Svarinsko arešto. Pareigūnai savavališkai apžiūrinėjo S. Nevardauskaitės asmeninius daiktus — skaitinėjo užrašus bei laiškus; grasino, kad už parašų rinkimą ją reiktų gerai „išprausti", o dabar ko gero teksią išeiti iš internato. Vasario 1 d. Raseinių raj. partijos sekretorius Blinstrubiškių internato valgykloje susirinkusiems pietauti internato gyventojams šmeižė kun. Alf. Svarinską, vadino jį „baisiu žmogumi", kuriam tinkamiausia vieta ir yra kalėjimas. Po „paskaitos" rajono partijos sekretorius, internato direktorius Eugenijus Zaikauskas ir vyr. sesuo L. Kybartienė apklausinėjo ligonę S. Nevardauskaitę, iš kur ji gavusi pareiškimo-protesto tekstą; aiškino, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir gyvenantieji valdiškuose namuose be direktoriaus leidimo neturi teisės rašyti jokių pareiškimų, juo labiau kolektyvinių; tikino, kad kun. Alf. Svarinskas šmeižęs tarybinį gyvenimą, įžeidinėjęs žmones ir t.t. Į S. Nevardauskaitės prašymą konkrečiau paaiškinti, kuo iš tikrųjų kun. Alf. Svarinskas yra kaltas, nes iš apšaukimo šmeižiku, ir įžeidinėtoju, kurstytoju žmogaus kaltės negalima suprasti, rajono partijos sekretorius nieko konkretaus neatsakė, išskyrus tai, kad Vėlinių vakarą kun. Alf. Svarinskas kartu su tikinčiaisiais iš bažnyčios organizuotai nuvyko į kapines pasimelsti už mirusius.
1983 m. vasario 3 d. internato gyventoja S. Nevardauskaitė išsiuntė pareiškimą Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetui. Pateikiame sutrumpintą pareiškimo tekstą:
Skaudžiai sukrėtė žinia, kad valdžios pareigūnų yra suimtas mūsų gerbiamas ir mylimas Viduklės klebonas Alfonsas Svarinskas. Visi gerai žinome, kad jis nekaltas. Tūkstančiai tikinčiųjų savo parašais paliudija, kad jis geras kunigas. Nesuprantame, kodėl jam prisegama antitarybi-ninko etiketė, apšaukiamas šmeižiku, įžeidinėtoju, kurstytoju . . . kodėl griebiasi susidoroti teisminėmis priemonėmis? Jei kunigas Alf. Svarinskas pasisako, kad būtų lygiai valdžios traktuojami tikintys ir netikintys piliečiai, tai dar nėra joks nusikaltimas.
Kodėl mūsų valdžiai nepatinka tiesos žodis — šito negalima suprasti, bet negalima ir tylėti, kai už tiesos žodį kunigas yra kišamas į kalėjimą.
Valdžios atstovų įžūlus elgesys, suimant kun. Alf. Svarinską, ir po to pradėtas šantažas prieš gyventojus rodo, kaip pas mus yra gerbiamas teisingumas ir žmoniškumas . . ."
* * *
Kapčiamiestis (Lazdijų raj.). 1983 m. vasario 16 dienos rytą virš Kapčiamiesčio vidurinės mokyklos pastato suplevėsavo graži trispalvė laisvės vėliava. į pamokas besirenkančių mokinių veiduose spindėjo šventiškas giedrumas ir nuostaba. Mokiniai susispietė kieme ir, nenuleisdami akių, džiaugdamiesi gėrėjosi lietuviška trispalve, kuri dabar 15 min. jiems bylojo apie praeities kovotojų aukas, jų ištikimybę ir neišreiškiamą meilę Nemuno kraštui; ji bylojo ir apie dabarties kankinimą už Bažnyčios ir tautos reikalus. Tas mintis patvirtino vieno mokinio skandavimas: „Gyvuos dar gyva Lietuva!" 9 val. atėjęs į mokyklą direktorius Zenonas Sabalius tuoj pat paskambino į Lazdijų miliciją ir saugumą, o šie įsakė vėliavą skubiai nuplėšti. Mokytojas J. Subačius ir m-klos ūkvedys Ališauskas nuplėšę trispalvę, atnešė į mokytojų kambarį.
Kosminiu greičiu į Kapčiamiestį prisistatė veiklus Lazdijų raj. saugumietis Algis Gylys. Jis su Kapčiamiesčio apyl. įgaliotiniu Vladu Kavoliuku, apylinkės pirmininku J. Lapinsku ir kitais draugovininkais nuvyko pas Kapčiamiesčio gyventoją Juozą Sadecką, kur apžiūrėjo visus kambarius, kiemą, tvartą, sandėlį, prašė parodyti raktus. Trumpai apklausinėje mokyklos sargę Sadeckienę, išėjo.
Vasario 17 d. į apylinkės milicijos skyrių buvo kviečiamas atvykti Kapčiamiesčio kolūkio darbininkas Romas Žibūda. Tačiau Romas atsakė: „Kas nori su manim kalbėtis, tegul pats atvyksta, aš neisiu."
Tuoj pat į kolūkio dirbtuves atvažiavo mašina ir Romą nuvežė į milicijos skyrių.
Saugumietis A. Gylys, išprašęs iš kabineto savo pagalbininkus, pradėjo pokalbį.
Pirmiausia priminė Romui, kad tuoj reiks išeiti į tarybinę armiją. Gylys siūlėsi padėti, kad Romą paskirtų tarnauti kur nors geresnėj vietoj, arčiau namų, tačiau su sąlyga, jei šis padėsiąs išaiškinti, kas galėjo iškelti lietuvišką vėliavą, o jei atsisakys padėti, tai išsiusiąs atlikti karinę prievolę kur nors pačioj šiaurėj.
Klausinėjo ar dažnai lankosi bažnyčioje, ar bendrauja su kunigais, ar seniai buvęs pas Vytą ir Gintą Sakavičius. A. Gylys liepė susitikus šiuos vaikinus pagirti už drąsą ir sumanumą, kad taip aukštai sugebėjo iškelti tokią vėliavą ir stebėti, ką šiedu atsakys ir kaip reaguos.
Saugumietis, išėmęs trispalvės gabalą, padavė R. Žibūdai ir įdėmiai paklausęs, ar kartais kur nors bažnyčioje nematęs panašios.
Romui viską paneigus ir atsisakius nuo jo visų „geradarysčių", sakėsi vyksiąs į Romo namus apžiūrėti, bet nevažiavo. Atsisveikinęs, kaip visada, saugumietis liepė niekam nepasakoti apie pokalbį, žadėjo dar susitikti, o jei pasiseks Romui surinkti žinių, tai jas perduoti V. Kavoliukui ar jam pačiam.
Tą pačią dieną į Lazdijų milicijos skyrių pas Jarmalą buvo iškviestas Linas Sedeckas. Jis ten buvo tardomas ir verbuojamas.
* * *
Eigirdžiai (Telšių raj.). 1983 m. sausio 31 d. pas Eigirdžių-Nerimdaičių kleboną Ferdinandą Žilį prisistatė trys saugumiečiai ir peržiūrėjo knygas. Saugumiečiai gąsdino kunigą dėl pamokslų, sakytų Telšiuose sausio 30 d., kuriuose jis kalbėjo apie kun. Alf. Svarinsko įkalinimą. Pareigūnai teigė, kad kan. F. Žiliui įtaką darąs kun. Jonas Kauneckas.
* * *
Telšiai. 1983 m. vasario 1 d. III-joje vid. m-kloje pas VII klasės mok. Rasą Kačinskytę prisistatė du saugumiečiai ir kamantinėjo, kas katedroje tvarko adoruojančias mergaites? Ką vaikams kalbanti procesiją tvarkanti Ona Lazdauskaitė ir kt.? Tiek O. Lazdauskaitė, tiek kun. Jonas Kauneckas buvo juodinami, laikomi nusikaltėliais.
* * *
Pas kun. Joną Kaunecką kratoje dalyvavusi milicijos leitenante Dapkuvienė (ne Dapkūnienė, kaip buvo paminėta „LKBK" 56 nr.) visaip tyčiojosi iš mergaičių, kratos metu atėjusių pas šeimininkę Činskytę. Nusivedusi vieną mergaitę į virtuvę, reikalavo nusirengti suknutę. Kai mergaitė nesutiko, pati Dapkuvienė kišo rankas net po apatiniais rūbais. Nuvežta į miliciją buvo ilgai tardoma ir paleido tik antrą vanaldą nakties, siūlydamiesi parvežti namo, bet mergaitė atsisakė: „Su tokiais, kurie taip žemina žmogų, nevažiuosiu".
* * *
Upyna (Šilalės raj.). 1983 m. sausio 31 d. iš mokyklos bendrabučio apylinkės pirmininko žmona Stefa Radzevišienė iškvietė 10 kl. mok. Vilmą Kinderytę. Netoli bendrabučio stovėjo saugumo Viliukas.
Pakvietęs mergaitę sėstis į mašiną, saugumietis (pavardės nepasisakė) klausinėjo, ar sekmadienį bažnyčioje klebonas nekalbėjo apie suimtą Viduklės kleboną kun. Alf. Svarinską. Paskui čekistas padiktavo Vilmai Kinderytei tokio turinio raštą:
„Upynos klebonas kun. Vytautas Skiparis kalbėjo iš sakyklos apie kun. Alf. Svarinską. Buvo renkami parašai, prašant kun. Svarinską paleisti." Mergaitė jį parašė ir pasirašė.
1983 m. vasario 4 d. V. Kinderytę iškvietė į Šilalės raj. Komjaunimo komitetą. Atvykusią Vilmą maloniai pasitiko tas pats saugumietis. Saugumietis, greta kitų klausimų, Kinderytės teiravosi: „Kodėl eini į bažnyčią, kodėl stojai į komjaunimą? . . ." Mergaitė atsakė, kad tikėjimas Tarybų Sąjungoje nėra draudžiamas, o į komjaunimą stojo su viena sąlyga: kada norėsiu, tada į bažnyčią eisiu.
Saugumietis pamatęs, kad mokinė nepasimetė, pagrasino: „Aš su tavim norėjau žmoniškai pasikalbėti. Tu dar pasigailėsi!"
Vilkaviškis. 1983 m. vasario 25 d. Vilkaviškio Vitkausko mokyklos direktoriaus kabinete čekistas Kononenka tardė Vilmą Brazauskaitę (8 k.) ir Arvydą Jušką (9 kl.) dėl pasirašymo po pareiškimu dėl jaunimo persekiojimo. Mokiniai buvo tardomi, — kas rinko parašus ir ar patys pasirašė po minėtu pareiškimu. Abu mokiniai atsisakė atsakinėti į klausimus, o po protokolu nepasirašė. Direktoriaus pav. Kurmienė mok. Vilmą Brazauskaitę apšaukė kvaila ir grasino išvežti į psichligoninę.
Vasario 26 d. mok. V. Brazauskaitė vėl buvo tardoma ir vėl atsisakė ką nors paaiškinti.
* * *
Prienai. 1983 m. kovo 10 d. 11 val. į Prienų rajono Saugumo komiteto poskyrį buvo iškviestos: Monika Savilionienė, gyvenanti Ingavangio kaime ir Anelė Liniauskienė, gyvenanti Kleboniškio kaime. Saugumietis Liutkevičius moteris klausinėjo, kodėl jos yra pasirašiusios po pareiškimu, ginančiu jaunimo teises, nes pareiškimas šmeižikiško pobūdžio. Moterys paaiškino, kad užstoti ir ginti jaunimą yra tikinčiųjų pareiga.
* * *
1983 m. kovo 5 d. VSK Prienų poskyryje tardytojas Liutkevičius apklausinėjo Reginą Buzienę dėl pareiškimo, kuriame ginamas persekiojamas Lietuvos tikintis jaunimas. Klausė, — kas rinko parašus? Po to aiškino, kad pareiškimu juodinama tarybinė tikrovė. Kaip pavyzdį nurodė, kad pareiškime buvo rašoma, kad vienai studentei dėl tikėjimo neleido gauti aukštosios mokyklos baigimo diplomo, o iš tikrųjų ji gavo ir dabar dirba Kaune. Buzienė paaiškino, kad tada, kai pareiškimas buvo parašytas minėta studentė tikrai buvo diskriminuojama, o dabar galbūt klaida atitaisyta.
Tardytojas Liutkevičius paaiškino, kad Buzienė buvo apklausta kaip liudininkė Jadvygos Bieliauskienės byloje.
* * *
Skaudvilė. 1983 m. kovo 1-5 dienomis Tauragės VSK poskyrio čekistas su keliais Skaudvilės milicininkais landžiojo po Skaudvilės gyventojų butus, terorizavo žmones, reikalaudamas rašyti pasiaiškinimus dėl pasirašymo po pareiškimu dėl Lietuvos tikinčiojo jaunimo persekiojimo. Atsisakantiems rašyti pasiaiškinimus grasino trimis metais kalėjimo.
* * *
Vilkaviškis. 1983 m. vasario mėn. VSK Vilkaviškio milicijos poskyrio čekistai apklausinėjo daugelį Vilkaviškio, Kybartų ir kt. vietovių tikinčiųjų, ar jie pasirašė po pareiškimu, kuriuo buvo ginamas Lietuvos tikintis jaunimas. Saugumiečiai teigė, kad už tą pareiškimą iškelta baudžiamoji byla. Apklausinėdami tikinčiuosius, saugumiečiai turėjo nufotografuotus lapus su parašais; kai kurie gerai įskaitomi parašai buvo raudonai pabraukti. Tikintieji įvairiai atsakydavo į klausimą ar pasirašę po minėtu pareiškimu: vieni patvirtindavo savo parašą, kiti — neigė, dar kiti — nieko nepaaiškindavo.
* * *
