ATSAKYMAS Į TIKINČIŲJŲ PAREIŠKIMUS
Panevėžio rajonas. 1973 m. balandžio 6 d. Steponiš-kio kaime pas Julių Rudį atėjo Miežiškių apylinkės milicijos įgaliotinis Ilicevičius, apylinkės pirmininkė R. Smetonienė, „Nevėžio" kolūkio kolūkiečiai Glebavičius, P. Drilinga ir vienas nepažįstamas pareigūnas.
R. Smetonienė su Ilicevičium reikalavo, kad Rudienė atiduotų raštus su parašais (žr. LKB Kronika Nr. 6) ir pagrasino: jei neatiduosianti, bus daroma krata. Norėdama išvengti kratos, Rudienė atidavė pareiškimus su 40 parašų, kurių tarpe buvo ir Rudžių šeimos parašai. Rudienei „svečiai" paliko kvietimą balandžio 7 d. atvykti į Panevėžio saugumo komitetą. Čia ją tardė tas pats „nepažįstamasis", buvęs kratos metu. Rudienė buvo klausinėjama, kas jai davė pareiškimų tekstus. Tardytojas aiškino, kad visa tai nesąmonė, nes trukdo vaikų auklėjimą, žadėjo atimti motinystės teises ir vaikus atiduoti valstybės auklėjimui. Rodydamas pareiškimus su parašais, tardytojas klausė pavardžių tų asmenų, kurių parašai buvo neįskaitomi.
Po savaitės Rudienė vėl saugumo komiteto buvo klausinėjama, iš kur gavusi pareiškimus. Tardytojas grasino iškelti baudžiamąją bylą už tarybų valdžios šmeižimą, jei Rudienė nepasakysianti, iš kur gavusi pareiškimų tekstus.
Iš Miežiškių vidurinės mokyklos į apylinkės tarybos raštinę buvo iškviestos XI klasės moksleivės E. Skrebytė ir J. Rudytė. Čia buvo patikrinti jų parašai. Skrebytė buvo klausiama, ar draugaujanti su Rudyte, ar nesilanko pas Rudžius nepažįstami kunigai, ar bendrai nesimeldžiama. į Rudytę klausė, kas jos motinai davė pareiškimus, ar nesilanko pas juos nepažįstami kunigai, ar seniai pas juos buvęs Miežiškių parapijos klebonas kun. K. Balsys, ką kunigai saką per išpažintį. Rudytei aiškino, kad jos mama esanti fanatikė ir dukra turinti ją perauklėti, prašyti, kad mama prisipažintų, kas jai davęs pareiškimus.
Gegužės 23 d. pas Rudžius padarė kratą LTSR Prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas J. Vilutis su milicijos įgaliotiniu Ilicevičium ir dviem saugumiečiais. Krata truko tis valandas. Jos metu buvo paimta Šiluvos Dievo Motinos statulos ir kun. Sungailos primicijų paveikslėliai, Rudžių giminės adresai. Baigus kratą, Rudienė buvo išvežta į saugumo komitetą. Tardymo metu buvo tikrinama jos rašysena ir parašai sėdint, stovint ir net atsitūpus. Tardytojas J. Vilutis klausinėjo, iš kur gavusi pareiškimus, ar neturinti pažįstamų vienuolių. Grasino, jei nepasakys, tai paklius į kalėjimą, o dukrai nebus leista baigti vidurinę mokyklą arba gausianti blogą charakteristiką. Tardytas Rudienės vyras ir net vienuolikametis sūnus Stasiukas. Berniuką klausė, ar nesilanko jų šeimoje nepažįstamų vyrų, ar jis tikįs Dievą, ar mokąs poterius, kodėl ne pionierius?
Pas pasirašiusius pareiškimus LTSR Švietimo Ministerijai ir Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui K. Tumėnui asmenis į namus lankėsi tarybinio ūkio direktorius Valaitis, Panevėžio rajono kompartijos trečioji sekretorė J. Kalačiovienė, „Tėvynės" redaktorius Kan-cė ir kt. Atvykėliai barėsi, kad žmonės pasirašė pareiškimus, prašė, kad parodytų maldaknyges, rožančius. Pamatę ant sienos religinių paveikslų, teiravosi, iš kur gavę. Klausinėjo, ar lanką bažnyčią, ar praktikuoją velykinę išpažintį. Tuos, kurie atsakydavo teigiamai, išvadino tamsuoliais, atsilikėliais.
Miežiškių parapijos bažnytinio komiteto pirmininkas A. Šukys buvo išbartas, kodėl jis nematąs, kas darosi bažnyčioje, ir nepranešęs, kai buvo renkami parašai.
Gritėnienė atsilankiusius pavaišino.
— Kaip tu mus vaišini, nes mes jūsų priešai?
— Mūsų tikėjimas moko, kad ir priešus turime mylėti, — atsakė moteris.
Turauskų vaikai buvo klausinėjami, ar moka tikėjimo tiesų. Vaikai kuo puikiausiai viską paaiškino. Valdžios pareigūnai bandė tėvus sugėdinti, kad jie esą atsilikę.
— Kol mes gyvi būsime, ir vaikai mūsų tokie bus. Visi pildysime savo religines pareigas, — drąsiai atsakė Turauskai.
Iš vienos šeimos pareigūnai norėjo išsinešti „Misijų metraštį", tačiau sūnus, abiturientas, pasivijęs išeinančius, atėmė.
J. Pinigienė buvo ilgai tardoma dėl parašų ir daug kartų versta pasirašyti savo pavardę: ir sėdint, ir stovint, ir ant žemės pasidėjus popierį. Mat valdžios pareigūnai žūt būt norėjo įrodyti, kad parašai daugiausia netikri.
***
Panevėžys. 1973 m. gegužės 24 d. buvo padaryta krata pas Panevėžio miesto Finansų skyriaus inspektorę E. Svirelienę. Kadangi kratos metu ši moteris gydėsi Druskininkuose, tai dalyvauti kratoje buvo iškviesta jos duktė Irma. Per kratą, trukusią dvi valandas, buvo paimtas lapelis su gyvojo rožančiaus intencijomis, T. Totho knyga „Jaunuolio būdas", išspausdinta elektrografiniu būdu, ir Svirelienės foto nuotrauka. Svirelytė buvo klausinėjama, ar skaitanti religines knygas. Kas lankosi pas jos motiną? Kokiai religinei organizacijai motina priklausanti? Ar dažnai einančios į bažnyčią? Ar nemačiusi raštų su parašais? Ar motina davusi jai pasirašyti? Gąsdino, kad motinai bus sudaryta baudžiamoji byla.
Krata buvo padaryta ir Svirelienės darbovietėje, tačiau nieko nerasta. Gegužės 25 tardytojas J. Vilutis, nuvykęs į Druskininkus, Svirelienės kambaryje (sanatorijoje) padarė kratą. Buvo paimti keli laiškai. Sugrįžusi iš sanatorijos E. Svirelienę buvo saugumo komitete tardoma, iš kur gavusi ir kam atidavusi pareiškimus su parašais. Tardytojas baugino, kad jinai būsianti atleista iš darbo ir nuteista. Birželio pradžioje E. Svirelienę buvo svarstoma Vykdomojo komiteto posėdyje ir kaltinama, kad lankanti bažnyčią, dalyvaujanti procesijoje. „Kaltininkę" vertė „savo noru" apleisti šią darbovietę, tačiau drąsi moteris nesutiko.
Kaunas. 1973 m. kovo mėnesį Kauno katedros-bazilikos choristė V. Grincevičiūtė keliems asmenims parodė kažkokį pareiškimo tekstą. Kovo 29 d. pas ją į namus apsilankė vienas saugumo pareigūnas ir be prokuroro sankcijos padarė kratą. Ieškojo pareiškimo teksto, kurį Grincevičiūtė buvo parodžiusi keliems asmenims. Teksto neradus, V. Grincevičiūtė sakė, jog ji pati parašiusi pareiškimą, prašydama išleisti daugiau Šv. Rašto egzempliorių. Saugumo komitete V. Grincevičiūtę klausinėjo apie daugelį asmenų, grasė iškelsią baudžiamąją bylą.
Kitą dieną V. Grincevičiūtės bute vėl be prokuroro sankcijos buvo padaryta krata ir paimta knyga „Ieškau Tavo veido." Buto savininkė vėl buvo tardoma, iš kur gavusi tekstus ir kt.
Trečiąją „reviziją" V. Grincevičiūtės bute saugumo pareigūnai atliko balandžio 2 d.
Gegužės 11 d. V. Grincevičiūtės bute ir darbovietėje su prokuroro sankcija buvo padaryta nuodugni krata. Peržiūrėti net tualeto popieriai. Kratai vadovavo LTSR Prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas J. Vilutis. Kratos tikslas — paimti tarybų valdžią šmeižiančią literatūrą ir pareiškimų tekstus. Deja, jokių pareiškimų nei tarybų valdžios šmeižiančios literatūros nerasta. Kratos metu paimti visi rasti adresai, užrašai, laiškai, atvirlaiškiai ir keletas spaudinių, tarp jų „Tragedija Dainavos šalyje". Tardymo metu V. Grincevičiūtė suvesta akistaton su katedros vargonininku Beinorium, kuris paliudijo, kad ši jam rodžiusi pareiškimo tekstą LTSR Švietimo Ministerijai. V. Grincevičiūtė šį liudijimą paneigė.
Po daugybės tardymų, šantažavimų darbovietėje, grasinimų, kad būsianti nuteista, pagaliau V. Grincevičiūtė iškviečiama į respublikinę prokuratūrą ir jai pra nešama, kad byla nesudaryta, bet galinti būti atnaujinta, jei išdrįstų mokyti vaikus tikėjimo teisų.
Kiek sugaišinta laiko, kiek atimta sveikatos vien dėl to, kad tarybinė pilietė sumanė paprašyti savo valdžios išleisti daugiau Šv. Rašto!
