Kapsukas. 1988 m. sausio 14 d. Kapusko m. Vidaus reikalų skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla Sasnavos bažnyčios pagalbiniam darbininkui Petrui Gražuliui. Petras Gražulis buvo kaltinamas tyčiniu vengimu atlikti karinius apmokymus Sovietinėje armijoje.
Sausio 26 d. paskirtas bylai nagrinėti teismo posėdis neįvyko, nes iš trijų liudininkų, turėjusių liudyti prieš P. Gražulį, neatvyko du. Teismo posėdis buvo perkeltas į vasario 2 d. Vasario 2 d. į teismo salę buvo įleisti P. Gražulio giminės bei keliasdešimt jo draugų ir bičiulių. Likusieji P. Gražulio draugai buvo priversti šalti lauke. Juos budriai saugojo milicijos ir KGB darbuotojai, laikas nuo laiko paragindami išsiskirstyti. Minia buvo nuolat filmuojama specialiai šiam reikalui iškviestų Lietuvos televizijos darbuotojų.
Teismo posėdis prasidėjo 10 val. Teismo pirmininkas Z. Pečiulis posėdį pradėjo kaltinamojo P. Gražulio apklausa:
— Jūsų pavardė, vardas, tėvo vardas — Petras Gražulis, Antano
— Tautybė? — Lietuvis
— Pilietybė? — Lietuvos pilietis.
— Ne TSRS pilietis?! — Ne.
— Partiškumas. — Esu katalikas.
— Karo prievolininkas? — Nelaikau savas Tarybinės armijos prievolininku.
Petras Gražulis į pateiktus jam kaltinimus dėl "tyčinio" vengimo atlikti karinius mokomuosius kursus atsakė 1988 m. sausio 11d. atvirame laiške TSRS Gynybos Ministrui Jazovui išdėstytomis mintimis: "Iš Kapsuko miesto komisaro gavęs šaukimą 1988 m. sausio 5 d. vykti į spec. apmokymus trims mėnesiams, supratau, kad pradėta ruoštis vasario 16 dienai. Tai yra KGB patvarkymas, todėl vykti į šiuos apmokymus atsisakau. Atsisakau ir dėl žemiau išvardintų priežasčių. 1. Valstybės persekiojami tikintieji, kalinami kunigai Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius, vyskupui Julijonui Steponavičiui, jau 26 m. be teismo nuosprendžio ištremtam į Žagarą, neleidžiama eiti vyskupo pareigų. Iš tikinčiųjų atimta ir išniekinta daug bažnyčių. Ypač didelė skriauda tikintiesiems padaryta, atimant Lietuvos krikščionybės lopšį — Vilniaus katedrą, pavertus ją paveikslų galerija, ir vienintelio Lietuvos šventojo šv. Kazimiero bažnyčią, įsteigus joje ateizmo muziejų.
Kaip dar galima reikalauti, kad tikintysis gintų tokios valstybės reikalus.
2. Reikalavimai, kuriuos buvau išdėstęs lapkričio 23 d. pareiškime, tik svajonės ir iliuzijos. Nėra ko tikėtis, kad Sovietinėje armijoje būtų skaitomasi su tikinčiųjų teisėmis. Yra pagrindo manyti, kad apmokymų metu su manimi gali būti klastingai susidorota. Tą įtarimą kelia dviejų jaunuolių, kurie pasižymėjo ir išsiskyrė iš kitų savo sąmoningu tautiškumu, gražiu ir doru elgesiu bei giliu tikėjimu, neaiškūs mirties atvejai. Tai Ričardo Griškaičio, gyvenusio Kybartuose, Komjaunimo 36a-54, nužudymas pakariant (palaidotas Kybartuose 1987 m. lapkričio 6 d.). Taip pat Antano Svinkūno, gyvenusio Alytaus raj. Daugirdų kaime, nužudymas. Palaidotas Krokialaukyje 1987 m. lapkričio 17 d. Esą jie patys pasikorė, bet jų kūnų sunkūs sužalojimai ir dūriai kelia abejones. Savižudybė nesuderinama su krikščionio morale. Kažkokia nematoma jėga slepia tikruosius kaltininkus. Žmonės viešai kalba, kad tai KGB darbas.
Tikintieji sovietinėje kariuomenėje persekiojami. Tai liudija Roberto Grigo, Kiauklių parapijos zakristijono, pavyzdys. Ne kartą tarnybos metu jis buvo mušamas, jam buvo grasinama mirtimi, Afganistanu, iš jo tyčiojamasi. Sergant dezinterija, keturias paras buvo laikomas karceryje ant cementinių grindų, specialiai negydant. Kaip jis tai liudija, visa tai ne be saugumo žinios.
Man pačiam tarnaujant privalomoje tarnyboje Padolske 1977-1979 m.m. buvau diskriminuojamas, grasino susidoroti, jei viešai išpažinsiu tikėjimą. Buvo atimtos religinės knygos. Pašalinant iš seržantų mokyklos, paaiškino, kad tikintysis seržantu negali būti. Todėl buvau išvežtas į Brianską 1270 VSO darbo ba-talijoną. Kad kariuomenėje buvau pastoviai sekamas, sužinojau iš draugo, kuris, kaip jis pats pasakojo, buvo saugumo įpareigotas mane sekti. Buvo bandoma net nužudyti.
Saugumo užverbuotas Trūsovas Sergiejus, tarnavęs sanitarinėje dalyje, būdamas neblaivus, man prasitardavo, kad, jeigu tikėsiu Dievą ir toliau taip tarnausiu, namo negrįšiu.
Persekiojimai nesiliovė ir grįžus iš Sovietinės armijos, kratomis, tardymais ir kitokiais būdais. Pvz., buvau sulaikytas Alytaus VAI viršininko Brusoko, neva, padarąs autoavariją. Tai buvo apgaulė, nes VRS nebuvo nei sulaužytos mašinos, nei nukentėjusio asmens.
Apgaulingas iškvietimo tikslas buvo apkaltinti mane, kad, rinkdamas parašus už kalinių išlaisvinimą II Alytaus bažnyčioje, keikiausi ir trukdžiau tikintiesiems melstis. Kokia nesąmonė, juk aš niekada nesikeikiu, o tuo labiau bažnyčioje. Ir rinkėjų buvo apie 20 asmenų, kurie galėjo tai paliudyti. Tačiau saugumo nurodymus teisėjas privalo beatodairiškai vykdyti, nes kitaip pats nukentės, todėl teismo pirmininkas Sabeckis mane nubaudė 10 parų arešto.
Taip pat buvau sulaikytas Šakiuose. Sulaikymo motyvas — įtarimas dalyvavus garažų apiplėšime. Tačiau tardymo metu per dvi su puse paros kriminalinės paieškos viršininkas majoras nė puse žodžio neužsiminė apie garažų apiplėšimą. Darydami asmeniną, mašinos ir draugui kratas, nepateikė prokuroro sankcijos, kratų neprotokolavo.
Kratų metu ieškojo tekstų su parašais ir tardymo metu gąsdino, kad daugiau parašų nerinktume, nes tai yra nusikaltimas. Kaip matome, visur klasta, apgaulė, melas. Sulaikytas vienu motyvu, tardomas visiškai kitu. Dangstytis, dirbti ne savomis rankomis — tai KGB metodas.
1987 m. vasario mėn. teko dalyvauti kun. Juozapo Zdebskio mirties metinėse. Po metinių vežiau į Žagarą vyskupą Julijoną Steponavičių. Atsikabinus auto mašinos vairo traukei, vos neįvyko avarija. Norėdamas pašalinti gedimą pastebėjau, kad ir kita vairo traukė atšplintuota. Kadangi vairo traukės atsikabinimo priežastis — atšplintuota ir atsukta veržlė, specialistų nuomone, tai savaime atsitikti negalėjo. Tuo labiau, kad mašinos važiuoklė ir stabdžių sistema prieš pora dienų buvo patikrinta Alytaus autoservise. Šią nelaime, norėjo suruošti kažkokios neaiškios piktos jėgos, kurios nori atsikratyti vyskupu J. Steponavičiumi ir manimi.
Visa tai nesuderinama su bet kokiu žmogiškumu. Tokios sistemos, kuri kėsinasi į tautų ir žmonių gyvybe, ir laisvą kariuomenės nariu būti negaliu.
3) Viena dar labai svarbi priežastis, kurią esu minėjęs lapkričio 23 d. pareiškime, yra Lietuvos okupacija, įvykdyta 1940 m. Šio gėdingo Molotovo ir Ribbentropo pakto, žinomo visame pasaulyje, nuslėpti neįmanoma, ir kol bus pavergtos Pabaltijo tautos, nuolat jis primins pasauliui, kokiu būdu "įstojo" šios tautos į Tarybų Sąjungos sudėtį.
Taigi, Lietuvoje yra okupacinė kariuomenė ir jos priežiūroje statytinė valdžia, teismai ir visos kitos organizacijos neatspindi savo elgesiu teisingumo, bet vykdo užkariautojo valią." (Tekstas trumpintas — red. pasL).
Baigus nagrinėti bylą, kaltinamajam P. Gražuliui buvo suteikta galimybė pasakyti paskutinį žodį. P. Gražulis kalbėjo: "Ką aš galiu pasakyti paskutiniame savo žodyje? Neužilgo aš išgirsiu jūsų nuosprendį. Nesitikiu, kad jis būtų teisingas, nes tai neįmanoma remiantis dabarties įstatymais, kurių reikėtų atsisakyti visiems laikams. Kaip krikščioniui man jūsų gaila, gal būt jūs būsite priversti pasielgti prieš savo laisvą valią ir sąžine..
Nieko aš jūsų neprašau, tik viliuose Viešpačiu ir pasivedu maldoms."
P. Gražulis padėkojo tėvams už tikėjimą, broliams, seserims, svečiams, JAV senatoriui Monihenui už maldas ir paramą.
Po valandos pertraukos buvo perskaitytas teismo nuosprendis, kuriuo P. Gražulis buvo apkaltintas padarąs nusikaltimą pagal LTSR BK 211 str. I. d. Jam paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Baigus skaityti nuosprendį, P. Gražulis bandė kreiptis į salėje susirinkusius draugus, kviesdamas paminėti vasario 16-ąją 10 dienų pasninku, tačiau prišoką civiliai apsirengę vyrai, užlaužė rankas, užgniaužė jam burną. P. Gražuliui buvo keletą kartų suduota į veidą. Iš nosies pasipylė kraujas. Saugumiečiai, paėmę jį už rankų ir kojų, išnešė iš teismo salės. Vėliau pasimatymo su broliais kunigais Antanu ir Kazimieru metu Petras Gražulis pareiškė, kad tų grumtynių metu pareigūnai panaudojo kažkokias chemines medžiagas, kurios atėmė jam žadą ir paveikė są-moną (pusė veido ir akis kelias dienas buvo paraudusi).
Teismo posėdžiui pasibaigus, gatvėje-susirinkusius P. Gražulio draugus ėmė "saugoti" milicininkai su vilkiniais šunimis, netoliese buvo paruoštos aliarmui ir gaisrinės mašinos. Civiliai apsirengęs saugumietis nurodinėjo milicininkams, ką iš laukusių žmonių būrio reikia suimti. Taip buvo sulaikyti keletas aktyvesnių katalikiškojo sąjūdžio dalyvių: Gargždų vargonininkas A. Bumbulis (vėliau nubaustas 20 rub. bauda), Sasnavos klebonijos šeimininkė Bronė Valaitytė, Gerdašių parapijos zakristijonas Gintas Sakavičius, šiaulietis Vincas Danielius, ir kapsukietis Matulaitis buvo nubausti 15 parų arešto. Antanas Dapkūnas, atvykęs į teismą iš Alytaus, buvo nubaustas 10 rub. bauda.
Po teismo, protestuojant prieš neteisingą KGB susidorojimą su P. Gražuliu, buvo renkami parašai po pareiškimu TSKP CK Generaliniam Sekretoriui Gorbačiovui. Pareiškime rašoma: "Esame sukrėsti brutalaus teisminio susidorojimo su katalikų jaunuoliu Petru Gražuliu, įvykdyto 1988.II.2. Kapsuko Liaudies teisme. P. Gražulis atsisakė išvykti į spec. karinius apmokymus, motyvuodamas tuo, kad jo krikščioniška sąžinė neleidžia dalyvauti armijoje, kuri lieja nekaltą kraują Afganistane, kuri yra okupavusi jo Tėvynę Lietuvą ir gina ateistinę ideologiją persekioja Bažnyčią. Šių principų padiktuotą atsisakymą teismas pripažino "vengimu vykti į karinius pratimus dėl savanaudiškų paskatų, be svarbios priežasties."
Niekinti žmogaus sąžinės įsitikinimus, tuo labiau kaltinti savanaudiškumu jaunuolį, einantį į kalėjimą — nehumaniška ir amoralu. Kitose socialistinėse šalyse svarstoma ir suteikiama alternatyvinės tarnybos galimybė asmenims dėl sąžinės ar religinių įsitikinimų negalinčių tarnauti kariuomenėje su ginklu rankoje. Reikalaujame tokią galimybę nustatyti ir Tarybų Sąjungoje, o Petrą Gražulį nedelsiant išlaisvinti." 1988.II.3.
Pasirašė: Kazlų Rūda — 201
Prienai — 909 Daukšiai — 165
Kalvarija — 1072 Šiluva — 560
Simnas — 510 Pilviškiai — 281
Šakiai — 813 Sasnava — 139
Liudvinavas — 274 Lazdijai — 919
Veiveriai — 91 Skriaudžiai — 102
Kapsukas — 2585 Krokialaukis — 344 ,
Alytus I — 201 Alytus II — 3720
