Krakės
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui
kun. Juozo Vaicekausko,
gyv. Pajieslio kaime, Kėdainių raj.
P a r e i š k i m a s

Kėdainių raj. Krakių vidurinėje mokykloje yra persekiojami ir diskriminuojami vaikai, kurie lanko Pajieslio bažnyčią. Tikintys vaikai visaip išjuokiami, bauginami; jiems net grasinama, kad bus pašalinti iš mokyklos. Neseniai moksleivės: Palmyra Rybelytė, Zita Šilkaitytė, Albina Miniotaitė ir kitos už bažnyčios lankymą buvo nubaustos — į pažymių knygutę įrašyta, kad jų elgesys nepatenkinamas. Moksleivei Lionei Burdaitei pareikštas griežtas įspėjimas. Kaip yra įbauginti tikintys vaikai Krakių mokykloje — kalba kad ir toks faktas. Nors Krakių miestelyje yra bažnyčia, vaikai dėl persekiojimų į ją negali nueiti. Aštuonis kilometrus jie ateina pėsčiomis į Pajieslio bažnyčią, kad galėtų atlikti išpažintį. Patys vaikai verkdami pasakoja man, kaip jie yra išjuokiami ir persekiojami dėl savo religinių įsitikinimų.

Krakių mokyklos direktorė priekaištavo mergaitėms, kad jos, eidamos į bažnyčią, teršiančios mokyklos garbę. Praėjusiais metais du buvę Krakių mokyklos moksleiviai plėšikavo, apiplėšė ir Pajieslio bažnyčią. Jie tikrai suteršė mokyklos garbę. Galima suprasti dorų, sąžiningų mergaičių ir jų tėvų skausmą, kai jos palyginamos su vagimis ir plėšikais.

Nejaugi Krakių vidurinės mokyklos pedagogai tokiomis grubiomis ir nežmoniškomis priemonėmis savo ateistiniame darbe tikisi sulaukti gerų rezultatų? Tikintieji labai sunerimę. Kai kurie tėvai ketina neleisti savo vaikų į Krakių vidurinę mokyklą. Tiek iš Krakių, tiek iš Pajieslio parapijos žmonės klausia, kur jiems kreiptis, kad jų vaikai nebūtų bauginami, persekiojami ir diskriminuojami.

1975.1.28  
Kun. J. Vaicekauskas

Plateliai. 1974 m. rudenį Platelių vidurinės mokyklos XI klasės mokinys Razgus buvo pakviestas į giminaitės vestuves, kurių apeigos įvyko Platelių bažnyčioje. Platelių vidurinės mokyklos direketorius Stripinis prieš jungtuves Razgų įspėjo, kad šis į bažnyčią neitų.

Po jungtuvių direktorius Stripinis Razgų barė, kad jis ėjo į bažnyčią. Pasak direktoriaus, Razgus esąs pilnametis ir galįs motinos neklausyti. Direktorius gąsdino, kad už bažnyčios lankymą Razgus būsiąs iš vidurinės mokyklos pašalintas. Motina buvo iškviesta į mokyklą aiškintis dėl sūnaus elgesio. Už bažnyčios lankymą Razgui buvo sumažintas elgesys, o kolūkio raštinės sienlaikraštyje parašyta, kad Razgui elgesys sumažintas už mokinio taisyklių pažeidimą.

***

Varėna. II-je Varėnos vidurinėje mokykloje dirbanti mokytoja Jankauskienė prieš 1974 m. Kalėdas taip kalbėjo mokiniams:„Nedrįskite valgyti Kūčių.

Mes sužinosime. Kas drįs valgyti plotkelę, tam sumažinsime elgesio pažymį."

Mokytoja Jotautienė tėvų susirinkime kalbėjo: „Nedrįskite švęsti su vaikais Kūčių. Iš to jiems jokios naudos, nes jie vistiek nieko nesupranta."

Varėniškiai klausia: argi nusikaltimas laikytis religinių tradicijų, kai Konstitucija užtikrina sąžinės laisvę?

***

Druskininkai. „Saulutės" sanatorijoje, kur poilsiauja ir mokosi vaikai, 1974 rugsėjo mėnesį partinės organizacijos sekretorė K. Mockuvienė kreipėsi į mokytojus, reikalaudama įteikti raštelius, kuriuose kiekvienas parašytų, kokia yra jo pozicija religijos atžvilgiu (tikintis ar netikintis) ir savo pasisakymą patvirtintų parašu. Šito, esą, reikalaujanti rajono valdžia. Mokytojas N. parašė: „Kol mokslas nesukūrė gyvos ląstelės, tol tebeesu tikintis." Po kiek laiko K. Mockuvienė, sutikusi šio raštelio autorių, priekaištavo, kaip reiktų kitaip pasakyti, nes mokytojo kolektyvui esą nepatogu, kad esama tikinčiųjų mokytojų. Mokytojas paaiškino, kad jam, kaip pagyvenusiam žmogui, veidmainiauti netinka, o, be to, meluoti dar neišmokęs. Dėl visa ko jis galįs pakeisti raštelį. Naujame raštelyje mokytojas įrašė Putino žodžius: „Tikėti prietaringa, be Dievo tuščia ir nyku."

Kolektyvo susirinkime vyr. gydytojo pavaduotoja Glemžienė apgailestavo, kad darbuotojų tarpe dar esama „nesusipratusių" žmonių, kurie nedrįsta prabilti savo pačių lūpomis...

Kaip suderinti partinės organizacijos sekretorės elgesį su Lenino valia, kuris kategoriškai reikalavo, kad jokiose anketose, jokiuose dokumentuose nebūtų atžymima „tikintis" arba „netikintis".

 

Šiauliai.1974 gruodžio 26 Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje tėvų susirinkime mokytoja Šleinienė kalbėjo:


— Kam jūs, tėvai, verčiate savo vaikus tikėti. Paklausiau vaikų, ar moka persižegnoti, ir beveik visi pakėlė rankas...

***

Palanga. 1974 m. Palangos aštuonmetėje IV klasės moksleivė Rima Rimšaitė mokėsi vien penketukais. Už tai, kad nestojo į pionierius, jos elgesio pažymys sumažintas iki patenkinamo.

***

Šilalė. Šilalės vidurinėje mokytoja Šerpitieinė suorganizavo ateistų būrelį ir stengiasi išauklėti moksleivius netikinčiais.

XI klasės auklėtoja Račkauskienė kartą prieš visą klasę šaukė: „Jeigu yra Dievas, teištraukia man liežuvį!" Kartą, kai buvo laidojamas jos auklėtinis, ji išvarė iš bažnyčios į šventorių visus mokinius, atėjusius pagerbti savo draugo.

Netrukus pasirodė naujojo auklėjimo vaisiai. 1975 sausio 7 naktį trys mokyt. Praškauskienės auklėtiniai — komjaunuoliai Karžinauskas, Biclica ir Morozas — Tauragėje pavogė automobilį. Laukuvoje jiems bandant nuvaryti gaisrinę mašiną, užklupo sargas ir milicininkas. Karžinauskas milicininką sunkiai sužeidė peiliu. Nusikaltėliai greitai bus teisiami. Šilaliečių nuomone, kartu su jais turėtų būti teisiami ir jų auklėtojai, sugriovę vaikuose tą gėrį, kurį buvo pasėję jų tėvai.

***

Šilalės vidurinės mokyklos VIIId klasės mokinei Silvai Račkauskaitei pirmajame trimestre (1974- 75 m. m.) elgesio pažymys buvo įrašytas tik patenkinamas, nors kitiems moksleiviams mažiau pavyzdingiems, buvo įrašytas pavyzdingo elgesio pažymys. Svarbiausia priežastis — S. Račkauskaitė atsisakė stoti į komjaunimą.

***

VIII d klasės auklėtoja V. Vasiliauskienė prašo tėvų nesikišti į vaikų auklėjimą, pavedant šį darbą mokyklai. Daugelis tėvų buvo tos nuomonės, kad jų pareiga ne tik vaiką užauginti, bet ir religiškai išauklėti.

***

Šilalės vidurinės mokyklos bendrabučio mergaitės 1974 gruodžio 23 papuošė savo kambarį. Mokytoja Auškalnienė viską nudraskė, mergaites išvadino laumėmis ir už bausmę uždraudė Naujametinės eglutės karnavalą. Nusikaltimo esmė — prieš Kalėdas papuoštas kambarys!

***

1974 rugsėjo mėnesį Šilalės vidurinės mokyklos IVa klasės auklėtoja Dabčikaitė liepė visiems mokiniams paimti popieriaus ir pradėjo diktuoti pasižadėjimą stoti į pionierius. Dvi mergaitės: Drukteinytė ir V. Zieniūtė nerašė. Auklėtoja klasei aiškino, kad pionieriai eis į kiną, ekskursuos, o nepionieriai negalės dalyvauti. Kai klasės mokiniai ėjo žaisti, auklėtoja Drukteinytei ir Zieniūtei neleido:

— Jūs ne pionierės, todėl nežaiskite kartu!

Auklėtoja taip pat neleido žaisti ir kitiems vaikams — Sebeckytei, Pečkauskui ir kt. — nes jų tėvai nesutiko, kad vaikai būtų įrašyti į pionierius.


***

Vilnius. 1974 spalio mėnesį Vilniaus rajono mokyklos gavo 20 mašinraščio puslapių apimties „Metodines rekomendacijas apie mokslinio - ateistinio auklėjimo sustiprinimą bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių tarpe". Kas, kur ir kada šias rekomendacijas paruošė, jose nenurodoma. Rekomendacijos parašytos rusų kalba ir turi 4 skyrius: 1) Moksleivių ateistinių pažiūrų ir įsitikinimų formavimas mokymo procese; 2) Specifinės užklasinio darbo formos ateistiškai auklėjant moksleivius; 3) Ateistinis darbas su tėvais; 4) Ateistinis darbas su tikinčiais moksleiviais.

Žemiau pateikiame būdingesnes ištraukas:

„Moksliniame - ateistiniame auklėjime esminį trūkumą sudaro nebuvimas kovingumo kovojant su religinėmis pažiūromis, silpnas individualus darbas su moksleivių šeimų tikinčiais nariais.

Liaudies švietimo organai, mokytojai ne visuomet laiku ateina į pagalbą vaikams, kuriuos tikintieji tėvai, religinių sektų vadovai verčia atlikinėti religines apeigas, traukia juos į religinę aplinką. Tokiais atvejais reikiamai nepanaudojami tarybiniai įstatymai apie vaikų teisių gynimą, apie bažnytininkų... jiems daromos kenksmingos įtakos pašalinimą.

Bažnyčia visais amžiais buvo ir pasilieka darbo liaudies kraugerišku priešu...

Atskleidžiant religijos klasinę esmę ir socialinę jos funkciją, pirmoje eilėje tai organiškai susieti su istorijos, visuomenės mokslo, literatūros kursų programine medžiaga, su dabarties epochos reiškiniais ir faktais, demaskuojančiais religijos ir bažnyčios reakcinį vaidmenį ideologinėje dviejų priešiškų visuomeninių sistemų — socializmo ir kapitalizmo— kovoje.

Tikrumoje mokslo ir religijos tarpusavio kova ne tiktai nesilpnėja, o įgyja dar aštresnį charakterį.

Ateistiniame moksleivių švietime ir auklėjime esminę vietą turi užimti klausimai, demaskuojantieji religinę moralę. . Meilės skelbimas visiems, tame tarpe ir darbo liaudies išnaudotojams... yra veidmainiškas mokymas. Toks mokymas ignoruoja ir slepia dabartiniame pasaulyje dviejų, savo interesais nesutaikomų ir priešiškų, klasių buvimo faktą, tuo pačiu užtušuoja dviejų prieštaringų — socialistinės ir buržuazinės - -ideologijų buvimo faktą.

Tematiniai spaliukų rytmečiai... vaikams parodo proto pergalę prieš religijos išmislus apie pasaulį, žmogų.

Mokyklose panaudojamos įvairios užklasinio ateistinio darbo formos su vidurinių ir vyresniųjų klasių moksleiviais: pasikalbėjimai ir paskaitos, ateistų rateliai ir klubai, tematiniai ateistų vakarai, ateistinių kūrinių skaitymas ir jų svarstymas skaitytojų konferencijose, kinofilmų aptarimas, klausimų ir atsakymų vakarai, ateistinių biuletenių leidimas, ekskursijos į muziejus, teminės parodos, fotoparodos, klasių ir viso mokyklos ateistinio darbo apžiūros ir kt. Tikslinga pravesti ir specialius ateistinius pokalbius klasės auklėjimo pamokos metu... Tikslinga organizuoti paskaitas ateistine tema.

Naudinga ir įvairi „Jaunojo ateisto" ratelių ir klubų, jungiančių įvairių klasių atstovus, veikla... Padidėjus domėjimuisi, ypač jaunimo tarpe, mūsų šalies istorija, jos kultūra, tradicijomis, mokytojas privalo išvengti pavojaus pervertinant bažnyčios kultūrinę misiją (kuriant savo architektūrą puikias bažnyčias, pritraukiant žymius dailininkus tapyti paveikslus religine tema ir pan.).

Jaunų ateistų klubuose praktikuojama tokių sekcijų sudarymas: bibliotekos, jaunų korespondentų. Jie renka ateistinę literatūrą, ruošia knygų aptarimą, praveda skaitytojų konferencijas, iš žurnalų ir laikraščių renka straipsnius ateistine tema, sudaro teminį albumą, leidžia ateistinį sienlaikraštį, rankraštinius ateistinio turinio eilėraščių, apsakymų, apybraižų žurnalus. Paskaitinio darbo sekcija sudaroma taip, kad jai vadovautų prityręs pedagogas, „Žinijos" draugijos narys.

Komjaunimo ir pionierių organizacijų iniciatyva. . kiekvienam paskiriant įdomius pavedimus... formuojamas aktyvus visuomenininkas.

Mokykla privalo ateistiškai šviesti tėvus, juos apginkluoti ateistinių žinių minimumu.

Sėkmingiausia propagandos forma — paskaitų ciklas. .. Paskaitas būtina paruošti taip.. . kad jos, neį-žeisdamos tikinčiųjų jausmų, turėtų savyje ateistinį užtaisą...

Individualų darbą su tikinčiais tėvais, palaikančiais religines pažiūras savo vaikuose, protinga pradėti nuo užmezgimo su jais pasitikėjimą keliančių santykių. Aiškinti jiems, kokius sunkumus sudaro tėvai savo vaiko vystymuisi, pabrėžiant, kad prieštaringa mokyklos ir šeimos įtaka vaikams juos įveda į veidmainiavimą, melą, o tuo pačiu ir į emocinį perkrovimą (bausmės baimė namuose, išjuokimas — klasėje).

Mokytojas konkrečiais faktais įtikina tėvus, kokias neigiamas pasekmes turi religinis auklėjimas. Tikinčiuosius drauge su kitais tėvais pakviečia į rytmečius, mokinių šventes, pionierių susirinkimus ir pan. Tikintieji tėvai stebi savo sūnų ar dukrą jų bendraamžių tarpe ir akivaizdžiai įsitikina, kad pedagogas teisus: jų vaikas; kaip taisyklė, sukaustytas, uždaras, kažkuo pastoviai susirūpinęs. Savaime suprantama, tėvams iškyla jaudinantis klausimas: ar jie neskurdina vaikų gyvenimo? Ar jie teisūs? Šie apmąstymai ir yra pedagogų ir tokių tėvų psichologinės sąjungos pagrindas kovojant už vaiką.

Individualiame darbe tėvų religinių pažiūrų nugalėjimui svarbu užmegzti ryšius su netikinčiais šeimos nariais, kad ateistiškai paveikus per artimuosius.

Svarbu vesti individualų darbą ir su tais tėvais, kurie, netikėdami į Dievą..., pagal tradiciją atlieka apeigas, švenčia šventes, namuose laiko šventus paveikslus... Pokalbius su tokios kategorijos tėvais galima pradėti iš karto paaiškinant žalą, kurią jie nesąmoningai daro vaikams.

Mokyklos, šeimos ir visuomenės bendros pastangos yra pagrindinė sąlyga pasisekimo, auklėjant augančią kartą kovojančio ateizmo dvasioje.

Mokytojai dažnai kalba, kad su tikinčiu paaugliu sunku užmegzti ryšius, sunku vesti pokalbį; jis, nepriimdamas ateistinių argumentų, užsidaro savyje. Čia kalbama apie tikinčiojo išankstinį neigiamą nusistatymą. Jo nugalėjimas — mokytojo svarbiausias uždavinys.. Jis dažniausiai įvykdomas tarpiniais keliais, įtraukiant mokinį į tikrų santykių sistemą, iš kurių jis „iškrito" būdamas tikinčiu... Jo įėjimas į kolektyvą turi prasidėti nuo įpareigojimų, nekeliančių jam vidinio protesto. Parenkami įpareigojimai, atsižvelgiant į mokinio polinkius, interesus, poreikius...

Juos (tikinčius moksleivius — Red.) reikalinga įtraukti į ratelius — pirmoje eilėje patenkinančius jų estetinius poreikius — į choro, dramos, šokių, muzikos ir t.t., įtraukti į komisijas ruošiant mokykloje vakarus, apžiūras. . . Ir lygiagrečiai atlikti su jais aiškinamąjį darbą apie religinių apeigų ryšį su religine ideoiogija, privedant mokinį prie išvados apie jo elgesio principiškumą.

Planuojant ateistinio auklėjimo darbą mokykloje, būtina visų pirma vadovautis partinės organizacijos rekomendacijomis apie ateistinį darbą suaugusių gyventojų ir mokinių tarpe.

Nuoseklus ir kryptingas moksleivių ateistinio švietimo ir auklėjimo darbas yra liaudies organų, mokyklų pedagoginių kolektyvų ir jų visuomeninių organizacijų vienas iš svarbiausių uždavinių."

Vilniaus liaudies švietimo skyriaus vedėjas A. Ditkevičius, 1974 spalio 14 išsiuntinėjęs rajono mokykloms aukščiau cituotą instrukciją, savo rašte, adresuotame visų vidurinių, aštuonmečių mokyklų direktoriams ir pradžios mokyklų vedėjams, rašo: „Primename, kad naujaisiais mokslo metais ateistinių žinių propaganda moksleivių ir jų tėvų tarpe, kaip ir anksčiau, yra vienas iš svarbiausių mokyklos uždavinių... Ryšium su tuo, kad praėjusiais 1973 - 74 m. rajono mokyklos padarė labai mažai ekskursijų į Vilniaus ateistinį muziejų, Jus įpareigojame į tai atkreipti klasių vadovų dėmesį ir 1974-75 m. suorganizuoti Jūsų mokyklos visus mokinius, kad jie aplankytų ateistinį muziejų."

***

Pateikiame vieno lietuvio laišką, parašytą LKB Kronikai, apie vaikų auklėjimą Tarybų Lietuvoje. Autoriaus pavardės neskelbiame.

„Savaitraštyje „Kalba Vilnius" (Nr. 42) istorijos mokslų kandidatas J. Aničas įdėjo straipsnį: „Mes — už sąžinės laisvę". Perskaičius straipsnį, šiurpas nukrečia — kokia baisi ta sąžinės laisvė, jame sakoma, kad tarybiniai įstatymai draudžia mokyti vaikus religijos ne tik mokyklose, bet ir bažnyčiose, net šeimose. Ar tokie reikalavimai nėra prieš žmogaus prigimtį?

Juk ne valstybė ir ne partija davė tėvams vaikus ir teises į juos, o pati prigimtis. Vaikus jie turi auklėti pagal savo sąžinę ir švenčiausius įsitikinimus. Niekam neleista šią teisę iš tėvų atimti.

Tikinčioji Lietuvos visuomenė į dabartinį moksleivių auklėjimą žiūri, kaip į dresiravimą naujųjų janyčarų, įkvepiant jiems didžiausią neapykantą visam tam, kas jų tėvams ir seneliams per amžius buvo brangiausios, neįkainuojamos vertybės. (Janyčarai — turkų pagrobti krikščionių vaikai, specialiose mokyklose taip būdavo išdresiruojami neapykantos dvasioje, kad vėliau puldavo savo tėviškes, kardais kapodavo beginklius tėvus, brolius, išniekindavo seseris, sutrypdavo ikonas ir kitas šventenybes.)

Pažiūrėkime į naujųjų janyčarų darbus. Ar buvo kada nors mūsų krašte girdėti apie tokį girtuokliavimą, pasileidimą ir plėšikavimus? Kas sunaikino tris kryžius Vilniaus kalne? Kas išgriovė lietuvių krauju ir ašaromis pašventintas Vilniaus ir Veprių kalvarijos koplytėles? Kas sunaikino ir tebenaikina Kryžių kalną? Kas išgrobė, išvartė koplytstulpius ir kryžius po visą Lietuvą? Ar tai ne naujieji janyčarai, išauklėti „aukštos komunistinės moralės dvasia"?

Turkai, pagrobę krikščionių vaikus, juos- dresiruodavo uždaruose internatuose. Dabar pas mus net kiekviena šeima yra įpareigota auginti tokius janyčarus. Juk visas mūsų kraštas dabar yra uždaras internatas, kuriame vykdoma dresūra. Religinių knygų neįsigysi. Užsienio radijo laidos trukdomos. Visi verčiami tikėti melui, skleidžiamam per spaudą, radiją ir televiziją. Vaikams ir jaunimui draudžiama dalyvauti bažnytiniame chore, procesijose. Ar tai ne dresūra?

Istorijos mokslų kandidate, jūsų propaguojami dekretai ir įstatymai, varžantys pagrindines tėvų teises į savo vaikus, draudžiantys religinį auklėjimą bažnyčiose ir šeimose, yra vergijos ženklas. Kol jie nebus atšaukti, tol mes ir visas pasaulis turi teisę ir pareigą šaukti: Lietuvos tikintieji yra vergijos pančiuose!"

***