Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto
rektoriaus
Į s a k y m a sNr.20
Vilnius, 1975 vasario 14
Dėl dėstytojų atsakomybės organizuojant ir pravedant studentų išvykas
Mokymo plane numatomos taip pat įvairios ekskursijos, meno saviveiklos, sportininkų kolektyvų ir kitokio pobūdžio studentų išvykos respublikos viduje, už jos ir šalies ribų turi didelę dalykinę, pažintinę ir auklėjamąją reikšmę, rengiant būsimuosius mokytojus. Siekiama, kad studentai šiose, išvykose, pedagoginės praktikos, darbo ir poilsio stovyklų, talkų žemdirbiams metu savo darbu ir elgesiu pateisintų tarybinio studento, būsimo pedagogo, komjaunuolio, LTSR piliečio garbingą vardą.
Šioms išvykoms aukojamas nemažas akademiniams užsiėmimams ir poilsiui skirtas laikas, skiriamos didelės lėšos. Jų sėkmė, formuojant jaunąjį specialistą, priklauso nuo kolektyvų vadovų, katedrų dėstytojų tinkamo ir savalaikio pasirengimo išvykoms ir, remiantis studentu aktyvu, reikiamos drausmės palaikymo pačių išvykų metu. Būtina išvykų rezultatus svarstyti katedrose, kolektyvuose, informuoti apie išvykas ir ekskursijas dekanus, o, esant reikalui, ir rektoratą.
Pastaruoju laikotarpiu pažeidus elementariausius studentų išvykų organizavimo ir pravedimo reikalavimus, susidurta su reiškiniais, turinčiais neigiamą įtaką studentų ideologiniam auklėjimui, jų marksistinės pasaulėžiūros formavimui.
1975 birželio 29 — liepos 12 dienomis istorijos fakulteto 14 studentų grupė, vadovaujama dėstytojo, valandininko R. Šalūgos, Joniškio, Akmenės, Mažeikių rajonuose atliko mokomąją archeologijos, etnografijos ir kraštotyros praktiką. Ši grupė, būdama Akmenės rajone, nusižemino bažnytininkams, įsiprašė į Klykolių medinę bažnyčią, kaip į architektūrinį paminklą, klausėsi vietos klebono antimokslinių komentarų (Klykolių parapijos klebonas yra Jonas Paliukas — baigęs Kauno Kunigų seminariją 1969 metais — Red.), žiūrėjo jo gamybos filmus ir skaidres, be visa ko, ir religine tematika. Suprantama, kad visa tai praktikos plane nebuvo numatyta. R. Šalūgos, kaip nepateisinusio pasitikėjimo, paslaugų atsisakėte, ir jis institute nebedirba. Grupės seniūnas iš pareigų atleistas. Su studentais teko pravesti atitinkamus pokalbius.
1974 spalio 27 to paties fakulteto II kurso studentų grupė, vadovaujama docentės A. Gaigalaitės, surengė pažintinę vienadienę ekskursiją maršrutu Pilaitė -Kernavė - Musninkai - Čiobiškis - Žasliai - Elektrėnai -Vievis - Lentvaris. Kernavėje, dėstytojai nepastebint, studentai savavališkai suėjo apžiūrėti bažnyčios, kurioje, pasirodo, yra įrengtas nemokslinis, antiistorinis muziejus. Dėstytoja, tai sužinojusi, tuojau pat studentus išsivedė ir pravedė aiškinamąjį pokalbį. Tačiau sugrįžusi apie šį įvykį fakulteto dekano nepainformavo.
1974 rugsėjo 4 — spalio 3 dienomis gamtos -geografijos fakulteto studentų grupė, vadovaujama e. doc. p. J. Tomkaus, talkininkavo Šalčininkų rajono „Lenino priesakų" kolūkyje. Nežiūrint griežto nurodymo talkininkų vadovams, dėstytojui J. Tomkui nuolaidžiaujant, buvo surengtos pabaigtuvių vaišės su svaiginamaisiais gėrimais. Tokio pobūdžio pabaigtuvės ir kai kurių studentų elgesys jų metu pažemino talkininkų ir jų vadovo orumą.
Anksčiau, liepos 16 - 21 dienomis, atliekant praktiką prie Drūkšių ežero, e. doc. p. J. Tomkus studentų akivaizdoje prie laužavietės, be jokio rimto pagrindo, susikivirčijo su atvykusiais iš toliau turistais. Šis netaktiškas iš dėstytojo pusės konfliktas, norint nenorint įgijo nacionalistinį pobūdį.
Į tokius ir panašius neigiamus reiškinius reikia griežtai ir principingai reaguoti ir kiekvienai katedrai ir dėstytojui iš jų daryti reikiamas išvadas.
Ryšium su tuo įsakau:
1) Geografijos katedros e. doc. p. Juozui Tomkui už grubų drausmės pažeidimą studentų talkos žemdirbiams ir už netaktišką elgesį su pašaliečiais studentų praktikos metu pareikšti papeikimą.
2) TSRS istorijos katedros docentei Aldonai Gaigalaitei už neinformavimą apie kai kurių studentų netinkamą elgesį išvykoje pareikšti įspėjimą.
3) Katedrų vedėjams per 10 dienų su šiuo įsakymu supažindinti katedros narius ir su pasiūlymais dėl šio įsakymo grąžinti kanceliarijai.
VVPI Rektorius doc. V. Uogintas
***
Kaunas. 1975 vasario 11 grupė Veterinarijos studentų, vykdami į Kurtuvėnus, pakeliui užsuko į Šiluvą ir Tytuvėnus. 1975 vasario 13 marksizmo katedros docentas Bagackas pradėjo po vieną kamantinėti išvykoje dalyvavusius studentus, kaltindamas, kodėl buvo užsukę į Šiluvą. Dalyvavusius Kurtuvėnuose Užgavėnių šventėje docentas gąsdino pašalinti iš Akademijos. Akademijos ūkio dalies vedėjas, davęs studentams autobusą, buvo pašalintas iš darbo.
***
Kauno Politechnikos institute 1974 rudenį buvo suorganizuotas studentų susitikimas su Religijų reikalų tarybos įgaliotiniu K. Tumėnu. Į paskaitą buvo suvaryti studentai, turėję rašyti kontrolinį darbą. K. Tumėnas pasakojo apie įvairias religines bendruomenes Lietuvoje. Jo teigimu, pusė Lietuvos gyventojų yra praktikuojantys katalikai, o šventėse dalyvauja dar daugiau žmonių. Oficialiais duomenimis, krikštijama 45 proc. naujagimių, tuokiasi 25 procentai ir laidojama su religinėmis apeigomis 51 procentas. (Šie duomenys yra labai sumažinti — Red.). Tumėnas paminėjo, kad reakcingi kunigai išleido kelis „LKB Kronikos" numerius, skirtus daugiau užsieniui.
***
Šiauliai. 1974 gruodžio 25 per Šv. Kalėdas daug Šiaulių Pedagoginio instituto II kurso defektologų atėjo šventiškai pasipuošusių. Bent tokiu būdu pademonstravo savo pažiūras. Praslinkus keletui dienų, šiam kursui buvo įsakyta nueiti į bažnyčią, išklausyti pamokslą ir, jį užrašius, perduoti komjaunimo organizacijai. Studentai atsisakė, motyvuodami, kad šitai į studentų pareigas neįeina.
***
„LKB Kronikos" 8-me ir 10-me numeriuose buvo rašoma apie moksleivio Zenono Mištauto persekiojimą už tai, kad jis 1973 nešė kryžių į Meškučių piliakalnį (Kryžių kalną). Jam buvo sumažintas elgesys, neleista apginti diplominio darbo ir už tai greitai paimtas į kariuomenę. Vienas Šiaulių saugumo darbuotojas kai kuriems politechnikumo dėstytojams privačiame pokalbyje paaiškino, jog saugumas žinąs, kad Zenonas yra tvarkingas, gabus ir gerai besimokąs moksleivis, tačiau ketinąs stoti į Kunigų seminariją, todėl jokiu būdu negalėjęs leisti, kad užbaigtų politechnikumą ir neįsigytų vidurinio išsilavinimo. (Minėto saugumiečio ir dėstytojų pavardės yra žinomos — Red.)
1974 Zenono Mištauto brolis irgi mėgino įstoti į Šiaulių politechnikumą. Stojamųjų egzaminų metu jį pasikvietė direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams J. Raudys ir paaiškino, kad jeigu jis norįs čią mokytis, turįs pažadėti neiti į bažnyčią, įstoti į komjaunimą ir nesekti brolio pavyzdžiu. Po šio pokalbio jaunuolis tuojau pat atsiėmė savo dokumentus.
***
Utena. Jonas Baronas, 20-ties metų amžiaus, invalidas, gyvena senelių namuose ir mokosi Tilvyčio suaugusių vidurinės mokyklos VIb klasėje. Mokytojai pareikalavo, kad jis parašytų straipsnį prieš bažnyčią ir kunigus. J. Baronas griežtai atsisakė. Po pamokų mokytojų kambaryje buvo kamantinėjamas dėl tikėjimo.
— Aš esu ne mažas vaikas, ir jūs neturite jokios teisės versti mane rašyti antireligines temas, — atsikirto mokinys.
Mokytojas nepajėgė valdytis:
— Davatka, asilas, piemuo, neapsišvietęs, — visokiais žodžiais buvo užgauliojamas mokinys. Labiausiai užgauliojo mokyt. Skvaržinskaitė. Nuo to laiko J. Baronas kasdien būdavo užgauliojamas.
1975 sausio 15 Jonas Baronas nuvažiavo į Švietimo Ministeriją ir apsiskundė. Po to mokinys buvo perkeltas į Ukmergės mokyklą ir pradėta tirti aukščiau paminėti faktai. Pasirodo, kad mokyt. Skvaržinskaitę inspiruodavo mokslo dalies vedėjas mokyt. Trumpickas. Mokyt. Skvaržinskaitė dėl šitokio savo elgesio buvo perspėta, o mokyt. Trumpicką pažadėjo nuo 1975 balandžio 1 atleisti iš darbo.
1975 kovo 4 J. Baronas gatvėje sutiko mokytoją Trumpicką, kuris, girdint mokiniams — Grigoniui ir Liuimai — invalidą mokinį išvadino šunimi.
***
Klaipėda.Klaipėdos I-os vidurinės VI klasės mokiniams buvo liepta atsakyti į tokius anketos klausimus: Ar tiki Dievą? Ar lankai bažnyčią? Ar moki poterius? Kas ruošė Pirmajai Komunijai? Kas šeimoje tiki ir lanko bažnyčią? Mokiniai atsakė įvairiai: „Kas jums, mokytojau, rūpi — tai mano asmeniškas reikalas", „Dievą tikiu, bažnyčią lankau, poterius moku, Pirmajai Komunijai ruoštis padėjo mama" ir pan. Po anketa mokiniai turėjo pasirašyti. Iš tikinčiųjų mokinių klasės auklėtojas Sabeckas pradėjo tyčiotis: „Na, davatka, gal šiandien į mokyklą užsikabinusi kryželį atėjai? — šaipėsi auklėtojas iš vienos tikinčios mergaitės.
***
Palanga. Kurorto vidurinėje dirbanti ateiste mokyt. Glinskienė per pamokas tyčiojasi iš religingų moksleivių. 1975 prieš Velykas mokyt. Glinskienė kalbėjo moksleivei Atkočiūnaitei:
— Tu per dažnai lakstai į bažnyčią, kaip tikra davatka. Tikriausiai, esi vienintelė tokia atsilikusi klasėje.
— Ne taip jau dažnai einu į bažnyčią — tik sekmadieniais, — ramiai atsiliepė mergaitė, — ir šito man niekas neuždraus.
— Mokytoja, ji ne viena tokia, — atsileipė mokinė Šileikytė. — Aš taip pat lankau bažnyčią. Velykų visą naktį adoruosiu prie Kristaus karsto. Jeigu netikite, ateikite pažiūrėti.
Mokiniai pradėjo juoktis, mokytoja išėjo iš klasės.
***
K. Naumiestis. Kudirkos Naumiesčio vidurinėje 1974 per Kūčias po pamokų turėjo įvykti ateistinis vakaras. VII klasės auklėtojas Algis Domijonaitis „artistais" parinko tikinčius moksleivius: Gintą Venckų, Raimundą Žibą ir Aldoną Stebulytę. Venckui reikėjo vaidinti kleboną, o kiti turėjo išjuokti tikinčius žmones, priimančius sakramentus. Kitiems klasės mokiniams buvo liepta vaidinimo metu garsiai juoktis. Auklėtojas prigrasė, kad vaikai apie šį vaidinimą tėvams nieko neprasitartų — tikriausiai, bijojo, kad spektaklis gali neįvykti. Tačiau vaikai tėvams pasipasakojo. Žibienė telefonu paskambino auklėtojui ir pareiškė: „Nesutrypkite mūsų įsitikinimų. Vaidinimui pasirinkite neinančius į bažnyčią vaikus, o mes savųjų neleisime. Kitos motinos taip pat neleido savo vaikams dalyvauti vaidinime. Ateistinis vakaras sužlugo. Tačiau vaikams teko klasėje aiškintis, kodėl nedalyvavo vaidinime.
I N F O R M A C I J A
„LKB Kronika" laukia tikslios ir išsamios informacijos apie Lietuvos tikinčiųjų diskriminaciją ir priešinimąsi prieš nutautinimą bei subedievinimą.
