VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA
Vilnius. Vilnietis A. P. norėjo įsigyti Šv. Raštą, nes ištremiant į Sibirą iš jo Šv. Raštas buvo atimtas. Negavęs norimos knygos Lietuvoje, kreipėsi pas savo draugą Amerikoje. Šis tuojau atsiuntė iš Amerikos Lietuvoje atspausdintą „Naująjį Testamentą". Tačiau adresatas iš tarybinės muitinės gavo pranešimą, kad tokia spauda adresatams neatiduodama. Tada vilnietis kreipėsi į Vilniaus vyskupijos kuriją, prašydamas nors vieno Šv. Rašto egzemplioriaus. Kurija atsakė: „Neturime".
Kur tikintiesiems nusipirkti Šv. Raštą?
***
TELŠIŲ VYSKUPIJA
Mažeikiai. 1975 rugsėjo 15 Mažeikių Švietimo skyrius atleido iš darbo mokytojus — Skiparį Antaną ir Skiparienę Mariją už tai, kad jų sūnus šiais metais įstojo į Kunigų seminariją. Mokyt. Skiparis išdirbęs pedagogu 27 metus, o mokyt. Skirparienė — 25 m. Abu mokytojai dirbo labai gerai, buvo net tarybinės valdžios vertinami ir nekartą apdovanoti.
Švietimo skyrius, išsikvietęs Skiparius, liepė parašyti pareiškimus, kad savo noru išeiną iš darbo, nes toks yra Švietimo Ministerijos potvarkis.
— Jeigu mes atleisime, — aiškino Skipariams, — tada jūs niekur negalėsite dirbti pedagogais.
Abu mokytojai parašė pareiškimus, kad „savo noru" išeina iš darbo.
***
Mažeikiai. Šio miesto gyventoja Emilija Gelumbauskienė prie savo namo, Aušros g. Nr. 7, pasistatė menišką ąžuolinį kryžių. Mažeikių rajono ir miesto valdžia pareikalavo, kad Gelumbauskienė kryžių tuojau nugriautų, nes jį pasistatė be leidimo. Kryžius esąs netoli gatvės, matomoje vietoje ir „piktinąs" kaimynus. Gelumbauskienė pareigūnams paaiškino, kad jos kryžius niekam nekliudąs. Jis stovįs 4 metrų nuotolyje nuo šaligatvio. Be to, kryžius esąs meniškas ir pro šalį einą žmonės juo gėrisi.
— Vis tiek turėsi nugriauti! — šaukė miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Povilavičius ir architektas Lava.
Senutė Gelumbauskienė verkdama pasakojo, kaip ji, norėdama apginti savo kryžių, perėjo visas miesto ir rajono įstaigas.
1975 gegužės mėnesį Gelumbauskienė gavo Mažeikių rajono vykdomojo komiteto raštą, kad kryžius turįs būti nugriautas ligi gegužės 30 dienos. Raštą pasirašė Mažeikių raj. vykdomojo komiteto pirmininkas Tomkevičius ir sekretorė Neverauskienė.
— Kryžiaus aš negriausiu. Jeigu jis jums kliūva, įsimūrysiu į namo sieną.
— Mes tavo kryžių išgriausime su visa siena, o tu už tai mums dar sumokėsi, — gąsdino pareigūnai senutę.
1975 gegužės mėnesį Gelumbauskienė nuvyko į Vilnių pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį K. Tumėną.
— Daryk taip, kaip nusprendė vietos valdžia, aš nieko negaliu padėti, — pareiškė įgaliotinis.
— Aš kryžiaus negriausiu ir kitiems griauti neleisiu, — ryžtingai pasakė senutė ir grįžo namo. Kol kas kryžiaus niekas neliečia.
***
Mažeikiai. Daug metų stovėjo prie Pievėnų bažnyčios šventoriaus tikinčiųjų mylimas senas kryžius. Tą kryžių pievėniškiai laikė apeiginiu, nes, atvežę laidoti numirėlį, po juo pastatydavo karstą.
1975 metais Mažeikių rajono pareigūnas Čekys įsakė kryžių nugriauti, kadangi jis esąs arti kelio. Tikintieji pasiryžo nenusileisti. Bažnyčios komitetas kreipėsi į Telšių kuriją, prašydamas pagalbos apginti kryžių. Valdžia, matydama, kad tikintieji nenusileis, veikė su klasta:
— Jūs kryžių nugriaukite, o kai bus gautas iš Vilniaus leidimas, galėsite pasistatyti šventoriuje ar kapinėse, — mokė pareigūnai.
Tikintieji, bijodami, kad kryžius nebūtų sunaikintas, jį perkėlė ir pastatė šventoriuje.
***
Šilutė. 1975 rugpiūčio mėn. muzikos mokytoja Bukauskaitė bažnyčioje iškilmingai priėmė Santuokos sakramentą. Už tą „nusikaltimą" Bukauskaitei beteko mokytojauti tik vieną dieną. Ji tuojau buvo atleista iš darbo.
***
Kaltinėnai. 1975 m. Kaltinėnų vykdomasis komitetas nubaudė 20 rub. bauda invalidę Vismantaitę už tai, kad ji paruošė penkis vaikus pirmajai išpažinčiai ir Komunijai.
Gargždai. 1975 rugsėjo 20 naktį kažkas iš Gargždų kapinių koplytėlių išplėšė penkias statulėles. Anksčiau dažnai nuplėšdavo nuo kryžių krucifiksus.
1964 m. Gerdovėnų kaime bedieviai sudegino Šv. Marijos koplytėlę, prie kurios žmonės rinkdavosi gegužinėms pamaldoms.
***
KAUNO ARKIVYSKUPIJA
Šiluva. Rugsėjo mėnesio pradžioje didžiulės minios žmonių suplaukė iš visų Lietuvos kampelių į Švč. Marijos Gimimo atlaidus.
Rugsėjo 9 Raseinių autoinspekcija sulaikė į atlaidus vykstantį Vadaktų kleboną kun. Antaną Valantiną ir įsakė grįžti namo.
— Kam sulaikote? — klausė klebonas. — Jei mes nusikaltėliai — sušaudykite!
Kun. A. Valantinas buvo nuvežtas į Raseinius ir nubaustas 15 parų arešto, tačiau dėl ligos pakliuvo ne į daboklę, o į ligoninę.
Rugsėjo 9 autoinspekcija vienam Kauno taksistui atėmė vairuotojo pažymėjimą. Švenčių dienomis Kauno taksistams yra draudžiama vežti žmones į Raseinius.
Rugsėjo 12 d. 22 vai. penki asmenys — milicijos įgaliotinis, viena moteris ir 3 vyrai padarė Šiluvos koplyčioje ir bažnyčioje kratą. Koplyčioje rado pundelį žvakių, o bažnyčioje — portfelį su devocionalijo-mis. Krėtėjai kleboną apibarė, o devocionalijas pasiėmė.
Sekmadienį, rugsėjo 14, buvo atvykę tiek daug žmonių, kad Šiluvos gatvėmis vos galėjo pravažiuoti autoinspekcijos mašinos.
***
Sangrūda. 1975 spalio 5 Sangrūdos parapija (Kapsuko raj.) šventė 50-ties metų gyvavimo sukaktį. 1971 metais kažkieno piktos rankos sudegino gražią Sangrūdos bažnyčią, tačiau energingas klebonas kun. Kazimieras Skučas viename name įrengė gana mielą bažnytėlę.
Jau nuo ketivrtadienio, spalio 2, ant visų kelių, vedančių į Sangrūdą, stovėjo milicija ir kareiviai, tikrindami keleivių dokumentus. Kadangi Sangrūda randasi pasienio zonoje, tikrintojai neleido nuvykti į jubiliejų visiems, kurie neturėjo milicijos leidimo. Žmonės vyko per laukus. Vietos kolūkyje buvo paskelbta darbo diena; mokiniams reikėjo eiti į mokyklą, tačiau atėjo tik du vaikai.
Atvykusį vyskupą Liudviką Povilonį sutiko minios žmonių ir tik du kunigai — K. Skučas ir P. Dumbliauskas. Šie kunigai neįstengė visų tikinčiųjų išklausyti išpažinčių ir daugelis žmonių grįžo namo be Sakramentų.
Kaip taisyklė, tikrintojai didžiausį uolumą parodo švenčių dienomis, kad sutrukdytų žmonėms dalyvauti švenčių iškilmėse.
***
Sližiai. 1975 metais Sližiuose iš kryžkelės į kapus buvo perkeltas granitinis kryžius su užrašu: „1917 liepos 25 šioje vietoje kovoje su vokiečiais ginant „kasdieninę mūsų duoną" žuvo Domas Žilinskas, Juozas Žilinskas, Kazys Sakalauskas, nuo žaizdų ir kančiųmirė H. Sakalauskas, Jurgis Jasionis, Pranas Novikas, Veronika Novikaitė. Garbė didvyriams, 1928.V.15."
Paklausus vietos žmones, kodėl vietinė valdžia perkėlė kryžių, buvo atsakyta: „Argi nežinote, kas negali ramiai praeiti pro pakelės kryžių?"
***
PANEVĖŽIO VYSKUPIJA
Panevėžys. 1975 rugsėjo 16-os naktį buvo įsibrauta į šv. Petro ir Povilo bažnyčią Panevėžyje. Išplėštos aukų dėžutės.
Rugsėjo 17 naktį iš Panevėžio katedros per langą buvo ištrauktas meniškas kryžius.
Rugsėjo 21 naktį buvo išplėšta Karsakiškio bažnyčia. Buvo išplėšti tabernakuliai ir pagrobta monstrancija su Švenčiausiuoju ir Komuninė.
Taip pat buvo išplėšta Naujamiesčio bažnyčia.
***
