KOLŪKIEČIŲ STREIKAS
1975 m. gruodžio mėnesį buvo sujungti du Kapsuko rajono kolūkiai — „Dovinės" ir „Piliakalnio". Gruodžio mėnesio pradžioje abiejuose kolūkiuose vyko susirinkimai, kuriuose nutarta sujungti abu kolūkius. Susirinkimuose dalyvavo Kapsuko rajono I-sis partijos sekretorius Sinickas. Jis viešai pažadėjo kolūkiečiams, kad, sujungus kolūkius, bus padarytas sujungtų kolūkių narių susirinkimas ir jame bus išrinktas iš dviejų kandidatų naujas pirmininkas, tai yra: ar „Dovinės" kolūkio buvęs pirmininkas Pranas Servytis, ar „Piliakalnio" kolūkio buvęs pirmininkas Stasys Narauskas.
„Dovinės" kolūkis ekonomiškai žymiai silpnesnis, jame pigiau mokėjo kolūkiečiams už darbą ir, be to, kolūkiečiai buvusiam pirmininkui Servyčiui turėjo daug asmeninių priekaištų.
Gruodžio 10 d. Daukšių mokyklos salėje įvyko sujungtų kolūkių naujo pirmininko rinkiminis susirinkimas. Į susirinkimą atvyko labai didelė dauguma buv. „Piliakalnio" kolūkio narių. Buv. „Dovinės" kolūkio nariai susirinkime nedalyvavo, nes prieš tai buvęs jų buvusios kolūkio mažumos susirinkimas ir jie nutarę sujungto kolūkio pirmininku išrinkti P. Servytį.
Gruodžio 10 d. į rinkiminį susirinkimą atvyko Kapsuko rajono I-sis partijos sekretorius Sinickas ir instruktorius Jankauskas. Jie atsivedė ir buv. „Dovinės" kolūkio pirmininką P. Servytį.
Susirinkimas truko tik kelias minutes. Instruktorius Jankauskas pasiūlė sujungto kolūkio pirmininku išrinkti P. Servytį. Instruktorius paklausė, kas sutinka su pasiūlyta kandidatūra. Kolūkiečių niekas nebalsavo. Tuomet instruktorius paklausė, ar yra nesutinkančių. Pakėlė rankas visi susirinkusieji. Tada partijos instruktorius Jankauskas atsisuko į P. Servytį ir, paduodamas jam raktą, tarė: „Sveikinu su išrinkimu".
Salėje pasigirdo įvairūs protesto balsai. Sinickas ir Jankauskas pasislėpė atskirame mokyklos kambaryje, o vėliau aplinkiniu keliu per Igliauką grįžo į Kapsuką.
Rinkiminio susirinkimo dalyviai surašė protesto raštą, kad jie paskelbė streiką ir, visi pasirašę, tą pačią dieną nuvežė į Kapsuko žemės ūkio valdybą. Streiko metu niekas nemelžė buv. „Piliakalnio" kolūkio karvių, nešėrė gyvulių. Tik buv. kolūkio pirmininkas S. Narauskas ir buv. raštinės darbuotojos šėrė gyvulių prieauglį. Streikavo visi kolūkiečiai.
Streiko metu, gruodžio 11 -12 d.d. vyko Kapsuko rajono KP plenumas. Grupė kolūkiečių su skundais kreipėsi į rajono KP plenumą ir į rajono prokurorą, bet nebuvo jų priimti.
Visi streiko dalyviai buvo iškviesti į Kapsuko raj. saugumą ir apklausti, kas suorganizavo kolūkyje streiką. Visi sakė, kad sustreikavo dėl to, kad rajono I-sis partijos sekretorius Sinickas žadėjo leisti patiems kolūkiečiams išsirinkti pirmininką iš dviejų kandidatų ir nedavė. Be to, jie balsavę prieš siūlomą kandidatą, o I-jo sekretoriaus akivaizdoje instr. Jankauskas sveikino neišrinktąjį su „išrinkimu".
Nors po to kolūkiečiai su skundais kreipėsi į respublikinius vyriausybės ir partijos organus, net į centrinius TSRS vyriausybės organus, o neišrinktas kolūkio pirmininkas P. Servytis eina sujungto kolūkio pirmininko pareigas ir jo neišrinkimo niekas rimtai netikrina.
***
Lietuvos Komunistų Partijos
Centro Komiteto
pirmajam Sekretoriui P. Griškevičiui
1975 m. spalio 27 d. aš kartu su savo žmona padavėme dokumentus LTSR VRM vizų ir registracijos skyriui, prašydami leisti mums emigruoti į užsienį pagal iškvietimą, kurį atsiuntė tikrasis mano žmonos brolis, gyvenantis Izraelyje.
Padavus minėtus dokumentus, nedelsiant buvau pašalintas iš Dailininkų sąjungos, atsidurdamas situacijoje be teisės bet kur įsidarbinti ar gauti darbo pagal sutartis.
Visas mano kūrybinis darbas nuo 1965 m. iki šios dienos oficialių valdžios atstovų yra vertinamas kaip „formalizmas", neatitinkąs taip vadinamojo socialistinio realizmo reikalavimų. Ir dėl to man pastoviai yra taikoma moralinė ir materialinė diskriminacija, man draudžiama eksponuoti savo paveikslus oficialiose parodose Lietuvoje ir kitur.
Mano kūrybos profanacija ir izoliavimas, o taip pat bendras kultūrinio ir kūrybinio gyvenimo falšas bei apmirimas Lietuvoje galutinai mane įtikino, kad tolimesnė mano kūrybinė veikla Tėvynėje neturi prasmės. Man, kaip žmogui ir dailininkui, giliai svetima ir nelogiška taip vadinamojo socialistinio realizmo principai. Mano įsitikinimu, jie vulgarizuoja kūrybinę žmogaus veiklą, verčia ją amatu, naudingu ir patogiu valdžiai. Socializmo dogmatiškumas, neigiąs visas kitas kūrybos sampratas, užkerta kelią ir individualios kūrybinės minties pasireiškimui.
Prievarta svetima mano prigimčiai, nepaisant kokiais aukštais idealais ji save teisintų ir dangstytų. Tad ir ateityje nežadu paklusti bet kokiam mano kūrybos administravimui. Taip pat nesutinku, kad kūrybos problemas tautai nusprendžia ir vertina valdininkai, dažniausiai neturėdami apie tai elementariausio supratimo. Taip falsifikuojamas ir skurdinamas dvasinis krašto gyvenimas.
Todėl aš noriu gyventi ir dirbti kitoje valstybėje, kur mano kūryba nebus profanuojama ir, galimas dalykas, bus įdomi ir reikalinga.
LTSR VRM neleidimą man su žmona išvykti iš TSRS motyvuojant, kad Lietuvoje lieka giminės, laikome subjektyviu ir neteisingu. Juk nei mano žmonos broliui, nei daugeliui kitų, kurių patys artimiausi giminės taip pat liko Lietuvoje, tai nebuvo pretekstas neleisti jiems išvykti iš TSRS.
Mes su žmona, kuri visiškai pritaria mano įsitikinimams ir apsisprendimui, sudarome savarankišką šeimą, gyvename atskirai ir nepriklausomai nuo mūsų giminaičių. O raštiški jų sutikimai, kurių reikalauta, yra pridėti prie VRM pateiktų dokumentų.
Mes pageidaujame objektyvaus mūsų pareiškimo dėl išvykimo iš TSRS peržiūrėjimo. Mūsų apsisprendimas yra tvirtas ir galutinis.
V. Žilius
Vilnius, 1976.1.23. G. Žilienė
***
Vladislovas Žilius, gyvenantis Vilniuje, Sluckio g. 13-9 (gim. 1939 m. Šilalės raj.), 1964 m. baigė Dailės institutą — grafiką. Su savo kūriniais dalyvavo eilėje parodų tėvynėje ir užsienyje (Malberkel, Lenkijoje — 1967 ir 1969 m. Krokuvoje — 1968; Bareslovoje — 1969 m.). Iliustravo knygas, apipavidalino kino filmą „Jausmai". J. Stavinskio pjesę „Spūsties valanda" (Klaipėdos dramos teatre). „Vaga" leidykloje dirbo kaip dailės leidinių redakcijos vedėjas, o nuo 1971 m. — „Minties" leidykloje kaip vyriausias dailininkas. Daugiausia kuria oforto technika.
(Šiuo metu V. Žilius su šeima jau gyvena užsienyje. — Red.)
***
