Karklėnai. 1970 m. Karklėnų vidurinės mokyklos mokinė J.J. pamaldų metu pagrodavo vargonais Pašilės bažnyčioje. Porą metų buvo ramu, bet paskui į mokyklą pradėjo plaukti skundai. Po pirmo skundo mokyt. Irena Saunorienė istorijos pamokos metu pareiškė: „Mūsų tarpe yra išsigimėlių, kuriems ne vieta tarybinėje mokykloje." Po kito skundo J. J. išsikvietęs direktorius įsakė liautis groti bažnyčioje, o mokymo dalies vedėja Irena Saunorienė, nusivedusi mergaitę su keliais kitais klasės mokiniais į chemijos kabinetą, pareiškė, kad jie būsią mokyklos ateistais. Pirmininke buvo išrinkta Aldona Butkutė, jos pavaduotoja — J.J. Tačiau abi mokinės griežtai užprotestavo, kad tokiame būrelyje nedalyvausiančios. Jadvyga kviečiama į direktoriaus kabinetą, kur jos laukė Kelmės rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Telyčėnas ir kažkoks nepažįstamas iš Vilniaus. Šis pilietis, tikriausiai saugumo pareigūnas, pradėjo pasakoti, kad girdėjęs jog J.J. grojanti bažnyčioje, kad jai bus užkirstas kelias į aukštąją mokyklą, kad jai ne vieta tarybinėje mokykloje. Mokinė iš apmaudo pradėjusi verkti, klausė, ką ji blogo padariusi. Tardytojas sakė, kad J.J. tikriausiai netikinti į Dievą, tik šiaip sau einanti pagroti. „Ne, aš tikiu ir mielai ten groju," pareiškė mergaitė.
„Bet tu pagalvok, vaikeli, apie savo ateitį... kad tai būtų paskutinis kartas," mokė ir grasino valdžios atstovas. „Žiūrėk, kad tau nereiktų su mokykla atsisveikinti." Tuo tarpu istorijos mokytoja Irena Saunorienė Jadvygos klasėje baugino:
kas tarnaus kulto tarnams, visų elgesys bus sumažintas, kelias pasirinkti profesiją bus užkirstas, charakteristikos bus išduotos blogos.
Baigiantis mokslo metams, J.J. išsikvietęs mokyklos direktorius Algis Vilkas pasakė: „Aš nežinau, ką su tavimi daryti. Tu fanatikė! Kokią charakteristiką gausi?" Direktorius savo pažadą ištesėjo: charakteristikoje buvo įrašyta, kad J. J. išaugusi religingoje šeimoje, tėvai palaiką ryšį su kunigais, kad grodavusi bažnyčioje. Visa tai dariusi su fanatišku užsispyrimu. Baigusi vidurinę mokyklą, J. J. bandė stoti į Kauno medicinos institutą, bet per priėmimo komisiją vienas dėstytojas paskaitė chatakteristiką ir nustebęs paklausė: „Fanatikė? Veltui, mergaite, čia atvažiavai!" Vėliau ji įstojo mokytis į kitą aukštąją mokyklą.
Šilalė. 1963 m. vasarą V kl. mokinė Nijolė Sie-kytė, gyvenusi Rubinovo kaime, su mama ateidavo į bažnyčią. Prasidėjus mokslo metams, mokyt. Statkevi-čienė barė Nijolę už bažnyčios lankymą, kad šitaip ji išniekinusi mokinės uniformą. Mergaitei liepė visų mokinių akivaizdoje pasiaiškinti, kodėl ji ėjusi į bažnyčią, ir save pasmerkti. Nijole, užlipusi ant scenos, garsiai pradėjo verkti. Mokyt. Statkevičienė ir kiti mokytojai liepė Nijolei eiti namo ir daugiau į mokyklą nebeateiti. Nijolė verkdama sugrįžo į namus, metė į kampą knygas ir tėvams pasakė daugiau į mokyklą neisianti. Vėliau, kitų mokytojų prikalbėta, ji pradėjo mokyklą lankyti. Ateistai mokytojai vis viena nesiliovė varginti. Todėl mergaitė perėjo mokytis į vakarinę jaunimo mokyklą, kur jos niekas nepersekiojo.
