Gargždai. 1982 m. gruodžio 15 d. „Tarybinio mokytojo" redakcija atspausdino korespondento Vytauto Mockevičiaus straipsnį „Advokatas be įgaliojimų", kuriame kaltina Gargždų parapijos vikarą kun. Antaną Šeškevičių, kad jis, neturėdamas įgaliojimų, kreipęsis į Klaipėdos rajono Liaudies švietimo skyrių dėl ateistinio mokinių auklėjimo Gargždų vidurinėse mokyklose ir tuo pažeidęs LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaką. 1982 m. gruodžio 18 d. minėtą straipsnį persispausdino Klaipėdos raj. laikraštis „Banga".
1983 m. sausio 15 d., atsakydami į korespondento V. Mockevičiaus straipsnį, Gargždų parapijos vikaras kun. Šeškevičius ir Gargždų I-os bei II-os vid. m-klų tikintys mokiniai ir jų tėvai apie 200 parašų išsiuntė pareiškimą LTSR švietimo ministerijai, kuriame iškelia tikinčiųjų mokinių diskriminacijos faktus.
Gargždų I-os vid. m-klos mokyt. J. Skurskienė apklausinėjo savo auklėtinius šeštokus, kas iš jų tiki į Dievą, kas abejoja ir t.t.
1982 m. vasario 2 d. Gargždų I-os vid. m-klos mokyt. Berčytė pravedė antireliginį konkursą. į mokyklos aktų salę suvarė penktų-šeštų klasių mokinius, viso apie 150 vaikų. Visiems jiems buvo liepta rašyti rašinius ir piešti piešinius antireligine tematika. Geriausius žadėjo premijuoti. Visi turėjo atsakyti į klausimus: Kas yra klierikas? Kaip atsirado religija? ir t.t. Komisija sulaukė tik trijų piešinių. Niekas nelaimėjo pirmos vietos. 1981 m. ta pati mokyt. Berčytė, padedant pionierių vadovėms šarkaitei ir Labokaitei, buvo suorganizavusi antireliginį spektaklį žemesniųjų klasių mokiniams, šventajam pavaizduoti mokytoja aprengė ir pastatė ant kėdės savo auklėtinį Petroštį. Pionierės vaidino davatkas, garbinančias šventojo statulą — „aukojo" kiaušinius ir bulkutes. Paskui kitas moksleivis, vaidinęs girtuoklį, „statulą" nuvertė, pats atsistojo jo vieton ir pasigardžiuodamas valgė bulkutes.
1982 m. kovo 18 d. II-os vid. m-klos mokyt. Birutė Štorbenkienė IIk klasės mokiniams įsakė nupiešti antireliginius piešinius, vaizduojančius bažnyčią, altorių, kunigą .. . Antireliginius piešinius turėjo piešti ir Illa, Hlb klasių mokiniai.
1982 m. I-os vid. m-klos mokyt. Freigobienė vienam pirmokėlių sumažino elgesio pažymį iki patenkinamo vien už tai, kad jis ne spaliukas; II-os vid. m-klos mokyt. Daiva Jakutytė už tai, kad nestojo į pionierių organizaciją, keturiems savo auklėtiniams (IVc kl.) taip pat sumažino elgesio pažymį.
Gargždų I-os vid. m-klos mokyt. Buožienė savo auklėtiniams kalbėjo: „Jūs visi turite stoti į pionierių organizaciją, — kitaip man bus blogai."
1982 m. lapkričio 22 d. mokyt. Buožienė vienam tikinčiam mokiniui įsakė prieš visą klasę sukalbėti 10 Dievo įsakymų. Mokinys nepakluso.
1982 m. gruodžio mėn. mokyt. Buožienė ateistinės valandėlės metu bandė įtikinti mokinius, kad Dievo nėra. „Ko nematom, to ir nėra", — kalbėjo mokytoja. Vienas iš mokinukų paklausė: „Mokytoja, ar protą matom?" Už tai jam buvo parašytas dvejetas ir nuvestas pas direktorių, kuris pareiškė turįs teisę vaikų neleisti į bažnyčią ir pagrasino sumažinti elgesio pažymį, jei dar išdrįs ką nors pasakyti.
Taigi Gargždų vidurinėse mokyklose nėra nei sąžinės laisvės, nei laisvo religijos išpažinimo, nei ateistinės propagandos, o tik ateistinė prievarta: visi mokiniai privalo būti ateistais, pradedant pirmokais — jau turi priklausyti ateistinėms organizacijoms. Pagaliau tai vykdoma visoje Lietuvoje. Tai kam gi ta Konstitucija? Ar ji nebegalioja? — klausiama pareiškime.
Piktinamasi viduramžių valstybine inkvizicija suaugusiems, o ar nelabiau reikia piktintis ateistine inkvizicija vaikams ir suaugusiems 20-me šimtmetyje?
Užtenka to nevykusio ateistinio bandymo, kuris taip labai suluošino mūsų tautą. Jau seniai reikėjo pasimokyti iš istorijos: kai buvo uždaromos bažnyčios, reikėjo atidaryti kalėjimus.
Į straipsnio autoriaus korespondento V. Mockevičiaus žodžius, kad tėvai pritaria ateistiniam auklėjimui mokyklose, mat tai rodanti net 55 tėvų statistika", pareiškime klausiama, kodėl tas pats korespondentas nenori matyti, kad daugybė motinų verkia, kai jų vaikams prievarta atimamas tikėjimas. Pažvelkit į tėvų parašus po pareiškimu, — tai ne 55 . . .
Korespondentas man prikiša, kad aš protestuoju prieš meno renginius gavėnios metu, — rašo kun. Šeškevičius. Didįjį penktadienį, pamaldų metu, kultūros namuose ateistai surengė pensininkų, tarp kurių nemažai lankančių bažnyčią, šokius ir prievarta vertė juos dalyvauti. Tai įžeidžia tikinčiuosius.
Hitleriui okupavus Austriją, Hitlerjugendai sumos metu žygiuodavo gatvėmis ir būgnais keldavo baisų triukšmą. Tada jie jautėsi dideli ir išmintingi, o kaip dabar pasaulis įvertina jų žvėrišką elgesį?!
Vytauto Mockevičiaus nuomone, didžiausias kun. A. Šeškevičiaus nusikaltimas — „advokatavimas be įgaliojimų". „Tarybinio mokytojo" korespondentas vadina mane vikaru ir dar reikalauja įgaliojimų! — stebisi kun. A. Šeškevičius. Esu raštu vyskupo įpareigotas rūpintis Gargždų parapijos tikinčiaisiais. Ar gali kunigas šaltai žiūrėti, kai ateistai mokyklose, prievarta brukdami ateizmą, nori iš mažųjų parapijiečių išplėšti tikėjimą?
Ar dar reikia įgaliojimų, kai yra pareiga? Ar reikia piemeniui įgaliojimų, kai jo bandą užpuola vilkai? O kas įgaliojo ateistus iš mūsų atimti sąžinės ir tikėjimo laisvę? Ar Konstitucija? — klausia kun. A. Šeškevičius.
Pareiškimo pabaigoje Gargždų parapijos vikaras kun. A. Šeškevičius ir tikintieji reikalauja:
— Nustoti už bažnyčios lankymą persekioti tikinčius mokytojus ir mokinius.
— Neversti tikinčių vaikų stoti į bedieviškas organizacijas.
— Leisti mokyti vaikus tikėjimo tiesų bažnyčiose, o po pamokų mokyklose, kaip tai daroma demokratinėse šalyse.
— Leisti spausdinti religinius vadovėlius, religines knygas bei laikraščius, nes „tai, ką mes lig šiol gavome, yra tik išmalda elgetoms, o ne spaudos laisvė."
* * *
Tverai (Plungės raj.). 1982 m. lapkričio 21 d. kun. Jonas Paliukas ir Konstantinas Velioniškis, atsiliepdami į straipsnį, parašė ilgą pareiškimą „Tiesos" redakcijai. Iš jų pareiškimo paaiškėjo, kad 1982 m. lapkričio 17 d. straipsnyje „Saldainiai su piktu įdaru" nėra nė 5% teisybės. Pateikiame kai kurias mintis iš jų pareiškimo:
Jei persekiojamų už tikėjimą mokinių tėvai pareiškimą į Plungės raj. įstaigas pasirašė kunigų apgauti, tai korespondentas St. Budraitis, be abejo būtų paminėjęs tėvų ir motinų pavardes. O dabar, nors tėvai ir kaip atkakliai net su prokuroro pagalba, buvo gąsdinami, visi vieningai laikėsi savo: „Teisybę parašėme!" Tikrintojai nesunkiai surado visus pasirašiusius tėvus, nes jie žinojo visų Mišioms patarnaujančių ir bažnyčioje giedančių vaikų pavardes. Kai kurie tėvai tikrintojams nurodė dar papildomų faktų, kokie žiaurūs yra mokytojai su bažnyčią lankančiais mokiniais.
Veidmainiauti kunigai vaikų nemokė. Atvirkščiai, taip elgtis skatino mokytojai, persekiodami už bažnyčios lankymą.
Kurie tėvai pasipriešino vaikų įjungimui į religines apeigas? Prašom nors vieną pavardę! Veltui jos ieškotum straipsnyje. Tegu korespondentas nurodo nors vieną pavardę tokio mokinio, kurį be tėvų žinios, prieš jų valią kunigai bandė lenkti prie tikėjimo. Taip pat jis nerado nė vieno mokinio, kuris, tėvų išleistas į mokyklą, būtų nuėjęs į bažnyčią.
Papildomi faktai apie tikinčių mokinių persekiojimą Tverų vid. m-kloje 1981-82 mokslo metais:
Mokyt. Rubavičienė (VI-VII kl. auklėtoja) mokiniui Alfredui Šniaukai liniuote numušė pirštus taip, kad jis ilgai vaikščiojo subintuota ranka. Vilmai Jurkutei sakė: „Tave reikia mušti ir mušti diržu, prisimynus". Gražinai šniaukaitei už bažnyčios lankymą parašė elgesio dvejetą. Kai motina atėjo išsiaiškinti, mokyt. Rubavičienė pasakė: „Už tai, kad kitą mergaitę pavadino šnipe!" Nors ana mergaitė Gražiną Šniaukaitę vadino davatka, jai elgesio pažymio nemažino.
1982 m. kovo 12 d. mok. Alfredas Šniauka pasakė: „Sekmadienį pamaldų metu neisiu į saviveiklos užsiėmimus", Rubavičienė, nutvėrusi jį už ausies, kita ranka apdaužė veidą. Vilmai Jurkutei pagąsdinti dėl bažnyčios lankymo liepė atsivesti tėvą. Tėvas pasakė mokytojai: „Duktė sekmadieniais į užsiėmimus neis, nes taip ji nebegali išklausyti Mišių".
III kl. auklėtoja R. Čeplinskienė 1982 m. kovo 14 d. renginiui mokykloje pamaldų metu paskyrė pasiruošti aktyvias tikinčias mokines. Eilėraščius deklamuoti privalėjo: B. Skrinskytė, Gr. Šniaukaitė, Rasa Juciūtė, A. Žemgulytė. Pasirodymo metu 4 mergaitėms liepė giedoti: „Iš muzikos parašysiu 5." Kai mergaitės negiedojo, ėmė giedoti pasityčiodama pati mokyt. Čeplinskienė. Mokinei S. Tonaitytei sakė: „Jei neisi į bažnyčią, visų dalykų rašysiu penketus." Mokinė nesusvyravo: „Geriau jau eisiu į bažnyčią".
Direktorės pav. A. Sūdžiuvienė 1982 m. kovo 19 d. tardė mokinius — G. Jonkų, Vilmą Jurkutę, J. Juozapaitytę: „Kas kovo 7 d. buvo bažnyčioje?" O 1982 m. lapkričio 22 d. tardė Vilmą Jurkutę ir Laimą Latakytę, klausinėdama ko kunigai moko?
Mokyt. A. Simanauskas mokinį nusivedęs į geografijos kabinetą, paklausia: „Per kurią ausį nori gauti?" — po to apdaužo. Mokinys Kazys Likša net gydėsi ambulatorijoje. Jis tyčiojosi ir iš Alfredo šniaukos: „Tas tavo dievuliukas į galvą geografijos neįdėjo".
A. Greivienė, I kl. mokyt., vis grasino: „Jei eisite į bažnyčią, visus mušiu!" (Praeityje vos išsilaikė mokykloje dėl vaikų mušimo.) J. Mirgerienė pasakoja: „Mano dukrelę už plaukų tąsė, kai ji buvo I-je klasėje."
A. Juška, rusų k. mokytojas, 1982 m. balandžio 23 d. prikalbinėjo vaikus, kad nesakytų, jog yra nukentėję dėl tikėjimo. „Kai jūsų klaus, kada pildėte lapelius apie tikėjimą, sakykite prieš 2 metus IV klasėje".
1982 m. balandžio 26-28 d.d. buvo atvykę tikrintojai iš rajono mokykloje klausinėti vaikų — „ar niekas jūsų neskriaudžia mokykloje?" Vis „pataiko" nenukentėjusius. Bet mokytojai susipainiojo ir štai Eugenijus Rapalis tikrintojams pasakė: „Mokytoja man buvo marškinius sudraskiusi". Rajono pavaduotojas Buivydas užkirto: „Pats sudraskė, o bėdą verčia mokytojams." Taip pat buvo tardomi mokiniai: Zosė Dambrauskaitė, Rasa Juciūtė, Audra Žemgulytė, Sonata Tonaitytė, Gedas Joniką, A. Zalepūgaitė ir B. Skrinskytė. O atskirai, kad kiti negirdėtų, apklausinėje) drąsiai ginančią savo įsitikinimus mokinę Gražiną šniaukaitę. Visada tiesą sakančią Vilmą Jurkutę tardymo metu užrakino mokyt. Sūdžiuvienės kabinete ir paskelbė: „Ji neatėjo į pamokas".
1982 m. gegužės 4 d. mokyt. Sūdžiuvienė ir Rubavičienė išvedė VI kl. į mokyklos vestibiulį apavo patikrinti ir po to liepė po vieną eiti į metodinį kabinetą. Ten klausinėjo apie bažnyčios lankymą.
1982 m. gegužės 12 d. rajono pavad. Buivydas, prokuroras ir apylinkės atstovai lankė daugelį tėvų, pasirašiusių pareiškimą į rajoną ir juos gąsdino, bet niekas iš tėvų savo parašų neatsisakė. E. Rapalio tėvai, Margerie-nė ir kt. patvirtino mokytojų savivaliavimo faktus.
* * *
Upyna (Šilalės raj.). 1983 m. vasario 11 d. mokyt. Stefa Geštautaitė išjuokė prieš visą klasę II kl. mok. Arkadijų Vaitkų. Mokytoja vadino mokinį kunigiuku ir barė už tai, kad lanko bažnyčią bei patarnauja šv. Mišioms. Nebesitvardydama mokyt. S. Geštautaitė čiupo Arkadijų už ausies ir pradėjo grasinti: „Jei dar eisi į bažnyčią, aš tave pasigausiu miestelyje ir parsivešiu į savo namus. Net tavo tėvai nesužinos, kur dingai!"
* * *
Mosėdis (Skuodo raj.). 1982 m. liepos mėn. 10 d. į Mosėdžio parapiją atvyko naujas klebonas kun. Adolfas Pudžemys. Kunigas greitai įsijungė į pastoracinį darbą, ypač aktyviai ėmė dirbti su vaikais: mokė juos tikėjimo tiesų, patarnauti šv. Mišiose ir kt.
1982 m. rugpiūčio mėn., klebonui su vaikais žaidžiant futbolą, į aikštę atbėgo, mokyklos direktorius Juozas Jurkšas ir, koliodamas kunigą, stvėrė už rankos, stengdamasis ištempti jį iš aikštelės. Kun. Adolfui Pudžemiui ramiai pareiškus: „mes dar nesame pažįstami — susipažinkime pirma", — direktorius Juozas Jurkšas kiek aprimo. Maždaug dvi valandas trukusio pokalbio pabaigoje mokyklos direktorius Juozas Jurkšas pareiškė, kad jis imsis pačių griežčiausių priemonių kovoje prieš tikėjimą ir tikinčius mokinius.
Klebonui duotą pažadą direktorius Juozas Jurkšas tesi: kartu su mokyt. Jurevičiene jis dažnai ateina į šventorių, o mokyt. Paulauskas įeina į bažnyčią terorizuoti mokinių.
* * *
Prienai. 1983 m. vasario 11 d. Prienų II vidurinės mokyklos direktorius Micka tardė Vc kl. mokinį Algirdą Buzą apie tai, kokie berniukai patarnauja Mišiose, ar lankosi namuose kun. Antanas Gražulis ir kt.
Sekančią dieną direktorių aplankė berniuko motina Regina Buzienė ir priminė, kad daugiau vaiko be tėvų žinios netardytų. Direktorius prašė neleisti vaiko patarnauti Mišiose, bet motina nenusileido: „Vaikas į bažnyčią kaip ėjo, taip ir eis ir iš savo vietos nepasitrauks."
Dar po kelių dienų į kolūkio „Lenino keliu" kontorą buvo iškviestas vaiko tėvas Kazimieras Buzas. Partinės organizacijos sekretorė Grigaravičienė prašė, kad tėvas neleistų vaiko patarnauti Mišiose ir žadėjo ateityje visados padėti. Tėvas pažadais nesusigundė ir patvirtino žmonos nuomonę: „Kaip yra, taip ir bus!"
* * *
1983 m. vasario 15 d. Prienų raj. ligoninės vyr. gydytojas Jakubsevičius išsikvietęs ligoninės virėją Izabelę Juodenukienę pareiškė: „Jei ir toliau sūnus Valdas tarnaus Mišioms, rašyk pareiškimą, kad išeini iš darbo!" — „Pareiškimo nerašysiu, o vaikas Mišiose tarnaus", — nenusileido J. Juodenukienė.
* * *
Jurbarkas. 1983 m. sausio 29 d. Jurbarko ir Girdžių moksleiviai su tėvais po pamokų maršrutiniu autobusu važiavo pasimelsti prie garbingojo Dievo Tarno arkiv. Jurgio Matulevičiaus karsto. Kapsuko autobusų stotyje atvykstančių laukė penki pareigūnai, tačiau vaikai jau buvo išlipę iš autobuso. Atsitiktinumo dėka vaikai išvengė terorizavimo.
Girdžių vid. m-klos direktorė Janina Pocienė tardė mokinius: „Kiek mokinių važiavo? Kas važiavo? Kur nakvojo? Kas skaitė maldas? ir kt. Mokiniai buvo verčiami rašyti pasiaiškinimus, kuriuos diktavo pati direktorė.
Jurbarke moksleivius tardė vienas čekistas.
* * *
