Rašo kun. Alfonsas Svarinskas:
„Širdingai sveikinu Jus ir Jūsų asmenyje visus brangius parapijiečius, draugus, pažįstamus . . . Linkiu palaimos, širdies ramybės ir dvasinio džiaugsmo mūsų Tautos garbingo jubiliejaus proga. Tegul Viešpats saugojus visus! Jūs mano džiaugsmas ir pasididžiavimas Kristuje!
Parašiau Jums laišką praėjusį sekmadienį, šiandien vėl parašysiu, pabučiuosiu, peržegnosiu ir išsiųsiu. Tegul lekia į mūsų mylimą, neužmirštamą Tėvynę, gintaro šalį. (. . .) Visiems širdingai dėkoju už laiškus. Jums sunku įsivaizduoti, kiek šitos trumpos žinutės atneša džiaugsmo ir vilties. Kaip malonu, žinant, kad pasaulyje yra žmonių, mylinčių ir neužmirštančių. (...) Sugrįžo atgal Jums adresuoti balandžio mėnesio laiškai su pašto gegužės 25 d. užrašu: „Gražinami pasibaigus saugojimo laikui". Sužinokite pašte, kodėl taip atsitiko (. . .), nes kitaip nukenčiame visi — Jūs negaunate laiško, o aš išeikvoju laiškų limitą. Juk ir tai tik du laiškai per mėnesį!
Žinoma, nieko ypatingo negalėjau parašyti: norėjau palinkėti gerai išklausyti rekolekcijas, padėkoti už gerą giedojimą ir palinkėti Prisikėlusio Kristaus palaimos (. . .) Kaip greitai bėga laikas! Nuo 11 birželio aš čia jau esu antrus metus. 1979 metais (. . .) švenčiau savo sidabrinį jubiliejų, o šiemet spalio 3 d. jau bus 30 metų. Tik gaila, atplėštas nuo Tėvynės, Bažnyčios ir savo parapijos. Be išpažinties, Komunijos ir šv. Mišių! Su teisiojo Jobo tikėjimu kasdien kartoju: „Tebūnie Tavo šventa valia! Amen!" (. . .) Laisvo laiko turiu mažai, 9 valandas dirbu. Po to visokie buitiniai reikalai. Likusiu laiku skaitau ir mokausi kalbas. Gavau prancūzų-rusų žodyną ir žurnalus. Gilinu italų ir mokausi ispanų kalbos. Galbūt prireiks! ...(...) Aš, sveikas ir žvalus, vykdau Jo valią, todėl širdyje nėra pesimizmo ir liūdesio. O jei Dievas uždės kankinio vainiką, — jį priimsiu su džiaugsmu. (. . .)".
1984.VI.20.
* * *
Vilnius. 1984 m. liepos 9-22 d.d. Gintautas Iešmantas atsidūrė Vilniaus saugume. Buvo tardomi taip pat jo žmona ir sūnus. Susidaro įspūdis, kad jį norima apšaukti psichiniu ligoniu ir tuo būdu palaužti jo dvasią. Tai ištisa grandinė psichologinio teroro, kurio kulminacija buvo 1982 m. gruodžio 14-31 d.d. Tada kaliniai, kaip visada, atžymėję politkalinio dieną, paskelbdami visos dienos bado streiką. Iešmantas asmeniškai paskelbė bado streiką, protestuodamas, kad jam neleidžiama kurti ir sulaikė jo pareiškimą, adresuotą TSRS generaliniam prokurorui, kuriame jis reikalavo peržiūrėti jo bylą, motyvuodamas, kad yra neteisingai nuteistas.
Administracija leido jam išbadauti 10 dienų, po to prievarta pamaitino ir visai išsekusiam liepė valyti nuo stogo sniegą, esant -50 šalčio."
* * *
Povilą Pečeliūną už dalyvavimą bado streike politkalinio dienoje ir reikalavimą viršvalandžių kompensacijos uždarė į karcerį, kur išbuvo 10 parų. Buvo ypač šaltas oras, siautė skersvėjai ir nedavė valgyti . . . Karceryje praėjo šv. Kalėdos, Nauji Metai, ir iš jo tiesiai išvežė į tremtį. Kelyje — etape išbuvo pusantro mėnesio.
Prieš karcerį P. Pečeliūnas gulėjo ligoninėje — sirgo stipriu radikulitu. Jaunesniojo leitenanto Volkovo įsakymu gyd. Pomariovas išrašė Pečeliūną kaip jau pasveikus; ir galintį etapu vykti į tremtį.
Šiuo metu tremtyje P. Pečeliūno sveikata dideliame pavojuje: deguonies trūkumas (trūksta 35%) ir labai palaužta sveikata.
* * *
Magadanas. Iš užsienio į Magadano įvairias įstaigas plaukia pareiškimai, kuriuos pasirašo kongresmenai ir kiti žymūs veikėjai, reikalaudami palengvinti Antano Terlecko tremties sąlygas.
Paskutiniu metu A. Terleckas gavo atskirą kambarėlį bendrabutyje ir dirba šaltkalviu. Nuotaika, nežiūrint nusilpusios sveikatos, gera, giedri. Atvaživę iš Magadano kagėbistai ir pamatę pas A. Terlecką pakabintus religinius paveikslus, paklausė jo, ar tiki. „Tikiu, — atsakė A. Terleckas, — jei netikėčiau, gyvenimas būtų beprasmis."
Čekistai elgėsi mandagiai, neužgauliojo, nesityčiojo.
A. Terlecko tremties adresas:
686420 Magadanskaja obl.
Omsūkčanskij r-on
p. Indūstrialnij do vostriebovanija
Terleckas Antanas, Prano.
* * *
Mordovija. Turimomis žiniomis Mordovijos lageryje kalinamas doc. Vytautas Skuodis pareiškimu kreipėsi į tarybinę vyriausybę, kuriame nurodė, kad, protestuodamas prieš nelygiateisę Bažnyčios padėtį ir kunigų kalinimą pastoviai vieną savaitės dieną badaus.
* * *
Šiauliai. 1984 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pas Mečislovą Jurevičių, gyvenantį Šiauliuose, Spindulio 6-10, atvyko rajono milicijos įgaliotinis. į priekaištą, kodėl M. Jurevičius niekur nedirba, buvęs kalinys paaiškino, kad tai, tikriausiai, nesusipratimas, kadangi jis dirba LTSR melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Šiaulių sausinimo sistemų valdyboje. Inspektorius parodė blankus, kur pažymėta, kad pilietis M. Jurevičius niekur nedirba, ir liepė jam rašyti pasiaiškinimą. M. Jurevičius atsisakė rašyti pasiaiškinimą ir paiūlė inspektoriui pirma pasisakmbinti į jo darbavietę ir tiksliai susižinoti — dirba jis ar ne. Į inspektoriaus klausimą, už ką buvo teistas, M. Jurevičius atsakė, jog už tai, kad mylėjo Dievą ir Tėvynę.
