1985 m. sausio 17-18 d. Vilniuje, LTSR Aukščiausiame teisme, įvyko kun. Jono-Kastyčio Matulionio ir jaunuolio Romo Žemaičio teisminis procesas. į „atvirą" teismo parodiją buvo įleisti tik patys artimiausi teisiamųjų giminės. Pažįstami, draugai ir artimieji, nuolat stebimi saugumiečių ir gatvėje patruliuojančių milicininkų, meldėsi Aušros Vartuose. Kun. J. Matulionį teismas kaltino pagal BK 199 str. III d., t.y., religinių eitynių organizavimu, miesto rimties drumstimu, transporto eismo trukdymu. R. Žemaitis buvo kaltinamas pagal tą patį 199 str. III d. ir 201 str., t.y., pasipriešinimu valdžios pareigūnams (R. Žemaitis, tikintiesiems procesijos būdu einant į kapines, uždėjo ant peties ranką ir tokiu būdu neleido prie kunigo J. Matulionio prieiti miesto vykdomojo komiteto pirmininkui Gudžiūnui — red. past.).
Prokurorė Skaudienė kaltino teisiamuosius prasižengimu religinių susivienijimų nuostatams, akcentavo, kad religinėms eisenoms būtinas specialus rajono ir vietos valdžios leidimas, kad procesija drumstė gyventojų rimtį, trukdė transporto eismą, o R. Žemaitis aktyviai prisidėjo prie eisenos organizavimo, kvietė į procesiją vaikus ir jaunimą.
kun. Jonas Kąstytis Matulionis
Iš tūkstantinės minios, dalyvavusios Vėlinių procesijoje į kapines, į teismą buvo pakviesti tik keturi liudininkai: parapijos klebonas kun. Gintas Steponaitis, dėl neaiškių priežasčių neatvykęs į teismą, bažnytinio komiteto pirmininkas ir du teisiamo jaunuolio broliai — Arvydas ir Edmundas Žemaičiai. Visi kiti liudininkai — milicininkai, draugovininkai, vairuotojai, nežinia, kaip tą vakarą į bažnyčią patekusi netikinti moteris, miesto vykdomojo komiteto pirmininkas ir kt. Kaltinamieji atsisakė advokatų, gynėsi patys. Liudininkai kalbėjo nesklandžiai, painiojosi savo parodymuose . . . Kun. J. Matulioniui paklausus vairuotojo, kiek laiko jis prastovėjo dėl eisenos, pastarasis atsakė, kad apie 5 min., kol praleido procesiją, ir jokios žalos jam dėl tokio prastovėjimo nebuvo padaryta.
Kun. J. Matulionis savo gynimosi kalboje pareiškė, jog Vėlinių dienoje jokio nusikaltimo nėra padaręs, tik kaip kunigas kartu su tikinčiaisiais atliko religines apeigas, nurodytas ,,Apeigyne". Teisiamasis stebėjosi, kad 20 val. vakaro 20 minučių procesija į kapines, giedant Visų šventųjų litaniją, drumstė rimtį (tik neaišku kieno, nes vykdomasis komitetas negavo nė vieno skundo), o dažni girtų asmenų naktiniai triukšmavimai miestelio gatvėmis nesukelia net rimtesnio milicijos susidomėjimo. į kaltinimą, kad rajono valdžia perspėjo kleboną kun. G. Steponaitį, jog eiti į kapines negalima ir kun. j. Matulionis tai žinojo, kaltinamasis paaiškino, kad tai netiesa, jokio išankstinio perspėjimo jis nežinojo ir klebonas G. Steponaitis jam nieko nėra sakęs. Kun. j. Matulionis ginamosios kalbos metu buvo dažnai pertraukiamas. Paskutiniame žodyje kun. J. Matulionis dalinai pakartojo gynimosi kalbos ištraukas, akcentuodamas artimo meilės, tolerancijos tarpusavio santykiuose stoką. Paminėjo grubų pareigūnų elgesį suėmimo metu — sumušimo žymės ant rankų galutinai neišnyko net iki teismo dienų. Kun. J. Matulionis kaltu neprisipažino, nesigailėjo, kalbėjo, kad visur, kur tik jis bus, stengsis gerai atlikti savo kaip kunigo pareigą žmonėms. Jaunuolis R. Žemaitis paskutiniame žodyje padėkojo tėvams už religinį auklėjimą, pažadėjo neužmiršti maldos ir visur ir visada stengtis būti geru, pavyzdingu kataliku, o patį suėmimą traktavo, remiantis Kristaus pasakytais žodžiais: „Jei mane persekiojo, persekios ir jus . . .Mokinys ne didesnis už savo mokytoją . . ." Savo kalboje priminė teismui, kad jau mokyklos suole už savo įsitikinimus ne kartą buvo tekę nukentėti, o, atsisakius nešti vėliavą, klasės auklėtoja grasino jam net Kinijos siena.
Teismo nuosprendis: kun. J. Matulionis nuteistas trejiems metams laisvės atėmimu pagal BK 199 str. III d., bausmę atliekant bendro režimo lageryje. R. Žemaitis — pagal BK 199 str. III d. ir 201 str. 2 m. laisvės atėmimu, bendro režimo lageryje.
Romas Žemaitis
