KRISTEITIBAS 800 GADA JUBĮLIEJA LATVIJA
Krikščionybės Latvijoje 800 metų jubiliejus
Šiais metais Latvijos katalikai mini pirmojo Latvijos vyskupo konsekracijos 800 metų jubiliejų.
1180 metais į dabartinę Latviją kartu su vokiečių pirkliais atvyko augustijonų vienuolis Meinhardas ir pradėjo Evangelijos skelbimo darbą čia tarp gyvenusių lyvių bei kuršių. 1185 m. Dauguvos upės dešiniajame krante Ikškilėje (dabar Uogrės rajonas, netoli Rygos) pastatė pirmąją katalikų bažnyčią Pabaltijyje. 1186 m. Bremeno Hamburgo vyskupas Hartvigas II pašventino Meinhardą pirmuoju Latvijos vyskupu. Popiežius Klemensas III 1188 metais rašytame laiške Meinhardą apibūdino kaip pamaldų ir išmintingą vyrą, apdovanotą Šv. Dvasios dovanomis. Jam pasisekė lyvių tarpe pasėti Dievo žodžio sėklą, kuri suleido šaknis Latvijos žemėje, jog ir po 800 metų negandų, ir nepaisant dabartinio ateistinio režimo rafinuotų pastangų, katalikybė nesunaikinta.
800 metų katalikybės jubiliejus Latvijos katalikams — vilties žiburėlis raginantis ištverti šiais sunkiais valdiškos bedievybės laikais.
Ruošiantis kitais metais švęsti Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, pažiūrėkime, kaip bedieviška valdžia leido švęsti panašų jubiliejų mūsų broliams latviams.
Lankantis Rygos katalikų bažnyčiose, galima pastebėti skelbimų vitrinose iškabintą trumpą krikščionybės įvedimo Latvijoje istoriją, kur pabrėžiama Meinhardo venediška, t.y., slaviška kilmė, iškeliamas taikus jo misijinės veiklos pobūdis. Tarp kitko, Pabaltijyje jis laikomas šventuoju, nors pagal dabartines Bažnyčios normas jo kultas nėra oficialiai sutvarkytas (panašiai kaip mūsų palaimintojo Mykolo Giedraičio). Skelbimuose atpasakojama Ikškilės bažnyčios istorija. Ši bažnyčia išstovėjo iki Pirmojo Pasaulinio karo ir jo metu buvo sugriauta. Jos griuvėsiai iki šiol yra išlikę vienos autotransporto įmonės sandėlių teritorijoje.
Jubiliejus buvo pradėtas švęsti gegužės 25 d. Švč. Trejybės šventėje dabar jau mirusio J. E. Vyskupo Valerijono Zondako Rygos katalikų šv. Jokūbo Katedroje celebruotomis šv. Mišio-mis, po kurių tik siaurai kviestinei publikai Kunigų seminarijoje buvo suruoštas jubiliejaus minėjimas. Eiliniai katalikai tame minėjime dalyvauti negalėjo, o RRT įgaliotinis sėdėjo privilegijuotoje vietoje.
Birželio pradžioje Latvijos katalikams džiaugsmo suteikė apsilankiusi Vakarų Vokietijos vyskupų ir kunigų grupė su Miuncheno ir Preisgingo arkivyskupu kardinolu Veteriu. Birželio 5 d. svečiams koncelebruojant šv. Mišias, Rygos katalikų Katedra buvo perpildyta, nors buvo eilinė darbo diena — ketvirtadienis. Nudžiugino Latvijos katalikus vokiečių katalikų dovana — Latvijos pirmojo vyskupo Meinhardo statula. Svečiai aplankė vyskupo Meinhardo kapą suprofanuotoje Rygos Dievo Motinos katedroje, paverstoje koncertų sale. Čia svečiams iš Vokietijos buvo suruoštas religinės muzikos koncertas. Svečiai "koncertų salėje" turėjo galimybę padėti gėlių puokštes ant Latvijos krikštytojo kapo ir ten pasimelsti. Jei Latvijos eilinis katalikas pabandytų tai padaryti, būtų nubaustas už viešosios tvarkos pažeidimą ar chuliganizmą, įdomu, kam kitais metais leis bedieviai padėti gėlių puokštę ant Lietuvos vieno iš krikštytojų — LDK Vytauto kapo išniekintoje Vilniaus Katedroje?
Bedieviškoji valdžia Vakarų Vokietijos dvasiškių delegacijai padarė dar vieną nuolaidą — leido atlaikyti šv. Mišias ant pirmosios vyskupo Meinhardo statytos bažnyčios griuvėsių Ikškilėje autosandėlio kieme. Apie šias pamaldas eiliniai katalikai nebuvo informuoti. Šv. Mišių dalyviais tebuvo keletas Kurijos darbuotoju.-
Jubiliejaus proga į Latviją buvo leista atvykti ir Vietnamo katalikų vyskupų delegacijai.
Pagrindinės Jubiliejaus iškilmės vyko garsiausioje Latvijos šventovėje Agluonoje, kurioje yra stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, analogiškas garbingajam Trakų paveikslui. Latvių katalikai teigia, kad tikrasis LDK Vytautui jo krikšto proga Bizantijos imperatoriaus padovanotasis paveikslas yra kaip tik Agluonoje, o Trakuose — tik jo kopija. Mes, lietuviai, laikome atvirkščiai. Bet ne tai svarbu. Broliškų tautų katalikus jungia bendra meilė Dievo Motinai Marijai. Paprastai didieji atlaidai Agluonoje vyksta per Žolinę. Jie trunka vieną dieną — tiek bedieviai teleidžia!
Šiais metais bedieviai leido pagrindinius atlaidus švęsti tris dienas — rupgjūčio 15, 16, 17 d.d.
Pagrindinį jubiliejinį pamokslą pasakė Rygos šv. Alberto bažnyčios klebonas Lukšas, o pabaigoje kalbėjo kardinolas J. Vaivods. Jis apsidžiaugė, kad patys sunkiausi persekiojimo laikai lyg ir praeityje. Kadaise, prieš 20 metų, kai į Agluonos atlaidus iš Rygos mėgindavo nuvažiuoti vyskupas Struodas, milicija, sustabdžiusi mašiną, grąžindavo atgal, o dabar jam atvykti į šią šventovę nedrįstama trukdyti.
Iškilmėse dalyvavo daugiau maldininkų nei kitais metais. Visa eilė maldininkų grupių, ypač konvertitų iš liuteronų, atvyko į Agluoną pėsčiomis net iš Rygos. Milicija jų netrukdė, nors maldininkai eidami tyliai kalbėjo Rožančių, meldėsi.
Tai labai nežymūs ateistinio režimo sušvelnėjimo ženklai.
Rygos katalikų bažnyčiose bedieviai jau toleruoja vaikus, patarnaujančius šv. Mišiose, dalyvaujančius procesijoje. Provincijose, kur nesimaišo užsieniečiai, tai griežtai draudžiama.
Šių Jubiliejinių metų Devintinėse bedieviai Rygos katalikams padarė labai nemalonų akibrokštą: kai Devintinių procesija išėjo iš šv. Pranciškaus bažnyčios į šventorių, nors tai buvo sekmadienio rytas, 12 val., iš greta esančio skvero — šokių paviljono, įrengto buvusių kapinių vietoje, buvo paleista triukšminga šokių muzika...
Š.m. spalio 1 d. J. E. vyskupo V. Zondako laidotuvių pamaldose dalyvavo keturi Lietuvos vyskupai — Vilniaus Apaštalinis administratorius vyskupas Julijonas Steponavičius, Kaišiadorių Apaštalinis administratorius vyskupas Vincentas Sladkevičius, Telšių Apaštalinis administratorius vyksupas Antanas Vaičius ir Kauno bei Vilkaviškio Apaštalinio administratoriaus augziliaras vyskupas Juozas Preikšas. Latvijos katalikai apgailestavo, kad bedieviška valdžia kaimyninės Lietuvos vyskupams teleidžia dalyvauti tik liūdnose laidotuvių iškilmėse, o jie norėję Lietuvos vyskupus matyti ir jubiliejaus iškilmėse Agluonoje.
Kažin ar Latvijos vyskupams bedieviai leis dalyvauti Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejuje? Palauksime — pamatysime!
