Lietuvoje vyksta ekonominio, socialinio, polidnio ir kultūrinio gyvenimo atsinaujinimas. Šis procesas yra sudėtingas ir nevienareikšmis. Kremlius, davęs sankciją persitvarkymui, bijo, kad demokratizacijos procesas neperžengtų "socialistinės demokratijos" ribų ir siekia, kad visose gyvenimo srityse išliktų KP vadovaujantis vaidmuo.

Beveik prieš metus susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) į savo gretas subūrė mūsų šviesuomenę, tačiau labai neramina faktas, kad prie Sąjūdžio šliejasi ir vakarykščiai stalinistai. Dauguma Lietuvos kunigų remia pozityvius Sąjūdžio žingsnius.

Smarkiai pakito Bažnyčios ir valstybės santykiai: paliaubos ir dialogas pakeitė ilgai trukusią aštrią konfrontaciją. Lietuvos vyriausybė sugrąžino tikintiesiems kai kurias žymias šventoves: Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią, Vilniaus Arkikatedrą, šv. Kazimiero bažnyčią; leido statyti kelias naujas — Vilniuje, Naujojoje Akmenėje.


Mirusiųjų minėjimas — Vėlinės — paskelbta ne darbo diena, vyriausybė, atrodo, pasiryžusi leisti švęsti katalikams šv. Kalėdas ir Žolinę.

į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų seminariją praėjusių metų rudenį buvo priimti 46 auklėtiniai. Tiesa, Religijų reikalų tarybos įgaliotinis šešių auklėtinių kandidatūras bandė nubraukti, bet, kardinolui liepus, Seminarija juos priėmė, o įgaliotinis į konfliktą nėjo.

Po 28 metus trukusios tremties iš Žagarės į Vilnių sugrįžo J. E. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Julijonas Steponavičius. Kardinolui Vincentui Sladkevičiui pagarbą reiškia ne tik tikintieji, bet ir valdžios pareigūnai. Žinoma, ateitis parodys kiek tame nuoširdumo.

Laikraščiuose pasikeitė straipsnių apie Bažnyčią ir kunigus stilius; rodoma daugiau pagarbos, supratimo. įgaliotinio įstaiga vyskupams yra leidusi kaimo parapijose savarankiškai skirstyti kunigus. Vasarą kunigai katekizavo vaikus, o valdžios pareigūnai tam netrukdė, nors senieji Religinių susivienijimų nuostatai, draudžiantys kunigams mokyti tikėjimo, neatšaukti.

Kunigai yra kviečiami dalyvauti LPS, Blaivybės, Ethos draugijų veikloje, įvairiuose mitinguose bei suvažiavimuose.

Naujos sąlygos Tėvynės ir Bažnyčios gyvenime iškėlė daug klausimų, į kai kuriuos iš jų jau šiandien galima aiškiai atsakyti. Kunigams būtina pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis ir su visu uolumu katekizuoti vaikus, organizuoti jaunimo pamaldas ir tikėjimo mokymą, remti atsikuriančią Ateitininkų federaciją, Skautų sąjungą, katalikišką moterų sambūrį "Caritas" "Ethos" draugiją, vyskupo M. Valančiaus Blaivybės sąjūdį ir visus kitus pozityvius judėjimus, konstruktyviai tarnaujančius Tėvynei ir Bažnyčiai.

Didesnė dalis Lietuvos kunigų mano, kad reikia remti LPS, nes jo programa daugumoje pozityvi, naudinga Tautai ir Bažnyčiai. Kiti, ypatingai Žemaitijoje, baiminasi remti Sąjūdį, argumentuodami, kad jis yra KP pagimdytas kūdikis ir turi propagandinį tikslą — palengvinti Vyriausybei gauti Vakaruose kreditų ir lengvinančias prekybos sąlygas. Daugumai kelia nerimą Sąjūdžio programoje deklaruojamas galutinis tikslas — Lietuvos suverenitetas Tarybų Sąjungos federacijoje, nors atrodo, kad šį tikslą Sąjūdyje pagrinde remia tik KP nariai ir jų šalininkai. Pasauliečiai katalikai teisėtai pasigenda kunigų aktyvumo ir paramos. Tiesa, kad daug Bažnyčios atstovų sunkiai atsikrato stalinizmo ir stagnacijos padarinių: pasyviai dairosi, kuo baigsis persitvarkymo procesas — o gal laimės reakcinės jėgos?! Tik nedidelė kunigų dalis rodo reikiamą iniciatyvą, o dauguma laukia instrukcijų iš vyskupijos centrų, užmiršdami, kad dabartinėse sąlygose visiems būtina mąstyti ir padaryti viską, kad Katalikų Bažnyčia garbingai atliktų šiandienos uždavinį — prikelti Tautą iš religinio ir moralinio nuosmukio.

Labai džiugu, kad vasario 5 d. pasirodė leidinio "Katalikų pasaulis" pirmasis numeris. Tikintieji ir kunigai sveikina jo pasirodymą ir tikisi, kad šiame leidinyje suras sveika katalikiška doktrina pagrįstus atsakymus į šiandieninius klausimus.

Apgailestauti reikia, kad kol kas leidinys dėl popieriaus trūkumo negali pasirodyti reguliariai. Popieriaus tenka ieškoti net kitose respublikose.

Bažnyčios gyvenime pozityviai reiškiasi katalikiškas moterų sambūris "Caritas", kurio programoje įrašyti tikrai kilnūs siekiai — pagelbėti žmonėms jų dvasiname ir medžiaginiame varge. Jei kunigai pakankamai rems šį sambūrį, galima tikėtis, kad jis atneš Tautai ir Bažnyčiai apčiuopiamų vaisių.

Veržliai skinasi kelią į gyvenimą Lietuvos skautai ir ateitininkai. KP susirūpinusi, kad naujos jaunimo organizacijos "nesuskaldytų" jaunimo, t.y. bijomasi, kad komjaunimas ir pionierių organizacija gali vis labiau likti nepopuliarios. Kunigai turėtų aktyviai palaikyti besikuriančius neformalius jaunimo judėjimus, ypač tuos, kurių platformoje deramą vietą suranda religinės ir moralinės vertybės.

Daug kas iš kunigų ir tikinčiųjų klausia: koks bus "LKB Kronikos" likimas, į gera pasikeitus Bažnyčios ir valstybės santykiams? Atsakyti galima labai aiškiai —jos paskirtis lieka ta pati — fiksuoti realią Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį. Keičiantis sąlygoms, keisis tik jos turinys.

Redakcija prašo savo bendradarbius ir toliau siųsti medžiagą apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį dabartinėse sąlygose.