Lietuvos TSR Konstitucija IX skyriuje 167 str. skelbia: Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinį herbą sudaro: „pjautuvas ir kūjis" . . .
Kiekvienam lietuviui yra skaudu, kad senasis Lietuvos herbas — VYTIS pakeistas „pjautuvu ir kūju". Šiuo pakeitimu lietuvių tautai ir Lietuvos istorijai padaryta didžiulė skriauda.
Tūkstantmetis Lietuvos herbas yra Vytis. Tai žygio karys, iškeltu kardu pasiruošęs kovai prieš tautos ir žmonijos skriaudėjus. Tai ženklas, suaugęs su lietuvio kūnu ir krauju. Ką bendra Vytis turi su buržuazija ar su lengvo gyvenimo ieškotojais? Taip sakyti gali tik svetimieji, nežinantys Lietuvos istorijos, arba sąmoningai norintys išnaikinti visa, kas dar liko lietuviška.
Lietuviai negali sutikti su šiuo pakeitimu, atspindinčiu kažkieno valią, visai svetimą lietuvių galvosenai, jausenai, susiformavusiai tūkstantmetės istorijos eigoje. Lietuviui „pjautuvas ir kūjis" — ne valstybinis herbas, bet simbolis primenantis svetimųjų prievartą.
Kodėl Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos herbe paliktas liūtas, Bulgarijos — Liūtas, Albanijos — erelis, Lenkijos — erelis. Nei liūtas, nei erelis nesimbolizuoja darbo liaudies. Tai karalių, monarchų, neretai despotų, ženklas. Jie palikti herbuose socialistinių ir (liaudies respublikų. O palikti todėl, kad jie yra su tautos sąmone suaugę istoriniai ženklai. O mūsų istorinis ženklas mums išplėštas. Net baudžiami ar įtarinėjami tie, pas ką Vytis randama. Kodėl?
Kaimyninė Lenkija, būdama socialistinė-komunistinė valstybe, gerbia savo praeitį, savo istoriją. Socialistinės Lenkijos himnas yra tas pats, kokį giedojo ir Pilsudskio laikais: „Marsz, marsz Dąbrowski". O Dombrovskis — vokiečių kilmės didikas, Napoleono armijos generolas, kovotojas už Lenkijos laisvę. Ir štai lenkai himne atiduoda jam pagarbą.
Lenkai gerbia ir praeities aktyvius karalius. Lenkai pernai pastatė karaliui Jogailai tokį paminklą, kokio visoje Europoje nėra. Ir Maskvoje neperseniausiai pastatytas kunigaikščiui Dolgorukiui paminklas. Lenkai Jogailos vardu vadina ir universitetą. O mūsų Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimas užkliuvo . . . Lietuvių tautos draugams ir nedraugams?
Lietuvoje viskas, kas lietuviui sava, kas jam brangu ir šventa naikinama taip sistemingai, nuosekliai ir atkakliai, kaip tai gali atlikti tik negailestingi lietuvių tautos priešai.
K. Aliūnas
