LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS
CENTRO KOMITETO
PIRMAJAM SEKRETORIUI
Pil. Paškauskienės Angelės,
Antano d., gyv. Jurbarke,
Revoliucijos 46, bt. 1
PAREIŠKIMAS
Apie 1978 m. spalio mėn. kreipiausi į Jus pareiškimu, kuriame išdėsčiau savo autobiografiją ir prašiau pagalbos nuo neteisėtų VSK darbuotojų veiksmų.
Minėtame pareiškime buvo nurodytos mano pažiūrų formavimosi sąlygos.
Mūsų šeima buvo gausi — 8 asmenys. Dirbo vienas tėvas. . Pragyventi buvo sunku. Girdėjau apie laisvą Lietuvą, kur žmonėms nebūtų tekę taip vargti, kaip mums dabar. O, be to, apie 1957 metus pradėjo grįžti išvežtų į Sibirą lietuvių šeimos. Iš jų išgirdau dar baisesnių gyvenimo epizodų. Ir bolševikai, mano akimis žiūrint, atrodė patys svarbiausi viso to kaltininkai.
Lankant vidurinę mokyklą, pastebėjau mokytojų pataikavimą vaikams, kurių tėvai užėmė aukštas pareigas. Būdama pionieriško amžiaus, subūriau apie save keletą bendraamžių, kurie buvo panašių pažiūrų. Ir 1962 m. vasarą mes pasigaminome ir išplatinome Jurbarke atsišaukimus. Juose lietuviai buvo raginami kovoti už nepriklausomą Lietuvą, prieš bolševikus. Laisva Lietuva man tuo metu atrodė kaip kokia pasakų šalis, kur visi žmonės gyvena lygūs, taikūs, kur niekam ir nieko netrūksta.
Tų pačių metų lapkričio mėn. buvau tardoma Jurbarko saugume. Po tardymo vyko teismas mokyklos aktų salėje. Iš manęs tyčiojosi, tačiau ne visi. Po šio teismo buvau priversta išvykti. Apsigyvenau Rygoje pas mamos seserį. O Jurbarke apie mane buvo paskelbti gandai, kad aš išprotėjau ir esu beprotnamyje.
Laiškas kurį parašiau buvusiems klasės draugams šiuos gandus išsklaidė. Po kiek laiko grįžau į Lietuvą. Nors neužisiiminėjau jokia „antitarybine" veikla, tačiau toliau mokytis vidurinėje mokykloje negalėjau. Už „antitarybine propagandą" mane išvežė į vaikų priėmimo punktą Kaune, Griunvaldo gatvėje Na, o vėliau ir į psichiatrinę ligoninę. Nežiūrint į tai, kad sirgau širdies reumatu, buvau „gydoma" nuo „antitarybinės" propagandos aminezinu, tezestinu ir kt. Po dviejų mėnesių „gydymo" mane atidavė tėvų globai su visiškai palaužta sveikata.
Grįžus, susirasti darbo buvo labai sunku. Teko dirbti nelengvą fizinį darbą durpyne, kuris toliau ardė mano sveikatą. Ir tik 1971 m. įstojus į VVU pramonės ekonomikos fakulteto neakvaizdinį skyrių, susiradau lengvesnį darbą.
Laikraščiai, žurnalai, radijas ir televizija skelbė frazes apie socialistinę santvarką, kaip apie humaniškiausią darbo žmonių santvarką. O faktai, gyvenimas rodė ką kitą. 1972 m. įvykiai Kaune dar labiau uždegė manyje neapykantą savivalei, piktnaudžiavimams. Atsirado ir bendraminčių . . .
1974 m. pabaigoje buvau suimta ir apkaltinta pagal BK 68 straipsnį. Kalino Vilniaus saugume. Vėliau išvežė į centrinį kalėjimą Lukiškių gatvėje. Ten atliko psichoekspertyzę sadiste Stanionienė. Ji tyčiojosi iš mano pažiūrų, vadino kvaile, kad nemoky prisitaikyti prie gyvenimo, veidmainiauti ir t.t. Teko ir vėl paragauti aminezino injekcijų, kurios iššaukė širdies dekompensaciją. 1975 m. balandžio mėn. Aukščiausias teismas nuteisė mane, kaip nepakaltinamą, specgydymui neribotam laikui. Diagnozė — paranojalinė psichopatija. Su šia diagnoze vėliau buvau perkelta „gydytis" į Kauno psichiatrinę ligoninę. 1976 m. liepos mėn. tėvų pastangomis grįžau namo. Vyras susirado kitos ideologijos moterį. Aš likau su dviem mažamečiais vaikais. Darbo ilgai negavau. Ir nors buvau antros grupės invalidė, mane pakvietė milicija, kur vos neapkaltino veltėdžiavimu.
Tik aukštesnių instancijų padedama, 1977 m. liepos mėn. įsidarbinau Jurbarko komunalinių įmonių kombinate inžiniere. Tačiau padirbau tik savaite laiko. Sutrikus širdies ritmui, buvau ilgai gydoma Jurbarko ligoninėje, vėliau Kauno klinikinėje ligoninėje, kur man buvo atliktas širdies elektrošokas, padaryta širdies operacija.
1977 m. lapkričio 1 d. grįžau į darbą, kadangi pragyventi iš 50% nedarbingumo lapelio buvo nelengva.
Lapkričio viduryje į Jurbarką turėjo atvykti Charazovas. Ryšium su tuo mane aplankė Jurbarko saugumo darbuotojas K. Janukonis. Jis teiravosi, ar neturiu bendraminčių, kokios dabar mano pažiūros.
1978 m. vasario pradžioje buvau pakviesta į Jurbarko saugumą vėl panašiam pokalbiui.
Gegužės mėnesį, grįžus iš komandiruotės į Vilnių į darbovietę atvyko saugumo darbuotojas Janukonis. Pasirodo, Skirsnemunėje buvo išplatinti atsišaukiai. Manęs klausinėjo ar nežinau kieno darbas.
Pavargusi nuo šitokių persekiojimų, būdama silpnos sveikatos, nutariau prašyti jūsų pagalbos leisti man nors normaliai numirti, nes 1978 m. rugsėjo mėn. turėjau būti guldoma į Vilniaus klinikinę ligoninę pakartotinai širdies operacijai. Ir taip apie rugpiūčio vidurį aš darbe spausdinau pareiškimą. Bendradarbė Tamulaitienė apie tai teriavosi ir pranešė saugumui. Buvau saugumo darbuotojų pagauta prie rašomosios mašinėlės. Neatlaikiusi tokio spaudimo, vėl pablogėjo širdis. Tą pačią dieną greitoji išvežė mane Jurbarko ligoninėn, kur buvau gydoma iki rugsėjo vidurio. Ligoninėje vėl aplankė saugumo darbuotojas Janukonis. Teiravosi koks pareiškimas, kam skirtas ir t.t. Tačiau pokalbis nutrūko — buvau labai silpna.
Išvykus į Vilniaus ligoninę, ir čia į antrą dieną prisistatė saugumo darbuotojas. Aš kalbėti atsisakiau. Dėl man nežinomų priežasčių širdies operacija nebuvo atlikta. Iš ligoninės buvau išrašyta labai silpna, defiltruotomis venomis, su temperatūra.
Grįžus namo po keletos dienų prisistatė milicininkas, kuris atnešė kvietimą atvykti pas vietos psichiatrą. Panašių kvietimų buvau gavusi paštu net kelis. Tačiau dėl sveikatos nuvykti atsisakiau. Milicininkas pagrasino, jog man gali blogai baigtis — ir vėl atsidursiu tarp psichinių ligonių. Grįžus į darbą, net buvo pasiūlytas turistinis kelialapis į užsienį, dėl kurio susitikimas su psichiatru buvo neišvengiamas.
1978 m. gruodžio pabaigoje man paskambino saugumo darbuotojas Janukonis, kviesdamas susitikti neoficialiai. Atvykęs į mano namus jis prisistatė mano draugu, pergyvenančiu dėl mano likimo. Jis teigė, kad toks pareiškimas, kurį Jums parašiau, yra antitarybinio pobūdžio, ir aš už jį galiu skaudžiai nukentėti. Žadėdamas man, kad būsiu palikta ramybėje, įkalbėjo mane parašyti Valstybės saugumo komitetui paneigiantį pareiškimą, kurio turinį pats man padiktavo. Jame buvo rašoma, kad- spalio mėn., man besigydant Vilniaus klinikinėje ligoninėje, pas mane turėjo ateiti Dubinskai paimti pareiškimą, rašyto Jums ir išsiųsti. Tačiau pas mane atėjo nepažįstama moteris, kuri sakėsi, kad apie tai žino ir yra įpareigota tą pareiškimą išsiųsti. Po kurio laiko minėtą pareiškimą su antitarybine pakraipa man esą tekę matyti bute, kur adreso neprisimenu. Po šiuo pareiškimu Janukonis man datos neleido parašyti. Tuo viskas nesibaigė. Ir vėl apsilankė Janukonis ir norėjo man padėti „prisiminti" moters, kuri paėmė iš manęs pareiškimą, išvaizdą, ir namus, kuriuose mačiau savo pareiškimą. Po šito saugumiečio vizito man prasidėjo paroksizminis širdies priepuolis, kuris be medikų pagalbos nepraėjo. Ir šiuo metu jaučiuosi blogai.
Kiekvienas pokalbis su saugumo darbuotojais man atima dalį sveikatos. O man reikia užauginti vaikus.
Kiekvienam TSRS piliečiui duota teisė kritikuoti įvairius neigiamus mūsų gyvenimo reiškinius. Aš nesijaučiu nusipelniusi tokio įkyraus persekiojimo. Todėl kreipiuosi į Jus, prašydama duoti nurodymą atitinkamoms instancijoms liautis mane persekiojus.
Angelė Paškauskienė
1978 gruodžio 31
* * *
IŠ HENRIKO KLIMAŠAUSKO
BIOGRAFIJOS
Gimė 1929 m. liepos mėn. Samtariškių kaime, Musnikų vals., Ukmergės apskrityje, valstiečių šeimoje. Tėvai turėjo 25 ha žemės. Mokėse Širvintų progimnazijos IV kl. Suimtas 1945.V.9., o gruodžio mėn. nuteistas karinio NKVD tribunolo 10 metų pagal str.: 58, la; 58, 11; 19, 58, 8. Teisė Ukmergės kalėjime. Bausmė atlikta Komi ATSR Ižmos rajone (miško kirtime), vėliau Intoje anglies kasykloje.
1954.VII.21 Komi ATSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu prieš laiką išleistas kaip buvęs nepilnametis. Jam atvykus į Igarką pas motiną tremtinę, buvo atimtas pasas ir sauvališkai komendantūros padarytas tremtiniu.
1956 m. baigė vidurinę darbo jaunimo mokyklą Igarkoje. 1956 m. įstojo į Visasąjunginio neakivaizdinio statybos inžinerijos instituto Irkutsko filialą, kurį baigė 1961 m. ir apgynė diplominį darbą Politechnikos institute Irkucke.
1960 m. panaikino trėmimą. 1962 m. grįžo į Lietuvą. Metus laiko niekur neregistravo (vis varė iš Lietuvos), bet dirbo Kauno statybos tresto vyresniuoju darbų vykdytoju. Nuo 1970 m. kovo mėn. 2 d. dirbo Miestų statybos projektavimo institute Kauno filiale grupės vadovo pareigose.
1976.11.11. areštuotas.
1976.XI. 13 pripažintas nepakaltinamas kaip ligonis. Diagnozė — paranozė. Kratos metu, kuri tęsėsi 5 6 val., paimti visi asmeniški laiškai, atvirutės. Pasiliko tik kelis lapus vertimo iš Solženycino knygos ..Gulago slaynas" ir vieną numerį „Kronikos".
1976.IX.29 išvežtas į Černiachovskio spec. psichiatrinę ligoninę priverstiniam gydymui. Ten dirbo pagal savo specialybę. Pasimatymas su šeima buvo leistas tik vieną valandą. Pasimatymo metu kalbėti galima tik rusiškai prie dviejų liudininkų.
1977.IX.17 jam pripažino antros grupės invalidumą ir pensiją, kurią gauna žmona kaip globėja.
1978.XII.14 pervestas į 3-čią skyrių. Ligoninėje dirba audėju.
* * *
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOS TARYBOS
PREZIDIUMUI
Helsinkio susitarimų vykdymui remti
Lietuvos visuomeninė grupė
PAREIŠKIMAS
1979 m. sausio mėn. Vilniuje areštuotas Romas Ragaišis žinomas Lietuvos kovotojas už žmogaus teises. Jis ne karta yra pasirašęs pareiškimus ir protestus dėl įstatymų pažeidinėjimo, praktikuojamų valdžios organų. Jis viešai pasmerkė B. Gajausko, V. Petkaus, A. Ginzburgo areštus. Ragaišis visuomet ir visur reikalavo tiksliai laikytis įstatymų ir nepažeidinėti žmogaus teisių. Petkaus teisme Ragaišis viešai demaskavo melagingus, sufabrikuotus kaltinimus, kriminuotus Petkui. Už savo visuomeninę veiklą Ragaišis buvo persekiojamas. Jam ir jo šeimai atėmė butą ir išregistravo iš Vilniaus miesto.
Dabar Ragaišiui iškelta baudžiamoji byla tariamai už neteisėtą akinių taisymą. Jam gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Šių kaltinimų nepagrįstumas akivaizdus. Tai aiškus susidorojimas su vienu iš Lietuvos disidentų. Sužlugus politiniams procesams, valdžios organai dabar bando susidoroti su jiems nepatinkančiais žmonėmis, fabrikuodami kriminalines bylas.
Mes reikalaujame nutraukti šią gėdingą bylą, ir nedelsiant paleisti Romą Ragaišį.
1979 m. sausis
Kun. K. Garuckas O. Lukauskaitė-Poškienė
Kun. A. Svarinskas D. Sasnauskienė
Kun. Sig. Tamkevičius Z. Vanagaitė
Kun. J. Zdebskis B. Burauskaitė
Kun. J. Kauneckas R. Matulis
Kun. V. Vėlavičius V. Bogušis
A. Ragaišienė A. Tučkus
J. Volungevičius A. Masiulionis
J. Pratusevičius P. Cidzikas
V. Bastys J. Sasnauskas
V. Varkala A. Žilinskas
A. Terleckas V. Smolkin
K. Subačius L. Šulskienė
V. Šakalys I. Gajauskienė
G. Šakalienė A. Rožytė
J. Žiemelis M. Nikius
J. Petkeviečienė L. Laurinskas
J. Petkevičius A. Andreika
G. Rickevičius I. Ruodytė
M. Jurevičius A. Šeduikis
A. Šeduikienė A. Paškauskienė
I. Calytis I. Žukovskis
ŠNIPŲ VERBAVIMAS
1978.XII. 13 į Valstybės saugumo Šiaulių skyrių buvo iškviestas Irenijus Puščius, Šiaulių autobusų parko vairuotojas. Jaunas saugumietis klausinėjo apie darbą, apie užmokestį, kas patinka, kas ne, kalbėjo draugiškai, kaip daktaras. Po minutės pertraukos paklausė: „Lapkričio 28 d. klauseisi autobuse .Vokiečių banga' laidą?" — „Klausiausi, o ar negalima? Tai kam gamina radijas su trumpomis bangomis, jeigu negalima?" Čekistas aiškino: „Klausytis galima ir reikia, tačiau tik namuose, vienam, o ne kaip tu". Čekistas kalbėjo, kad valdžia nespėja įrengti radijo trukdymo sistemų.
Lapkričio 28 d. buvo taip. Puščius važiavo autobusu iš Šaulių į Raudėnus, o tranzistorius grojo estradinę muziką, paskui perdavė žinias. Prie vairuotojo priėjės vyriškis pasisveikino ir sako: „Skaudžiai nukentėsi, jei tokios laidos klausysies. Namie klausykis, kiek tik nori, tik ne čia". Vairuotojas paaiškino, kad jo visas gyvenimas už vairo. Pokalbis baigėsi.
Čekistas vartydamas baudžiamąjį kodeksą, kalbėjo: „Kas kam į ausį sudavė, mūsų nedomina, o tik sunkūs nusikaltimai. Taigi, drauge, nusikaltai, — rašyk pasiaiškinimą ir dar liepė parašyti savo ir šeimos narių biografijas. Kai viskas buvo surašyta, čekistas surinko popierius ir išėjo, kaip sakė, pas viršininką, kad dovanotų kaltę. Paskui vairuotoją nuvedė pas saugumo viršininką. Šis kalbėjo: „Mes tave į kalėjimą pasodinti nenorime — tu būsi mūsų žmogus. Jūsų autoparke buvo streikai. Tu irgi streikavai. Paskutinis streikas buvo 1975.1.1". Vairuotoją tardęs čekistas Večeslanas kalbėjo, kad Puščius turėsiąs „Ladą" ir davė telefono numerį. ..Ateik sutarsime darbo planą". Puščius atsisakė: „Nenoriu bendrauti per sunkus darbas".
Po kelių dienų Puščius vėl buvo tardomas apie „LKB Kroniką", apie tikinčiųjų vežimą į Aušros Vartus ir Žemaičių Kalvariją ir kt. Rūstus nepažįstamas čekistas šaukė: „Klausaisi užsienio laidų, skaitai „Kroniką",.apvagi valstybę — pasakysim inspekcijai, atims teises, galėsi eiti griovių kasti!" Reikalvo. kad Puščius surašytų, ką pažysta iš parapijiečių: „Rašyk, rašyk, jei nerašysi — uždarysim į rūsį. Rašyk, kad iš matymo pažįsti Jurevičių ir Vaitkienę." Paskui apsiraminęs čekistas kalba: „Mes negrasinam, nemušam, čia nėra elektrinių kėdžių. Na, pagalvok — iš kur gavai ir kam atidavei „Kroniką" — „Kur aš prisiminsiu!" — atsakė vairuotojas. — „Šiandien neprisimeni, tai apgalvok iki rytojaus: iš kur gavai ir kam atidavei „Kroniką". Mes tave iš bėdos traukime, o tu nenori." Puščiui teko nueiti į saugumą ir gruodžio 19 d. Po tuščio kelių valandų pokalbio saugumietis sako: „Matai, Irenijau, nesakai šiandien, tai dar kartą turėsi ateiti. Gali ir paskambinti, o jei ne, ateisime atsinešti". Puščius neskambino.
K. Aželis
* * *
INOS JAŠKŪNAITĖS TARDYMAS
Š.m. vasario 13 d. iš Vilniaus atvykęs majoras J. Trakimas tardė I. Jaškūnaitę.
Jis teiravosi, ar ne sunku pragyventi dirbant vien mamai? Iš kur atsirado nauji jos draugai užsienyje? Kaip sužinojo jos adresą? Kodėl atsako į laiškus, kuriuos gauna iš Danijos? Ar pažįsta Ireną? Kur susipažino, ką gali apie ją pasakyti?
Iš kur Maskvoje sužinojo, su kokiu traukiniu ji atvažiuosianti? Kas lydėjo vaikščiojant po Maskvą?
Ką kalbėjusi su tėveliu per pasimatymą?
Ar pažįstanti Antaną T. Ar nebuvo jis aplankęs? I. Jaškūnaitė atsakė, kad Antano T. ji nepažįstanti.
Saugumietis įgrasino niekam apie šį pokalbį nešnekėti.
A. Bylonis
* * *
