Petronis tęsė savo ginamąją kalbą.
Knygos, kurias jis platinęs, buvusios grynai religinio ir moralinio pobūdžio. Reikia gerai skirti sąvokas, kalbėjo Petronis, „ateizmo kritika" ir „valstybinės santvarkos kritika". Jo kaltintojai antitarybinėmis knygomis palaikę net A. Vienuolio „Raštai" II t., žurnalą „Židinį" ir kt.
— Dėl šių knygų teismas jūsų nekaltins, — įsiterpė teisėjas.
Petronis paneigė kaltinimą, būk tai, jis LKB Kronikoje patalpinęs žinutę apie Sutvirtinimo sakramento uždraudimą 1973 m.
Į prokuroro klausimą, kodėl Petronis metęs felčerio darbą ir užsiėmęs šitokia veikla, teisiamasis atsakė, kad nuo vaikystės jis svajojęs apie misijas, tačiau vėliau supratęs, kad jo darbas reikalingas ir Lietuvoje.
Jeigu valstybė leido išleisti „Šv. Raštą" ir „Maldyną" labai mažu tiražu, tai jis tikrai nesijaučia kaltas, kad platino religinę literatūrą.
Į kaltinimą, kodėl jis rašęs įvairias peticijas, Petronis atsakė, kad religijos klausimais privalą rūpintis ne tik kunigai, bet ir tikintieji.
Petronis aiškino, kad radijo transliacijas iš užsienio jis klausydavęs nereguliariai, nes neturėjęs pastovios gyvenamos vietos. Jis norėjęs žinoti daugiau, negu parašo tarybinė spauda. „Dažniausiai klausydavau Vatikano radiją, — kalbėjo teisiamasis. —
Vertingesnius duomenis užsirašydavau."
***
Stašaitis patvirtino, kad yra dirbęs su Petroniu, o vėliau savarankiškai gaminęs maldaknyges.
Atsakydamas į kaltinimą, kodėl padauginęs LKB Kronikos 6-jį numerį ir ruošęsis dauginti knygą „Ieškau Tavo Veido", Stašaitis papasakojo, kaip Kauno Katedroje susipažinęs su Jaugeliu ir paprašęs jo gauti LKB Kronikos 6-jį numerį.
Drauge su Jaugeliu pas Rūką rotatoriumi daugino 6-jį numerį, tačiau kopijos gavosi nekokybiškos. Tada Stašaitis paprašęs Oną Volskienę perspausdinti tekstą, tačiau ir po to nesisekę. Neužilgo buvo suimtas.
Stašaitis LKB Kroniką smerkė, nes, jo nuomone, negalima priešingos ideologijos žmonėse matyti vien blogį. Reikia ieškoti gerų pusių, kad žmonės vieni su kitais suartėtų. Jis, Stašaitis, esąs už taiką tarp partijų ir idėjų. Komunizmas stengiasi pagerinti materialinį žmonių gyvenimą, o krikščionybė palaikanti moralę, todėl konfliktai tarp jų vengtini. Laikui bėgant, komunistai ir tikintieji išties vieni kitiems ranką. Imdamasis dauginti LKB Kroniką, jis norėjęs pagreitinti jos žlugimą, kad tuo pačiu greičiau pasibaigtų tarp katalikų besitęsiantis konfliktas.
Savo kalbą Stašaitis užbaigė saugumo izoliatoriuje sukurtu eilėraščiu apie 9 mėnesių rekolekcijas — apmąstymus.
