Imbradas
16 metų po kun. klebono V. ŠAMŠONO mirties
Už Zarasų 10 km. link Obelių yra Imbrado bažnytkaimis. Medinė bažnyčia apsupta senolių kapais. Kartu su jais ilsisi ir kunigų palaikai. Paskutinis klebonas palaidotas prieš 16 metų. Ant kapo akmeninis kryžius su užrašu:
A+A A. Kunigas Vytautas-Antanas Šamšonas
1912.VIII.17 - 1961.1.28
Meilė Viešpaties beribė tesuteikia jam ramybę. Ilgamečiui Imbrado klebonui.
Dėkingi parapiečiai
Toks jaunas, vos 48 m., o mirties išvestas iš darbo!
Mylėjo klebonas parapiečius, o parapiečiai savo kleboną. Klebonas gyveno su savo motina, kuri jam šeimininkavo. Buvo 1961 m. sausio 28 d. Klebonas paprašė motinos sušildyti vandens galvai išsiplauti, o pats išėjo į bažnyčią pasimelsti. Nesulaukusi grįžtant, motina, pasikvietusi bažnyčios tvarkytoją, išėjo ieškoti klebono. Ir staigmena... bažnyčioje kraujuose gulėjo nebegyvas klebonas. Valdžia paleido gandus, kad klebonas nusižudęs, iššokdamas pro lubose esančią skylę. (Tiesa, lubos išpurvintos... tik iš apačios). Abiejų rankų perpiautos venos (gydytojų nuomone, pats žmogus taip pasidaryti negali), sudaužyta galva.
Klebonas Šamšonas buvo kilęs iš Papilio parapijos. Kunigu rengėsi Kauno kunigų seminarijoje. Buvo išsilavinęs, rimtas ir tvarkingas kunigas. Paskutiniu laiku jis dažnai buvo šaukiamas į KGB.
Maža detalė: keletai metų praėjus po kun. Šamšono mirties, saugumiečiai pasikvietė Pasvalyje gyvenantį senelį kunigą, filosofijos daktarą, į karinį komisariatą ir ten teiravosi, kokia mirtimi miręs kun. V. Šamšonas... Jiems net po kelerių metų neramu...
Nužudytas kun. V. Šamšonas 1961 m.
Žaliosios katalikų parapijos likvidavimas
Praėjusio karo metu 1944 m. sudegė medinė Žaliosios bažnyčia. Parapijos komiteto pirmininkas Kazys Mažeika kreipėsi į vysk. A. Karosą, kad Žaliajai paskirtų kleboną. Naujai paskirtas klebonas kun. K. Garmus įrengė bažnyčią mūrinėje klebonijos klėtyje, ir ji veikė iki 1963 m. Vilkaviškio raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Rogovas su vietiniais ateistais 1963 m. sausio 2 d. uždarė Žaliosios bažnyčią ir uždraudė bažnyčios komitetui kur nors kreiptis. Komiteto pirmininkui K. Mažeikai pavaduotojas St. Rogovas grasino net kalėjimu. Žaliosios tikintieji važiavo į Vilnių pas Religijų reikalų tarybos įgaliotinį Rugienį, į Maskvą, bet iš visur buvo vienodas atsakymas—Žaliosios parapijos reikalus pavesta spręsti vietinei valdžiai. 1963 m. gegužės 15 d. Augalų apylinkės pirmininkas Mekšriūnas su milicijos pagalba atėmė iš parapijos komiteto pirmininko K. Mažeikos antspaudus. Bažnyčioje buvo įrengtas miltų mainymo punktas, tačiau žmonės juo beveik nesinaudojo.
Pastaruoju metu Slabadų tikintiesiems reikalaujant užregistruoti jų religinę bendruomenę, Rumokų eksperimentinis ūkis rajono valdžios nurodymu įrengė Žaliosios bažnyčioje malūną. Įdomu, kad malūnu naudotis atsisako net tikėjimui abejingi žmonės.
Kada Žaliosios parapijos tikintiesiems bus atitaisyta skriauda?...
***
N E U Ž M I R Š K !
P. Plumpa, P. Petronis, J. Gražys, N. Sadūnaitė, S. Kovaliovas, V. Lapienis, J. Matulionis, O. Pranckūnaitė neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai kvėpuoti ir tikėti.
***
DĖKOJAME!
Dievui laiminant „LKB Kronika" jau penkeri metai faktų kalba liudija visam pasauliui apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios dabartinę padėtį. Dėkojame visiems žinomiems ir nežinomiems „LKB Kronikos" rėmėjams, bendradarbiams ir platintojams Tėvynėje ir visame pasaulyje.
„LKB Kronikos" redakcija
