Helsinkio susitarimų vykdymui remti
TSRS Maskvos grupė
1978 m. gruodžio 8 d. Dokumentas Nr. 69
30 metų Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai
K r e i p i m a s i s
Prieš 30 metų Jungtinių Tautų priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija tapo svarbiausiu etapu formuojant dabartinėje visuomenėje humanistinius principus. Truputį anksčiau, prieš ją priimant, pasibaigė II paaulinis karas, ir buvo sunaikintas hitlerinis nacizmas. Ne mažiau nusikalstamai diktatūrai padarė galą Stalino mirtis.
Tačiau ir dabar daugelyje pasaulio kraštų, neišskiriant ir TSRS, paskelbti minėtos Deklaracijos principai toli gražu dar neįvykdomi.
TSRS laužomi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos daugelis svarbių straipsnių:
19 str. — įsitikinimų laisvė ir laisvė gauti bei skleisti informaciją;
13 str. — teisė laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą, o krašto viduje — gyvenamąją vietą;
18 str. — religijos laisvė; 10 ir 11 str. — teismo viešumas ir teisingumas; 5 str. — uždraudimas žiaurių ir žmogų žeminančių bausmių;
20 str. — susibūrimų laisvė;
23 ir 26 str. — prieštaraujant šių straipsnių dvasiai, neuždrausta nacionalinė ir ideologinė diskriminacija darbe ir švietimo srityje. Neužtikrinta profesinių sąjungų laisvė;
15 str. — teisė pilietybės išlaikymui arba jos pakeitimui;
12 str. — korespondencijos paslaptis ir buto neliečiamybė.
Įvairiame laipsnyje pažeidžiami ir kiti straipsniai.
Svarbiu pažeidimu laikytina tai, kad nežiūrint SNO Generalinės asamblėjos kvietimo „padaryti visa, kas galima Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskleidimui, paskelbimui ir išaiškinimui mokyklose ir kitose mokslo įstaigose", Tarybų Sąjungoje Deklaracijos teikstas tebėra visai nežinomas platiems visuomenės sluoksniams.
Tarybų Sąjungoje 60-70 metais susiformavo žmogaus teisių gynimo judėjimas, besiremiantis Visuotinės deklaracijos principais. Laiškai ir pareiškimai, ginant atskirus žmones, straipsniai, literatūros kūriniai ir istoriniai veikalai, laiškai ir dienoraščiai iš lagerių ir kalėjimų, išsamūs teisminių procesų užrašai, žmogaus teisėms ginti TSRS iniciatyvinės grupės, Žmogaus teisių komitetas, „Einamųjų įvykių kronikos" reguliarus leidimas, Helsinkio grupių dokumentai, Psichiatrijos darbo komisijos ir kt. — visa tai tarybinei ir pasaulinei visuomenei atidengė daugybę faktų apie pagrindinių žmogaus teisių laužymus TSRS ir tapo svarbiu indėliu formuojant pasaulinę žmogaus teisių gynimo ideologiją, sugebėjusią humanistiniu pagrindu sujungti daugybę žmonių nepriklausomai nuo rasės, tautybės, religijos, socialinės padėties ir pilietybės visame žemės rutulyje.
Mes esame įsitikinę, kad atsakomybė už žmogaus teisių priežiūrą tenka ne tik valstybei, bet ir piliečiams.
Reikšdami ištikimybę Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai ir siekdami visuotino humaniškumo bei žmogaus teisių apsaugojimo tokiu būdu, kaip jis suformuluotas Helsinkio Baigiamajame Akte, mes laikome būtina:
išlaisvinti visus sąžinės belaisvius;
pakeisti RTFSR BK 70 ir 190-1 straipsnius (atitinkamai ir sąjunginių respublikų BK straipsnius), kurie leidžia persekioti už įsitikinimus, informacijos ir idėjų pasikeitimą;
pakeisti RTFSR BK 64 str. A(atitinkamai ir sąjunginių respublikų BK straipsnius), prileidžiantį galimybę persekioti už bandymą pasirinkti gyvenamąjį kraštą ir už idėjas;
panaikinti visas teisines kliūtis ir suteikti teisę laisvai pasirinkti gyvenamąjį kraštą (teisę palikti savo kraštą ir laisvai į jį sugrįžti) ir teisę pasirinkti vietą gyvenamojo krašto viduje;
nutraukti visų Bažnyčių tikinčiųjų persekiojimą. Užtikrinti tikrą Bažnyčios nuo valstybės atskyrimą;
pakeisti iš esamės režimą kalėjimuose ir spec. psichiatrinėse ligoninėse, suformuluoti humaniškesnius Darbo-pataisos įstatymus;
likviduoti priverčiamąjį darbą kalinimo vietose, tremtyje ir sąlyginiai išlaisvinant; pakeisti RTFSR BK 209 str. (ir atitinkamai sąjunginių respublikų BK straipsnius);
nutraukti psichiatrines represijas politiniais motyvais;
nutraukti diskriminaciją moksle ir darbe dėl tautybės, įsitikinimų, religijos, atbuvus bausmę pagal teismo nuosprendį ir ryšium su giminių persekiojimais;
užtikrinti profesinių sąjungų ir kitų asociacijų laisvę;
nutraukti užsienio ir vidaus informacijos pasikeitimo pažeidimus — pašto, telefono ir telegrafo ryšio trukdymus;
panaikinti visus nutarimus atimti pilietybę dėl politinių motyvų.
Šiuo dokumentu mes kreipiamės į TSRS ir 34 kraštų vyriausybes, pasirašiusias Helsinkio Baigiamąjį Aktą, o taip pat į visas Jungtines Tautas, prieš 30 metų paskelbusias Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją „kaip uždavinį, kurį išpildyti turi stengtis visos tautos ir valstybės".
Šis dokumentas paliktas pasirašymui per visus šiuos metus mūsų krašte ir už jo ribų, kurie drauge su mumis stengiasi gyvenime realiai įkūnyti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją su įsitikinimu, kad tai garantuoja ne tik asmeninę laisvę ir gyvybę, bet ir taikų sambūvį visoje žemėje.
1978 m. gruodžio 8 d. Elena Bonner, Sofija Kalistrato-va, Malva Landa, Naum Meiman, Viktor Nekipielov, Tatjana Osipova, Jurij Jarym-Agaev
Prisijungiame:
Tatjana Velikanova, Andrėj Sacharov, Raiša Lert, Aleksandr Lavut, Leonard Ternovskij, Evgenij Nikolaev, Marija Petrenko Podjapolskaja, Viera Livcak, Irina Kaplun, Georgij Vadimov, Lev Kopelev, Lidija Čiukovska-ja, Vladimir Karnilov, Nina Strokatova (Karavanskaja).
Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komiteto nariai-kunigai:
Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Juozas Zdebskis.
Kun. Juozas Adomaitis, kun. Lionginas Kunevičius, kun. Petras Dumbliauskas, kun. Vaclovas Degutis, kun. Antanas Gražulis, kun. Jonas Maksvytis, kun. Albinas Deltuva, kun. Mikalojūnas, kun. Vaclovas Stakėnas, kun. Virgilijus Jaugelis, kun. Gvidonas Dovydaitis.
Prie šio dokumento yra prisijungę dar daug kunigų ir pasauliečių lietuvių, bet jų pavardžių Kronika neturėjo galimybės sužinoti.
