Viduklė. 1982 m., tuoj po Visų šventųjų šventės, atėjęs į Viduklės parapijos kleboniją apylinkės pirmininkas E. Kringelis sustatė aktą, kad klebonas kun. Alfonsas Svarinskas „1982 metais lapkričio 1 d. 14 val. 15 min. pažeidė LTSR ATP 1976 m. liepos 28 d. įsaku patvirtintą religijų susivienijimų nuostatų 50 str. nustatytą tvarką, organizuojant ir vykdant religines eitynes, organizavo eitynes iš Viduklės bažnyčios į kapines ir atgal.
Tos religinės eitynės buvo organizuotos, negavus Raseinių rajono vykdomojo komiteto leidimo, tuo pažeidė 1966 m. gegužės 12 d. LTSR ATP įsako „Dėl administracinės atsakomybės už religinių kultų pažeidimą — 2 d."
1982 m. lapkričio 25 d. Administracinė komisija prie Raseinių rajono VK, susidedanti iš pirmininkės O. Stonienės (VK pirmininko pavaduotoja), sekretorės D. Kleivienės ir narių: O. Pikelienės (Raseinių m. VK pirmininkė), P. Korolkovo (Raseinių milicijos viršininkas) ir J. Ažubalio (finansų skyriaus vedėjas), nubaudė Vėlinių procesijoje aktyviai dalyvavusius Viduklės parapijos tikinčiuosius ir kleboną:
1. Kleboną kun. Alfonsą Svarinską — 50 rb. (administraciniai baustas 6 kartus).
2. Juozą Norvilą — 50 rb. (buvo baustas ir 1981 m.).
3. Alfonsą Staškevičių — 50 rb.
4. Izidorių Irmošką — 40 rb.
5. Joną Supraną — 30 rb.
6. Antaną Steponaitį — 40 rb.
7. Remigijų Kučinską — 40 rb. ir pašalino iš komjaunimo.
Remigijus Kučinskas nesutiko su tokiu nuosprendžiu ir Administracinę komisiją apskundė Raseinių m. liaudies teismui. 1983 sausio 14 d. buvo paskirta nagrinėti R. Kučinsko byla. Valdiški bedieviai, išsigandę susirinkusių žmonių, teismo procesą perkėlė į teisėjo kabinetą.
Administracinės komisijos tardomi, visi vidukliškiai drąsiai gynė tikėjimą, bažnyčią ir kleboną; tvirtino, kad ir kitais metais eis procesijoje į kapines, nežiūrint baudų ir persekiojimų. „Jau 42 metai nešu procesijos kryžių, — kalbėjo Antanas Kazlauskas, — ir, kol turėsiu jėgų, jį nešiu".
Remigijui Kučinskui piniginė bauda buvo išskaityta iš atlyginimo dar prieš galutinį teismo nuosprendį.
* * *
Rokiškis. 1982 m. sausio 18 d. į Vilniaus saugumą tardymui buvo iškviestas Vietinio ūkio transporto vyr. ryšių kreditavimo valdybos viršininkas Regimantas Strumskis. Čekistai, net neprisistatę, grasino R. Strums-kiui atleidimu iš užimamų pareigų, jei jis neperauklės savo sesers Janinos Strumskytės, gyv. Rokiškyje. Jų nuomonėj. Strumskytė organizuoja vaikus dalyvauti bažnytinėse apeigose ir bendradarbiauja su Rokiškio vikaru ekstremistu kun. Vladu Braukyla.
* * *
Rokiškis. 1982 m. spalio 29 d. Rokiškio rajono Vykdomojo komiteto darbuotojai — Eduardas Firas, Simanavičienė — parapijos klebonijoje barė Rokiškio vikarą kun. Vladą Braukylą, kodėl šis, prieš sakydamas pamokslą, nepasitaria su jais, mat, „nepasitarus padaroma žala ateizmui".
„Lietuvoje Bažnyčia atskirta nuo valstybės, ir todėl nėra reikalo kunigui bendrauti su Bažnyčios priešais — ateistais. Parapija didelė, pakanka bažnytinio darbo" — atsakė kun. V. Braukyla.
Pavaduotojas E. Firas kun. V. Braukylą kaltino žinių perdavimu į Vatikaną.
* * *
Vilnius. 1982 m. gruodžio 30 d. Vilniaus „Dainavos" restorano konditerinio cecho vedėja Zina Cicėnienė pranešė, kad cechas dirba ir sekmadieniais. Konditerė Joana Bukaveckaitė užprotestavo: „Sekmadieniais ir religinių švenčių dienomis nedirbsiu. Ar leisit atidirbti kitomis dienomis?" Vedėja Z. Cicėnienė nesutiko su tokiu atidirbimu. „Gal ji nenormali?! į Vasaros gatvę reik nuvežt (Vasaros gatvėje yra psichiatrinė ligoninė). Mes išvarysime tą fanatizmą. Tik nebandyk neateiti į darbą, sutvarkysim — atleisim iš darbo", — nesivaržydama atėjusių atsiimti užsakymus žmonių, auklėjo J. Bukaveck-aitę kadrų skyriaus viršininkė Pelenienė.
1983 m. sausio 4 d. cecho vedėja Z. Cicėnienė pranešė J. Bukaveckaitei, kad už nebuvimą sekmadienį darbe, jai parašyta pravaikšta. „Mane iš darbo išmes, jei sužinos, kad aš tau leidžiu atidirbinėti, tu negali dirbti jaunimo tarpe. Tokia jauna ir tokių įsitikinimų!" — stebėjosi vedėja.
1983 m. sausio 5 d. restorano direktorius taip pat nesutiko leisti J. Bukaveckaitei atidirbinėti — liepė parašyti pasiaiškinimus už praleistas dienas ir pagrasino atleisiąs iš darbo už pravaikštas.
1983 m. rugsėjo 11 d. ir gruodžio 18 d. J. Bukaveckaitė atsisakė dalyvauti organizuojamose laisvanoriškose socialistinėse talkose, už tai ne kartą buvo svarstyta susirinkimuose.
* * *
Lauksoda (Telšių raj.). 1983 m. sausio 11 d. Lauksodos parapijoje buvo laidojama Marijona Bumblauskienė. Kai kun. Jonas Kauneckas klausė išpažinčių, iš bažnyčios išėję trys jaunuoliai garsiai pareiškė: „Tas kunigas išpažinties metu kalba ne apie nuodėmes, bet liepia kovoti prieš rusus". Tai išgirdęs iš paskos ėjęs vyriškis nusistebėjo: „Jie nė vienas nėjo išpažinties, net neklaupė bažnyčioje ir taip drįsta juodinti kunigą".
Paskutiniu metu Telšių miesto saugumas kviečiasi tikinčius mokinius, gąsdina juos, kad nukentėsią už bažnyčios lankymą ir tuo pačiu įsako eiti pas kun. J. Kaunecką išpažinties, o po to ateiti pas juos ir duoti kunigą juodinančius parodymus. Ruošiamas susidorojimas su kun. J. Kaunecku.
* * *
Ukmergė. 1983 m. gruodžio mėn. Kauno Respublikinėje klinikinėje ligoninėje mirė Kauno kunigų seminarijos auklėtinis, trečio kurso klierikas Bronius Tamelis.
1982 m. gruodžio 22 d. mirusiojo kūnas iš Kauno katedros bazilikos buvo pervežtas į Ukmergės bažnyčią, kur laukė kunigai ir minia tikinčiųjų. Laidotuvės įvyko gruodžio 28 d. Rajono valdžia uždraudė klieriką Bronių Tamelį laidoti šventoriuje. Gedulinga procesija — karstas su mirusiojo palaikais, Seminarijos auklėtiniai ir vadovybė, apie 20 kunigų ir didelė minia tikinčiųjų — giedodama Ukmergės gatvėmis patraukė naujų miesto kapinių Bukstynoje link (4,5 km. nuo Ukmergės).
Po laidotuvių tardymams buvo šaukiami Ukmergės kunigai — klebonas kun. Antanas Danyla ir vikaras kun. Juozas Kaknevičius. Rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Bernotas apkaltino kleboną kun. A. Danylą eisenos organizavimu laidotuvių metu.
Mirusiojo klieriko tėvui bendradarbiai rajoniniame laikraštyje pareiškė užuojautą. Kiek vėliau užuojautą tėvams norėjo pareikšti ir kaimynai — tos pačios laiptinės gyventojai, — tačiau užuojauta laikraštyje nepasirodė.
Simnas (Alytaus raj.). 1982 m., tris sekmadienius prieš Kalėdas, Simno bažnyčioje kunigai skelbė tikintiesiems, kad antrąją Kalėdų dieną bažnyčios šventoriuje apsilankys Kalėdų senelis.
Parapijos klebonas kun. Juozas Matulevičius ir vikaras kun. Juozas Gražulis buvo iškviesti pas Alytaus rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Makštutj, kuris reikalavo, kad, jeigu ir ateis Kalėdų senelis, šventoriuje nebūtų nė vienos eglutės.
1982 m. gruodžio 26 d. popietėje choristai ir kiti parapijiečiai šventoriuje ruošėsi Kalėdų senelio sutikimui: puošė eglutes ir rengė apšvietimą. Prisistatęs Simno Vykdomojo komiteto pirmininkas Šuoliūnas reikalavo iš šventoriaus pašalinti eglutes, bet niekas jo nuorodų neklausė, šventoriuje dirbusiųjų tarpe buvo Simno vidurinės mokyklos mechanizacijos mokytojas Vyšniauskas.
Kalėdinė eglutė praėjo pakilioje, šventinėje nuotaikoje: susirinko daug tikinčiųjų, atvykęs Kalėdų senelis pasveikino visus su šventėmis, vaikus apdalino dovanėlėmis.
Šventėms praėjus, prasidėjo tardymai. Į Simno vid. m-klos direktorės Mikalauskienės kabinetą net kelis kartus buvo kviečiamas mokytojas Vyšniauskas. Direktorė barė mokytoją už tai, kad jis, būdamas pedagogas, išdrįso šventoriuje padėti sutvarkyti apšvietimą; kamantinėjo, kodėl lanko bažnytinį chorą. Neužilgo mokytojas Vyšniauskas buvo iškviestas į Alytaus rajono švietimo skyrių, kur „gražumu" buvo įkalbinėjama kaip nekvalifikuotam specialistui atsistatydinti iš mokytojo pareigų. (Mokytojas Vyšniauskas atsistatydino iš pareigų).
Alytaus MŠV buvo tardomi choristai — A. Gerčius ir Geraltauskas.
Simno vid. m-kloje daugiausia mokinius terorizuoja mokytoja Apanavičienė: prievarta juos surašo į pionierių organizaciją ir verčia nešioti kaklaraiščius. Sustiprėjo tikinčiųjų mokinių persekiojimas Mergalaukio pradžios mokykloje. Čia labiausiai pasižymi mokytojas Černiauskas.
* * *
Simnas (Alytaus raj.). Simno parapijos kunigai — klebonas kun. Juozas Matulevičius ir vikaras kun. Juozas Gražulis — lankė savo parapijiečius. Aplankius keletą kaimų, sujudo rajono bedieviai.
Klebonas kun. J. Matulevičius buvo iškviestas į Simno Vykdomąjį komitetą pas pirmininką Šuoliūną, kuris bandė išaiškinti, kad kalėdojimas yra uždraustas. „Mes ne kalėdojame, o tik lankome savo parapijiečius ir jokių aukų neimame," — kalbėjo kun. J. Matulevičius.
1983 m. sausio 24 d. klebonas kun. J. Matulevičius ir vikaras kun. J. Gražulis buvo iškviesti pas Alytaus raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Makštutį. Pavaduotojas apibarė kunigus už Kalėdų eglutės organizavimą ir draudė lankyti parapijiečius.
* * *
Kybartai. 1982 m. lapkričio 9 d. Vilkaviškio raj. Administracinė komisija Kybartų klebonui kun. Sigitui Tamkevičiui paskyrė administracinę nuobaudą „įspėti" už tai, kad jis 1982 m. lapkričio 1 d. suorganizavo tikinčiųjų procesiją iš bažnyčios į kapines.
1983 m. sausio 24 d. ta pati Administracinė komisija vėl paskyrė kun. Sigitui Tamkevičiui administracinę nuobaudą „įspėti" už tai, kad, „neturėdamas rajono Vykdomojo komiteto leidimo, organizavo ceremonijas šventoriuje" ir tuo pažeidė Lietuvos LTSR ATP 1976 m. liepos 28 d. įsaką. Vadinamos „ceremonijos" buvo tokios: gruodžio 26 d. po vakarinių pamaldų, į šventorių atvyko Kalėdų senelis, pasveikino susirinkusius vaikus ir padalino jiems dovanėles. Pasirodo, kad Kalėdų senelis irgi traktuojamas, kaip rimta grėsmė valdžiai ir Lietuvos ateistams.
* * *
Užuguostis (Prienų raj.). 1983 m. sausio 17 d. Užuguosčio parapijos klebonas kun. Zenonas Navickas raštu padėkojo straipsnio „Aklos neapykantos akys" autoriui A. Matulaičiui, kuriame jis įvairiais prasimanymais šmeižė ir niekino jį, ir „Naujas gyvenimas" redaktoriui, atspausdinusiam minėtą straipsnį. Kun. Z. Navicko žodžiais, žmonės, skaitydami tą fantastinį straipsnį, susidomėjo daugeliu klausimų, aiškiai įsitikino kieno pusėje tiesa, padidėjo bažnyčios lankomumas.
* * *
Mikoliškės (Kretingos raj.). 1982 m. gruodžio 5 d. Mikoliškių parapijos komitetas ir tikintieji išsiuntė LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Barkauskui pareiškimą, po kuriuo pasirašė 793 asmenys, štai sutrumpintas pareiškimo turinys:
„LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 m. liepos 28 d. priimtame įsake 3-me skyriuje pasakyta: „Religinė bendruomenė turi teisę įsigyti susisiekimo priemones". Kadangi jokia organizacija neduoda autobuso ir niekas nepakeičia maršruto, tai mes, remdamiesi šiuo nuostatu, prašome leisti įsigyti nurašytą autobusą.
Dauguma Mikoliškių parapijos tikinčiųjų gyvena už 4-11 km. nuo bažnyčios, o autobusai į tolimuosius kaimus kursuoja tokiu maršrutu, kad tikintieji jokiu būdu negali nuvykti į bažnyčią. Tikintieji šiuo reikalu kreipėsi į „J. Janonio" kolūkio administraciją Klaipėdos raj., kur jie dirba, ir prašė išnuomoti 8 val. autobusą, bet prašymas liko nepatenkintas. Klaipėdos ir Kretingos autobusų parkai nesutiko pakeisti kursuojančių autobusų maršrutą.
Transporto ministerija taip pat neatsižvelgė į žmonių prašymus. Klaipėdos raj. Tarpkolūkinė organizacija, turinti apie 10 autobusų, tikintiesiems pareiškė: „Mes turime autobusus nuvykti į teatrą, tik ne į bažnyčią".
Nejaugi kultūringa ir humaniška taip pasielgti su žmonėmis, visą gyvenimą atidavusiais kolūkiui? Kam tas fanatizmas ir diskriminacija?"
* * *
Palėvenėlė (Kupiškio raj.). 1982 m. gruodžio 18 d. Kupiškio rajono Palėvenėlės apylinkės pirmininkas Osvaldas Gasiūnas Žaidelių gyvenvietėje sulaikė laiškanešę Teresę Petrulienę ir pareikalavo atiduoti kalėdaičius, kuriuos jinai nešėsi. T. Petrulienei atsisakius atiduoti kalėdaičius, apylinkės pirmininkas nusivarė ją į kolūkio kontorą, ten savavališkai padarė kratą ir atėmė apie 30 pašventintų kalėdaičių. Ten pat grasino, kad laiškanešė būsianti pašalinti iš pareigų. Neužilgo ir Kupiškio rajono ryšių skyriaus viršininkas T. Petrulienę barė, žadėjo neišmokėti priklausančios premijos.
T. Petrulienė dėl neteisėtos kratos bei grasinimų parašė skundą Kupiškio rajono partijos pirmajam sekretoriui Tamošiūnui. Sekretorius Tamošiūnas atsakė, jog T. Petrulienė yra kalta ir su ja pasielgta teisingai.
* * *
Mikoliškės (Kretingos raj.).
LTSR MINISTRŲ TARYBAI
Mikoliškių parapijos bažnytinio komiteto ir tikinčiųjų
Pareiškimas
1954 m. kiekviena Telšių vyskupijos parapija gavo Telšių vyskupijos kurijos raštą Nr. 577, rašytą 1954.VII.7., kuriame buvo nurodyta: „Kryžius statyti galima ne tik šventoriuje, kapinėse, bet ir tikinčiųjų kiemuose". Aišku, tai pranešė tik su Religijų reikalų tuolaikinio įgaliotinio pritarimu. Juk Lietuvoje buvo sena tradicija statyti kryžius ir koplytėles. Leidimo niekas iki šiol neatšaukė.
Juo pasiremdami, mes š.m. spalio mėn. pradėjome statyti Marijos statulai koplytėlę (1 m x 1,5 m) Mikoliškių bažnyčios šventoriuje, bet atėjo girininko Mažono suorganizuota komisija ir surašė akta: „Savavalė statyba". Sužinojom, kad reikia kreiptis į architektą. Pareiškimu su 185 parašais kreipėmės į Kretingos Vykd. komitetą ir prašėme leidimo užbaigti koplytėlę. Gavome atsakymą: „Koplytėlę laike mėnesio nugriauti, jei patys nenugriausite, nugriaus girininkija."
Dabar kreipiamės į Jus, nuoširdžiai prašydami sulaikyti koplytėlės nugriovimą ir duoti leidimą jai užbaigti, nes ji mums reikalinga kulto reikalams. Mes ją statėme ne savavališkai, o su bendru leidimu.
1954 m. duoto leidimo niekas neatšaukė, todėl buvom įsitikinę, kad to užtenka.
Nugriovimas iššauktų labai didelį pasipiktinimą: „Komunistai buldozeriais šventoriuose griauna koplytėles ir kryžius."
Kretingos raj. Vykdomasis komitetas pernai buldozeriu nugriovė koplytėlę, pastatytą vienos tikinčiosios kieme. Tokiu elgesiu pasipiktino žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Žodžiais skelbia religijos laisvę, o buldozeriais ją griauna.
Kreipiamės į Jus, nes Religijų reikalų įgaliotinis taip pat nusiteikęs, kaip ir Kretingos rajono Vykdomasis komitetas: jis net neleido statyti kryžių kapinėse, tik Maskva privertė leisti.
Nuoširdžiai prašome kuo greičiausiai sulaikyti mūsų koplytėlės nugriovimą ir duoti leidimą jai užbaigti.
1982 m. lapkričio 7 d. Pasirašė apie 200 tikinčiųjų.
Biržai.
Biržų raj. LDT VR pirmininko pavaduotojui
Pareiškimas
Bažnyčios teisė įpareigoja parapijų klebonus atsakyti ne tik už bažnyčios pastato tvarkingumą, bet ir kapines, esančias tos parapijos ribose.
Artėjant Visų šventųjų dienai, apžiūrėjau kapines, esančias Papilių ir Kvetkų parapijose. Matydamas, jog kai kurie kapai yra labai apleisti, paskelbiau talką kapinių sutvarkymui. Iškirtome krūmus, nugenėjom šakas, nug-riebėm lapus Kvetkų kapinėse. Taip pat sutvarkėme ir Papilių kapines.
Papilių apylinkės LDT vykdomojo komiteto pirmininkas A. Martinkėnas buvo žadėjęs žmonėms parūpinti techniką šiukšlių ir krūmų išvežimui, kurių priverstos krūvos už Kvetkų kapinių tvoros stūkso nuo neatmenamų laikų. Tačiau jis jokios iniciatyvos neparodė kapų tvarkymui bei šiukšlių išvežimui.
Sutvarkę kapines, Visų šventųjų išvakarėse, susirinkom Papilių bei Kcetkų kapinėse pasimelsti.
Lapkričio 9 d. buvau iškviestas į Papilių apylinkės LDT vykdomojo komiteto kulto reikalams tarybos posėdį, kuriame dalyvavo apylinkės pirmininkas A. Martinkėnas, jo žmona — Papilių vidurinės mokyklos direktorė Martinkėnienė, Papilių veterininarinės apylinkės vedėjas vet. gydytojas Kurkauskas. Buvau kaltinamas, „kodėl gyvulių ligos karantino metu susibūrė žmonės kapinėse ir kodėl neprašiau apylinkės leidimo kapinėse melstis, tuo pažeidžiau religijų susivienijimų nuostatus."
1. Draudimo žmonių susibūrimui ryšium su gyvulių ligos karantinu nesu gavęs.
2. Melstis bažnyčioje, šventoriuje bei kapinėse jokie nuostatai nedraudžia. 1982 m. biuletenyje „Socialistinė Teisė" trečiame numeryje P. Anilionis straipsnyje „Religinių kultų įstatymų vykdymo kontrolė" 34 puslapyje 16 eilutėje rašo: „Savo religines reikmes tikintieji, tarp jų nepilnamečiai vaikai kartu su savo tėvais, gali nevaržomi tenkinti maldos namuose, šventoriuose, kapinėse — čia organizuojamoms apeigoms bei ceremonijoms nereikalingi jokie leidimai."
Kokiu pagrindu kišamasi į bažnyčios vidaus reikalus ir kodėl tyčiojamasi iš tikinčiųjų? Pavyzdžiui:
1. Vet. gydytojas Kurkauskas, prašant kolūkiečiams pažymėjimų gyvulių pardavimui valstybei bei kviečiant gyvulių gydymui, tikinčiuosius įžeidinėja, sakydamas: „Eikite pas kunigą, tegul duoda jums pažymėjimus, ir klebonas tegul gydo jūsų gyvulius."
2. Pensininkas, Didžiojo Tėvynės karo dalyvis A. Kasmauskas dirbo Papilių kapų sargu. Apylinkės pirmininkas A. Martinkėnas atleido iš kapų sargo pareigų, nesumokėjęs net atlyginimo už mėnesį laiko, sakydamas: „Jei eini į bažnyčią, esi netinkamas žmogus."
3. Nežinia kieno patvarkymu Papiliuose įgyvendinta viena sensacinga naujovė? Prieš pat bažnyčios didžiąsias duris įrengta vaikų žaidimo aikštė. Pristatyta įvairių sūpuoklių, namelių ir kitų žaidimo priemonių.
Kam reikalinga erzinti tikinčiuosius bei iš jų tyčiotis, lįsti prie bažnyčios ir drumsti ramybę? Į bažnyčią atlydi mirusius, joje vyksta pamaldos, o čia prie bažnyčios didžiųjų durų klykauja vaikai.
Keista, nejaugi nėra žemės sklypo visuose Papiliuose, kuriame būtų galima įrengti vaikų žaidimo aikštelę. Apylinkės vykdomojo komiteto kieme trykšta fontanai, žydi gėlės, padaryti alpinariumai. Po jų langais — ramybė, o prie bažnyčios — triukšmas ir betvarkė, kaip niekur kitur.
Jūs, Pirmininko pavaduotoja, kvietėte mane į Biržų rajono vykdomąjį komitetą pas save pokalbiui net penkis kartus, tačiau nenuvykau ir nenuvyksiu:
1. Kol nesibaigs tyčiojimasis iš tikinčiųjų ir kišimasis į Bažnyčios vidaus reikalus.
2. Kol neįvesit prie bažnyčios rimties: neiškelsit vaikų žaidimo aikštės į kitą vietą.
Pagal esamas sąlygas atsisakau pas Jus vykti bet kokiam pokalbiui.
1982 m. gruodžio 1 d. Papilių ir Kvetkų parapijų klebonas
kun. S. Krumpliauskas
* * *
