Vilnius. Visi Lietuvos vyskupai gavo iš Vatikano sekretorijato iškvietimą oficialiai aplankyti šv. Tėvą. Tarp iškviestųjų buvo ir tremtinys vysk. Julijonas Steponavičius. Tačiau sovietinė valdžia, bijodama, kad nesugriūtų jos planai Lietuvos Kat. Bažnyčios atžvilgiu, tremtinio vyskupo į Romą neleido, melagingai motyvuodami, kad permaža buvo laiko užsienio paso gavimui. Jei sov. valdžia būtų norėjusi, užsienio pasą būtų padariusi per dvi dienas.
 

* * *

Vilnius. Povilas Pečeliūnas, atlikęs bausmę lageryje, buvo nuvežtas į tremtį tolimoje šiaurėje. Dabartinis jo adresas:
626806
Tiumenskaja obl. 
Berezovskij rajon. 
pos. Igrim,
ul. Entuziastov d. 16 kv. 13 
Pečeliūnas Povilas, Juozo

 

* * *

Antanas Terleckas tremties bausmę nuo 1982 m. gruodžio 19 d. atlieka Tolimuose Rytuose. Adresas: 
686410 Magadan 
Omsukčan, pos. Industrialnij 
Omsukčanskogo r-na 
ul. Sportivnaja 5-17 
Terleckas Antanas
 

* * *

Vaiguva (Kelmės raj.). 1982 m. rugsėjo iš 21 į 22 naktį piktadariai įsilaužė į bažnyčią, bet, matomai kažko išsigandę, žymesnių nuostolių nepadarė.


Tauragė. 1982 m. gruodžio mėn. iš 8 į 9 naktį buvo įsilaužta į zakristiją, pavogtas garso stiprintuvas. Piktadariai padarė nuostolių už 350 rub.
 

* * *


Pagėgiai. 1983 m. sausio mėn. iš 2 į 3 naktį piktadariai, nepajėgę išlaužti metalinio didžiojo altoriaus tabernakulio, išnešė. Vėliau miške buvo rastas išardytas tabernakulis ir jame palikta komuninė su keliais komunikantais, kita komuninė, pilna komunikantų, paimta. Sniege buvo matyti kelių piktadarių pėdsakai. Su savimi jie turėję šunį ir rogutes. Iš to galima spręsti, kad jie buvo vietiniai. Tikittieji apie šią piktadarybę pranešė milicijai sausio 3 d. tačiau milicija prisistatė tik po pietų, kai, nutirpus sniegui, neliko pėdsakų. Piktadariai nerasti.
 

* * *


Plungė. 1983 m. sausio mėn. iš 15 į 16 naktį šventoriuje išmuštas koplytėlės stiklas ir išversta švč. M. Marijos statula.
 

* * *


Telšiai. 1983 m. vasario mėn. iš 5 į 6 naktį pavogta Rūpintojėlio statulėlė iš koplytėlės katedros šventoriuje.
 

* * *


Vilnius. 1983 m. vasario 17 d. į Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaigą buvo sukviesti visi pareigas einantys Lietuvos vyskupai, Vilniaus arkiv. valdytojas kun. A. Gutauskas ir Kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Viktoras Butkus. Įgaliotinis Petras Anilionis, kruopščiai pasiruošęs paskaitai, apie 2,5 val. įtikinėjo Ordinarus, kur juoda, kad esą balta ir atvirkščiai, t.y. kad sovietinė valdžia labai gera, rūpinasi net Bažnyčios reikalais, o niekadėjai, kenkia Bažnyčiai, yra kunigai ekstremistai. Įgaliotinis, sofistiškai manipuliavo net Bažnyčios kanonais, piršdamas mintį, kad valdžios pastatytas parapijos dvidešimtukas esąs teisėtas parapijos šeimininkas ir klebonui vieta — tik prie altoriaus. Kalbėdamas apie Kunigų seminariją, įgaliotinis tvirtino, kad stojančiųjų į seminariją limitas būsiąs padidintas, jei neveiks neoficiali Kunigų seminarija ir nebus „kunigų ekstremistų". Teisingai vienas iš vyskupų pažymėjo, kad dėl neoficialios Seminarijos esanti kalta sovietinė valdžia: jeigu ji būtų leidusi visiems kandidatams įstoti į Kauno Kunigų seminariją, tai niekas nebūtų ruošęs kunigus neoficialiai.

Kai vysk. Vincentas Sladkevičius priminė įgaliotiniui, jog kai kurie asmenys siekia perdidelio artimumo su klierikais ir tuo juos labai vargina. Įgaliotinis visų nuostabai taip atsakė: „Tegu priešinasi saugumui. Kam nusileidžia?" Kokia veidmainystė! Daugelis tų, kurie pasipriešina saugumui — lieka atmesti.
 

* * *


Telšiai. Pareiškimą TSRS ATP pirmininkui prieš išsiunčiant papildomai pasirašė šie Telšių vyskupijos kunigai (žr. „LKB Kronika", Nr. 55):

prel. mons. Barauskas Bronius  Meidus Juozapas 
kun. Brazdžius Bronius  Rutalė Juozapas
Ežerinskas Stanislovas Gylys Kazimieras 
Ilinčius Stanislovas Jadviršis Konstantinas 
Lygnugaris PetrasSerapinas Petras 
Sirtautas Henrikas  Šimkus Zigmas 
Veselis Leonas   Šarkauskas Liudvikas

Iš viso Telšių vyskupijos kunigų pareiškimą pasirašė 130 kunigų, du iš svetimų vyskupijų ir 128 Telšių vyskupijos kunigai (iš esamų 135). Atsisakė pasirašyti kun. Degutis Česlovas, Degutis Zenonas, Sakutis Stanislovas. Nebuvo pasiūlyta pasirašyti kun., išvykusiems iš vyskupijos: Mantvydui Juozui ir Bivainiui Domininkui. Nepasirašė taip pat Telšių kurija.
 

* * *


Kybartai. Pastaruoju metu sustiprėjo neoficialiai pašventintų kunigų persekiojimas. Stengiamasi įbauginti juos pačius ir tuos, kurie sudaro jiems galimybę atlikti kunigiškas pareigas.
 

* * *


Vilkaviškio raj. LDT Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui drg. J. Urbonui.

Prašome supažindinti kun. S. Tamkevičių su pridedamu įspėjimu ir su jo parašu ar atsisakius pasirašyti, — liudininkų parašais, grąžinti mūsų įstaigai.
Priedas: 1 lapas
(Juozėno parašas) 
Tarybos įgaliotinis P. Anilionis

Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos 
Įgaliotinis Lietuvos TSR
Įspėjimas


Kybartų Katalikų Bažnyčios klebonui kun. Sigitui Tamkevičiui Kybartuose.

1982 m. birželio 10 d. Katalikų Bažnyčios Kybartų religinio susivienijimo klebonas kun. Sig. Tamkevičius buvo supažindintas su RRT įgaliotinio įspėjimu apie tai, kad jis pasikvietė jokios dvasinės mokyklos nebaigusį ir neįšventintą į kunigus, neturintį registracijos pažymėjimo pil. Kastytį Joną Matulionį ir savavališkai pavedė jam eiti vikaro pareigas.

Minėtas pilietis niekur nedirbdamas, prisidengęs kunigo vardu, laiko mišias, klauso išpažinčių sako dargi antivisuomeninio pobūdžio pamokslus, vadovauja bažnytinėms procesijoms bei ceremonijoms.

Įspėjime buvo nurodyta, kad kun. Tamkevičius savo neteisėtais veiksmais pažeidė RRT prie TSRS Ministrų Tarybos 1968 m. spalio 31 d. instrukcijos „Apie religinių susivienijimų maldos namų ir pastatų apskaitą, taip pat dėl tvarkos registruojant religinių susivienijimų vykdomuosius organus ir kulto tarnautojus „17, 18 ir 19 paragrafus. Tačiau kun. Tamkevičius jokių išvadų dar nepadarė.

Pakartotinai įspėju kun. S. Tamkevčių, ir reikalauju neleisti tenkinti tikinčiųjų religinius poreikius asmeniui, pasivadinusiam kunigu, neturinčiam registracijos pažymėjimo. Priešingu atveju jūs būsite patrauktas atsakomybėn, o religiniam susivienijimui, remiantis Religinių susivienijimų nuostatų 35 punktu, panaikinta registracija.
1983.11.15

Tarybos įgaliotinis P. Anilionis 
Su įspėjimu susipažinau: 
1983.III.11 kun. Tamkevičius

Po įspėjimu kun. S. Tamkevičius nepasirašė. Įspėjimas kovo mėn. pradžioje buvo tik perskaitytas, bet nuorašas į rankas neįteiktas.
 

* * *


JŲ EKSCELENCIJOMS 
LIETUVOS VYSKUPAMS
Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybos 
Pareiškimas


Kaip žinoma, Jūs š.m. balandžio pradžioje vykstate į Vatikaną su vizitu „ad limina". Panašių vizitų metu būdavo sprendžiami ir Lietuvos hierarchijos klausimai; deja, šiuos klausimus svarstant nekolegialiai (t.y. aplenkiant kitų Vyskupų ir kunigų nuomonę), dar ir tolimoje praeityje pasitaikydavo skaudžių, sunkiai atitaisomų klaidų, kurių liūdnus padarinius mes jaučiame ir dabar. Manome, kad ir šio vizito metu bus liečiami Lietuvos vyskupijų (o konkrečiai, ir mūsų Sostinės — Vilniaus arkivyskupijos) valdymo klausimai, kurie yra be galo jautrūs ne tik mums — kunigams, bet ir visos Lietuvos tikintiesiems. Todėl yra labai svarbu, kad tokius klausimus svarstytų ne kuris vienas Vyskupas, bet visi Lietuvos vyskupai kolegialiai, jokiu būdu neaplenkdami J. E. vysk. Julijono Steponavičiaus, kuris, deja, apie įvairius šios srities projektus praeityje nebūdavo net ir informuojamas. O svarstant Vilniaus arkivyskupijos valdymo klausimus, savaime suprantama, skaitytis su J. E. vysk. Julijono Steponavičiaus nuomone yra absoliučiai būtina, nes juk jis yra tikrasis mūsų arkivyskupijos šeimininkas. Sprendžiant šiuos klausimus be jo pritarimo, į hierarchų ir kunigų tarpusavio santykius galėtų būti įnešta didelė disharmonija.
Vilnius, 1983 m. kovo 25 d. 
Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybos nariai:
Kun. Jonas Lauriūnas Kun. Marijonas Savickas
Kun. Algimantas Keina Kun. Kazimieras Žemėnas
Kun. Jonas Vaitonis Kun. Edmundas Paulionis
Kun. Mykolas Petravičius  Kun. Donatas Valiukonis
Kun. Alfonsas Petronis Kun. Ričardas Černiauskas
 

* * *


Telšiai. 1982 m. vasario mėn. RRT įgaliotinio pavaduotojas Juozėnas  lankė  Telšių  vyskupijos  dekanus:


Tauragės dekaną kun. P. Puzarą, Šilalės dekaną kun. F. Valaitį, Plungės dekaną kun. K. Gasčiūną, Ž. Kalvarijos vicedekaną kun. Lukoševičių, Mažeikių dekaną kun. J. Gedvilą; lankėsi ir pas Telšių vyskupą Antaną Vaičių. Pavaduotojo Juozėno tikslas buvo įtikinti dekanus, o per juos — dekanatų kunigus ir tikinčiuosius, kad tarybinė valdžia, suimdama kun. Alfonsą Svarinską, pasielgė teisėtai.
 

* * *


Kybartai. 1983 m. vasario 11 d. Vilkaviškio raj. VK pirmininko pavaduotojas J. Urbonas, lydimas Kybartų miesto VK pirmininko ir sekretorės, atvyko į Kybartų kleboniją ir bandė kun. Sigitui Tamkevičiui perskaityti oficialų įspėjimą už tai, kad š.m. vasario 6 d. Kybartų bažnyčioje buvo renkami parašai, protestuojant prieš kun. Alfonso Svarinsko areštą.

Kun. S. Tamkevičius nesutiko išklausyti įspėjimo teksto, nes pavaduotojas J. Urbonas atsisakė palikti įspėjimo nuorašą, o, kai pareigūnas vis tiek bandė jį perskaityti, klebonas paliko jį kambaryje ir išėjo. Kun. S. Tamkevičius pareiškė, kad ne jo pareiga vaikyt iš bažnyčios parašų rinkėjus, šią pareigą gali atlikti milicininkai ar saugumiečiai.
 

* * *


Kybartai. 1983 m. vasario 10 d. į Kybartų vidurinę mokyklą atvyko Vilkaviškio rajono partijos komiteto sekretorius Tėvelis ir, eidamas per klases, kalbėjo mokiniams apie suimtąjį kun. Alfonsą Svarinską. Tikino, kad jis bendravęs su „banditais" (t.y., Lietuvos pokario partizanais — red.), organizavo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, eisenas į Šiluvą ir kt. Kalbėdamas apie Kalėdų senelį, kuris per Kalėdas aplankė Kybartų tikinčius vaikus, melagingai teigė, kad klebonas kun. Sigitas  Tamkevičius   ta   proga   kurstė  žmones  prieš

tarybinę santvarką, vaikams dalijo paveiksliukus su buržuazinės Lietuvos vėliava. (Iš tikrųjų vaikams buvo dalijami kalėdiniai paveiksliukai). Baigdamas kalbėti, pareigūnas pradėjo rodyti religines knygas, kurias išleido tarybinė valdžia. Parodė net šv. Mišių Skaitinius, atspausdintus ant iš Vatikano gauto popieriaus, ir šv. Tėvo encikliką „Dives in misericordia", taip pat atsiųstą iš Vatikano. Atkreiptinas dėmesys, kiek daug religinių knygų atitenka ne kunigams ar tikintiesiems, o politrukams, kurių tikslas — agituoti prieš Bažnyčią. Tėvelis nerausdamas melagingai teigė, kad Lietuvoje tarybų valdžia katekizmų išleido daugiau nei Konstitucijų, tik kunigai juos slepia, norėdami sukelti žmonėse nepasitikėjimą valdžia.
 

* * *


Sausio-vasario mėnesiais partijos sekr. Tėvelis ir raj. VK pirm. pav. J. Urbonas daug kartų lankėsi Kybartuose įvairiose gamyklose ir organizacijose, kur šmeižė kun. Alfonsą Svarinską bei kun. Sigitą Tamkevičių. Susirinkimų metu ne kartą buvo tvirtinama, kad kun. S. Tamkevičiaus laukia kun. Alf. Svarinsko likimas.
 

* * *


Adakavas (Tauragės raj.). 1983 m. vasario 3 d. Adakavo klebonas kun. V. šikšnys buvo iškviestas į Tauragės Vykdomąjį komitetą pas pirmininko pavaduotoją Ulbienę. Kabinete be pav. Ulbienės jo laukė civiliai apsirengęs vyriškis, kurį pavaduotoja pristatė kaip deputatą. „Deputatas" nesiteikė pasisakyti savo pavardės net ir kunigo prašomas. Pusantros valandos pav. Ulbienė ir po deputato vardu pasislėpęs čekistas barė kun. V. Šikšnį, kam jis ragina vaikus eiti į bažnyčią, bendrauja su jaunimu, atlaidų metu be rajono valdžios leidimo kviečiasi kunigus, be jų žinios daro remontus bažnyčioje; labiausiai jis pyko ir net grasino baudžiamojo kodekso straipsniais už tai, kad Adakavo bažnyčioje tikintieji pasirašinėjo po pareiškimais, protestuojančiais dėl kun. Alf. Svarinsko arešto.

Minėtas „deputatas" panašiame pokalbyje su kun. V. Šikšniu dalyvavo jau antrą kartą.
 

* * *


Vilnius. 1983 m. kovo mėn. Lietuvos kunigams buvo išsiuntinėtas „Katalikų kalendorius — Žinynas".

„Žinyne" pasigendama Kauno Kunigų seminarijoje besimokančių klierikų sąrašo, kurį būtina kiekvienais metais įdėti greta visų vyskupijų kunigų sąrašo.

Lietuvos Kunigams nesuprantama, kodėl į „Žinyną" įtraukta neoficialiai pašventinto dijakono Ričardo Jakučio pavardė, o neįdėta taip pat neoficialiai pašventintų — Petro Našlėno, Jono Matulionio, Jono Borutos ir kt. — kunigų pavardės. Argi KGB turi nurodyti, kurių dvasiškių pavardes įrašyti į „Žinyną", o kurias apleisti?
Kunigų Seminarijos rektorius kun. prof. dr. Viktoras Butkus „Žinyne" aprašė Seminarijos gyvavimą nuo 1944 m. iki šiai dienai. Suprantama, kad atvira tiesa apie Kunigų seminariją nebūtų praslydusi pro KGB cenzūrą. Toli gražu ne tokiomis spalvomis turėtų būti nupieštas tikrasis Kunigų seminarijos veidas. Kokia šiurpi istorija atsiskleistų, jei kas nors užfiksuotų kaip KGB ir RRT terorizuoja seminaristus ir dėstytojus!
 

* * *


Tirkšliai (Mažeikių raj.). 1983 m. vasario 3 d. iškviestas į rajono VK kun. klebonas Vincentas Gauronskis. Čia jis buvo baramas ir gąsdinamas, kam savo bažnyčioje kalbėjo apie suimtą kun. Alf. Svarinską. „Kai jį neteisingai nuteisite, irgi paskelbsim" — atsakė kunigas. 

* * *

 

LTSR Religijų reikalų įgaliotiniui P. Anilioniui
Prienų parapijos vikaro kun. Antano Gražulio, 
gyv. Prienai, Gorkio-15,
Pareiškimas


1983 m. sausio mėn. 25 d. buvau iškviestas į Prienų raj. VK, kur K. Morkvėnas padavė man paskaityti Jūsų raštą — įspėjimą, esą aš 1982 m. gruodžio 25 d. šmeižęs kultūrines įstaigas (bibliotekas, kino teatrus ir kt. kultūros įstaigas), nustatinėjęs mokinius prieš mokytojus.

Aš niekada nešmeižiau kultūrinių įstaigų, bet tik paaiškinau, kad ten nekalbama apie Dievą, maldą, sekmadienio šventimą . . .

Mokinių prieš mokyklą niekada nenustatinėjau, bet, jeigu valstybė negerbia tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų religinių įsitikinimų, kas tada lieka daryti? Norėtųsi paklausti: kaip elgtųsi komunistai tose valstybėse, kur jie būtų naikinami? Tarybų Sąjungos komunistinės valdžios nusistatymą nepaisyti tikinčiųjų laikau neteisingu. Jei kitose valstybėse, pvz., VDR, Jugoslavijoje, Lenkijoje švenčiama šv. Kalėdos ir mokyklos tomis dienomis nedirba, kodėl negalėtų ir mūsų valdžia atsižvelgti į mūsų įsitikinimus ir juos pagerbti, kai ta pati valdžia reikalauja pagarbos savo įsitikinimams iš tikinčiųjų.

Leiskite švęsti svarbiausias religines šventes, kurias nori švęsti dauguma Lietuvos gyventojų ir tada tokių nesusipratimų nebus.

Konstitucijos 50 str. draudžia kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais. Nesantaikos aš nekursčiau, bet tik priminiau mums daromą neteisybę, kad neleidžiama švęsti vienos svarbiausių švenčių — Kalėdų. Draudimas švęsti religines šventes kaip tik ir yra kurstymas nesantaikos ir neapykantos gyventojų tarpe. 1983 m. vasario 18 d.
kun. A. Gražulis
 

* * *


Vilnius. „LKB Kronikoje" Nr. 56 buvo rašoma, kad Jonui Sadūnui fabrikuojama byla.

Priverstinai buvo patalpintas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, iš kurios buvo paleistas 1982 m. gruodžio 2 d.

1983 m. sausio 24 d. Jonas Sadūnas buvo iškviestas į Vilniaus raj. prokuratūrą. Čia jis buvo apklaustas, ar neturįs vyriausybinių apdovanojimų bei garbės raštų? Sadūnui paaiškinus, kad turįs tik garbės raštą, prokuroras N. Krempovski pasakė, kad šie apdovanojimai per maži, kad būtų galima amnestuoti, remiantis 1982 m. gruodžio 27 d. ATP nutarimu.

Prokuroro pavaduotoja J. Nenartovič tvirtino, kad J. Sadūnas be reikalo rašąs skundą prieš ūkio vadovą P. Dūkštą, nes jis turįs Lenino ordiną ir, jei būtų padaręs nusikaltimą, tikrai būtų buvęs amnestuotas.

Tardytoja Juciūtė davė J. Sadūnui perskaityti kaltinimo pareiškimą ir klausė, ar prisipažįstąs kaltu. J. Sadūnas atsakė, kad kaltu neprisipažįstąs, be to, 5 kaltinimo punktai yra sufabrikuoti, nes jis tokių dalykų nerašęs.

1983 m. vasario 9 d. prokuroras Krempovski, išsikvietęs Joną Sadūną, šaukė: „Tavo galvoj ne smegenys, o mėšlas. Tai teisme vaizduosi kankinį, o gal nori vaidinti Jėzų Kristų? Visi jūs tokie — ir tavo sesuo, ir žmona . . . Jei vėl sugalvosi sirgti ir neatvyksi į tardymus, tai nesvarbu, kad ir ligoninėje gulėsi, pats išrašysiu orderį tave suimti."

1983 m. kovo 18 d. J. Sadūnas gavo tardytojos R. Juciūtės paruoštą kaltinamąją išvadą, kur J. Sadūnas kaltinamas, jog apšmeižęs ūkio vadovą P. Dūkštą. Kaltinamoji išvada paruošta tendencingai, netikrinant faktų, daug kur visai melagingai siekiant susidoroti su KGB įskaitoj esančiu J. Sadūnu.
 

* * *


Josvainiai (Kėdainių raj.). 1983 m. kovo 3 d. Josvainių klebonas kun. Leonas Kalinauskas parašė J. E. vysk. L. Poviloniui pareiškimą, kuriame tarp kita ko rašoma:

„Šių metų vasario mėn. 17 d. Josvainių apylinkės pirmininkas Sereikis ir „Vienybės" kolūkio KP sekretorius Šavelis pateikė man pasirašyti RRT Įgaliotinio Anilionio įspėjimą. Jame perspėjamas už Lietuvos poeto Maironio mirties 50 metų jubiliejaus paminėjimą, kuriame ir jaunimas dalyvavo.

Taip pat įspėjamas už Konstitucijos 50 str. pažeidimą, kad laiškais kviečiau abiturientus į pamaldas. Jiems pareiškiau, kad ir Bažnyčia atskirta nuo mokyklos, bet neatskirti mokiniai, nes jie yra laisvi tikinčiųjų tėvų vaikai, galintys eiti tiek į mokyklą, tiek ir į bažnyčią, šio primesto neteisingo kaltinimo nepasirašiau."
 

* * *


Prienai. 1983 m. kovo 14 d. Prienų miesto VK Administracinė komisija, susidedanti iš pirmininko Valadkos, pavaduotojo Bendinsko, sekretoriaus Stankevičienės, narių — Andriušio, Jauniaus, nubaudė kunigą jubilijatą Joną Palukaitį ir kunigą vikarą Antaną Gražulį po 45 rub. bauda, kad jie kovo 5 d. kalėdodami lankėsi pas Naujos Ūtos kaimo gyventojus.

Kovo 18 d. ta pati minėta komisija papildomai nubaudė kunigą Antaną Gražulį 50 rub. bauda, kad jis kovo 9 d. lankėsi pas Klebiškio kaimo gyventojus, nors po kovo 8 dienos daugiau tikinčiųjų nelankė.

 

LTSR Prokurorui 
„Valstiečių laikraščio" Redakcijai
Upynos (Šilalės raj.) tikinčiųjų 
Pareiškimas


Perskaitę „Valstiečių Laikraštyje" 1983 m. vasario 15 d. straipsnį: „Kyla juodas dūmas", mes, tikintieji, norime paklausti: „Kiek dar ilgai tęsis šitokie ir panašūs rašiniai, nukreipti prieš Bažnyčią, kunigus ir tikinčiuosius?

Šituo straipsniu, be jokios abejonės, norima nuteikti žmones prieš mūsų kleboną, kunigą Vytautą Skiparį.

„V. L." korespondentė S. Mockuvienė, prisidengusi mūsų, tikinčiųjų, vardu, meta visiškai nepagrįstus kaltinimus kun. V. Skipariui.

Mes, žemiau pasirašę, Upynos parapijos tikintieji, privalome Jums štai ką pareikšti:

Mūsų, tikinčiųjų, rankomis pastatyta bažnyčia; mūsų, tikinčiųjų, lėšomis ji išlaikoma ir daromi remontai; ir ne klebono, bet mūsų, visų tikinčiųjų buvo nuspręsta ir mūsų lėšomis įrengtas bažnyčioje apšildymas.

Aštuoni mėnesiai, kai kun. V. Skiparis dirba mūsų parapijoje ir nė karto neteko girdėti, jog būtų ką nors kalbėjęs apie „bolševikų valdžią", neteko girdėti, jog būtų kam nors „grasinęs" ir „pažeidinėjęs Konstituciją", kaip rašoma laikraštyje.

Straipsnis persunktas neapykantos dvasios prieš mūsų kleboną, pasitelkiant melą, apgaulę ir klastą.

Ne prieš kunigus nuteikia liaudį tokie straipsniai, bet prieš tuos, kurie šitaip rašo.

Pasirašė 519 Unpynos parapijos tikintieji.
Upyna, 1983.11.27. 

* * *

 

Upyna. 1983 m. kovo 9 d. Pranas Budginas pasiuntė LTSR prokurorui tokio turinio pareiškimą:

„Perskaitęs 1983 m. vasario 15 d. „Valstiečių laikraštį", labai pasipiktinau, radęs „savo žodžius" ir „savo parašą" ten, kur nebuvau pasirašęs ir nieko panašaus nebuvau kalbėjęs. Kaip jūs drįstate šitaip negarbingai elgtis?

Griežtai reikalauju viešai atitaisyti man padarytą moralinę skriaudą".
 

* * *


Druskininkai. Druskininkų gyventojas Viktoras Burba 1982 metų vasarą gavo pranešimą iš Afganistano, kad jo sūnus Rimas Burba liepos 7 d., vykdydamas karinę užduotį, dingo be žinios. Motina, išgirdusi baisią žinią, visą mėnesį sirgo. Gruodžio mėn. du aukšti karininkai aplankė Burbus ir pranešė, kad jų sūnus gyvas, gyvena neutralioje šalyje ir liepė parašyti laiškus, bet davė savo tekstą. Atrodo, bus dedama daug pastangų, kad tėvai ir kiti giminės per laiškus prašytų Rimą Burbą nepasilikti Vakaruose.
 

* * *


Mikoliškės (Kretingos raj.). Mikoliškių parapijos bažnyčia yra toli nuo labiau apgyvendintų kaimų, todėl tikintiesiems susidaro daug keblumų, norint sekmadieniais nuvykti į pamaldas; pasinaudoti kursuojančiais autobusais jie negali — netinka maršrutai ir laikas. Žmonės ne kartą kreipėsi į įvairias respublikos, netgi Maskvos valdžios įstaigas, prašydami leisti sekmadieniais išsinuomoti autobusą arba įsigyti savo, tačiau reikalai iki šiol nė kiek nepagerėjo. Pastaruoju metu jie kas sekmadienį nuomoja autobusą, kuriuo žmonės nuvežami į bažnyčią ir atgal į namus. 1983 m. vasario 6 d. važiuojančius į bažnyčią susistabdė autoinspekcija. Keleiviai buvo išlaipinti, o vairuotojas, atėmus kelionės lapą ir vairuotojo pažymėjimą, grąžintas į Gargždus. Žmonės pėsti pasiekė bažnyčią ir grįžo atgal (kai kuriems jų iki bažnyčios 4-13 km.).
 

* * *


Skuodas. 1983 m. pradžioje Skuodo raj. LDT VK pirmininko pav. V. Ložienė pareikalavo bažnytinio komiteto narių sąrašo. Ložienė nusistebėjo, kad bažnyt. k-to kasą tvarko rajono švietimo skyriaus buhalterė Navickaitė. 1983 m. sausio 7 d. švietimo skyriaus kompartijos sekretorė Veitienė bandė „perauklėti" Navickaitę, bet nesėkmingai. Po to švietimo skyriuje pasklido kalbos, kad bus didelis kadrų pasikeitimas buhalterijoje. 1983 m. sausio 12 ir 21 d.d. į buhalteriją priimtos dvi naujos darbuotojos, neturinčios buhalterinio darbo patirties. 1983 m. vasario 1 d. švietimo skyriaus vedėjas Bubliauskas pasiūlė Navickaitei atsisakyti iš darbo, o kai ji nesutiko, buvo atleista dėl etatų mažinimo. 19 metų dirbusi čia buhaltere ir tik gerai užsirekomendavusi, ji turėjo užleisti vietą naujai priimtoms.
 

* * *


Žarėnai (Telšių raj.). 1982 m. gruodžio 11 d. Žarėnų parapijos klebonas kun. Alfonsas Pridotkas parašė TSKP Generaliniam Sekretoriui Andropovui tokio turinio pareiškimą:

„Artėja gyvenimo saulėlydis. 1983 m. baigsiu 60 metų. Ta proga noriu pastatyti kryžių prie savo namo. Tuo reikalu kreipiausi į rajono architektą, vėliau į LTSR Ministrų Tarybą. Visur atsakymai neigiami. Paskutiniame atsakyme rašoma: „. . . pranešame, kad individualinės statybos nuostatai, patvirtinti LTSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228, kryžių statybos individualinėse valdose nenumato ir neleidžia". (Mano pabraukta).

Šiuo atsakymu esu pritrenktas. Net kunigui neleidžiama pastatyti kryžių prie savo namo senatvės jubiliejaus proga.

Manau, kad draudimas statyti kryžių prie savo namo prieštarauja sąžinės laisvei ir Konstitucijai. Prašau leisti man prie savo gyvenamo namo individualinės valdos ribose pastatyti kryžių 60 metų jubiliejaus proga."

* * *