Kybartai (Vilkaviškio raj.). 1986 m. rugpjūčio 5 d. į Vilnių pas tardytoją Rainį buvo iškviesta Kybartų gyventoja Birutė Briliūtė (Čepajevo skg. 19). Tardymo metu čekistas jai pateikė visą eilę "LKB Kronika" Nr. 73 liečiančių klausimų. Reikalavo paaiškinti, kokiu būdu "LKBK" Nr. 73 esantys tekstai savo turiniu yra panašūs, o kai kur net tapatūs 1987 m. kovo 6 d. kratos metu konfiskuotiems B. Briliūtės bute rankraštiniams bei mašinraštiniams tekstams. B. Briliūtė atsakė, jog viskas, kas iš jos paimta, jau nuo kovo 6 d. guli saugumo seifuose, todėl ir atsakomybę už tolimesnį jų likimą privalo prisiimti KGB.

Tardymas truko apie 3 valandas. Po kratos protokolu B. Briliūtė nepasirašė.

***

Kybartai. 1987 m. rugsėjo 8 d. buvo padaryta krata O. Šarauskaitės, B. Briliūtės ir O. Kavaliauskaitės gyvenamose bei ūkinėse patalpose, esančiose Čepajevo skg. 129. Kratai vadovavo Vilniaus saugumiečiai V. Baumila ir A. Stepučinskas. Be minėtų asmenų kratoje buvo dar keletas pavardžių nepasisakiusių čekistų. Kratos metu paėmė: rašomąją mašinėlę, atsarginį mašinėlės šriftą, keletą knygų, iš kurių penkios grynai religinio turinio, kalkinio popieriaus ir kt. Po kovo 6 d. vykusios kratos B. Briliūtė parašė skundą LTSR Prokurorui, prašydama pasirūpinti, kad būtų grąžinti kratos metu paimti asmeniniai jos daiktai, o taip pat sudrausminti saugumo darbuotojus, kurie kratą darė nepateikę asmens dokumentų. Į pareiškimą buvo atsakyta, kad daiktai nebus grąžinti, kaip turį bendro su nelegaliu leidiniu "LKBK", o saugumo darbuotojai perspėti ir ateityje panašūs faktai nepasikartos. Deja, rugsėjo 8 d. krata paliudijo ką kita: saugumiečiai ne tik nepateikė dokumentų, bet vienas iš jų net kėlė toną ir kratos metu elgėsi įžūliai.

***

Kapsukas. 1987 m. rugpjūčio 19 d. į Kapsuko KGB buvo iškviestas Kapsuko bažnyčios vikaras Kęstutis Brilius. Iš Vilniaus atvykęs čekistas klausinėjo kunigą, ką žinąs apie "LKBK", jos dauginimą, redagavimą, žinių rinkimą ir t.t. Kun. K. Brilius atsakė nieko nežinąs, todėl negalįs paaiškinti. Taip pat teiravosi, kas leido jaunuoliui Robertui Grigui sakyti kalbą, jaunimui giedoti, deklamuoti eiles Kapsuko bažnyčios šventoriuje po palaiminto J. Matulaičio iškilmių. į šį klausimą sekė toks pat atsakymas — nežinąs.

***

Vilnius. 1987 m. spalio 14 d. Nijolė Sadūnaitė buvo iškviesta į prokuratūrą, Gogolio 4, pas tardytoją Jurkštą. Tardytojas paaiškino, kad N. Sadūnaitė iškviesta kaip liudininkė byloje dėl leidinio "LKBK" gaminimo ir platinimo. Sekė visa eilė klausimų: ar "Kronika" teisingai pateikia medžiagą apie įvairius jos gyvenimo etapus, koks pačios N. Sadūnaitės vaidmuo, paruošiant autobiografinę medžiagą ir pan. Tardomoji paaiškino, kad "Kronika" rašo tik tiesą, o ką rašo apie ją — nežino. I klausimą, koks jos vaidmuo, paruošiant medžiagą, neatsakė ir pareiškė, kad į tai atsakys tik teisme. Tardytoją Jurkštą domino 1985 m. Čikagoje "Ateities" leidykloje išleista N. Sadūnaitės knyga "KGB akiratyje". "Ar jūs tikrai šios knygos autorė? Papasakokite apie jos sukūrimą, išplatinimą ir kokiu tikslu tai padarėte", — klausė tardytojas. N. Sadūnaitė pasisakė esanti minėtos knygos autorė, o daugiau ką nors liudyti atsisakė, motyvuodama, kad sovietų valdžia ją laiko antros klasės žmogumi — neatiduoda iš užsienio siųstų laiškų, siuntinių. Paklausta, ar knygoje autobiografiniai faktai teisingai surašyti, N. Sadūnaitė paaiškino, kad visa sovietinė tikrovė aprašyta sušvelnintai, o kaip ją atspausdino leidykla — nežino, pati knygos nėra mačiusi. "Aš šią knygą parašiau, perdaviau leidėjams, kad šie atspausdintų, o kokiu būdu tai padariau, neaiškinsiu", — kalbėjo N. Sadūnaitė.

Baigaintis tardymui, kuris truko maždaug pusantros valandos, prisistatė prokuroras J. Bakučionis ir dar vienas asmuo. J. Bakučionis perskaitė N. Sadūnaitei įspėjimą dėl rugpjūčio 23 d. vykusios demonstracijos Vilniuje, o tuo metu nepažįstamasis, atėjęs į kabinetą kartu su J. Bakučioniu, ją filmavo.

1987 m. spalio 15 d. N. Sadūnaitė, protestuodama prieš neteisėtą prievartinį filmavimą, parašė pareiškimą TSRS Generaliniam Prokurorui Rekunkovui. Pareiškime rašoma: "Filmavimą laikau pasikėsinimu į mano asmens orumą, kadangi nežinau, kur ir kam bus panaudota kino juosta, juo labiau, kad filmavo žmonės, priešiškai nusiteikę mano atžvilgiu dėl mano veiklos, susijusios su žmogaus teisių gynimu. Reikalauju nutraukti panašias akcijas ir sunaikinti minėtą kino juostą".