1974 balandžio 15 Utenos rajono Vykdomasis komitetas išsiuntinėjo apylinkių ir miestų Vykdomųjų komitetų pirmininkams šitokį raštą:

     „Prašau Jus kartu su kulto įstatymų laikymosi kontrolės
komisijos prie Utenos rajono Vykdomojo komiteto nariu......
atlikti nustatytais terminais šiuos darbus:

I. Iki balandžio 19 prisiųsti rajono Vykdomajam komitetui
atlaidų ir religinių švenčių, švenčiamų 1974 metais  ........
bažnyčioje (cerkvėje), kalendorių pagal tokią formą:
............ bažnyčioje (cerkvėje) 1974 metais buvo arba bus
švenčiami šie atlaidai bei kitos religinės šventės:

 

Eil. Nr.

Atlaidu arba šventės pavadinimas

data

Ką vykdomasis organas numato kviestis (arba kvietė) talkon iš kunigų

 

 

 

 

.............................
religinės  bendruomenės  vykdomojo organo pirmininkas

 


Pastabos:
    1. Šį religinių švenčių kalendorių sudaro ir pasirašo religinės bendruomenės vykdomasis komitetas,
    2. Padarykite to kalendoriaus nuorašus: vieną iš jų pasilikite kontrolės tikslu apylinkės vykdomajame komitete, kitą įteikti kulto įstatymų laikymosi kontrolės komisijos nariui drg................ o patį originali pasiųskite man.
    3. Darbo dienomis gali vykti nekilnojamos religinės šventės tik po darbo valandų. Todėl tokiu atveju grafoje „data" nurodoma, kurią valandą šventė ar atlaidai prasideda. Kilnojamas šventes reikia pasiūlyti iškelti į gretimus sekmadienius.
    4. Išaiškinti vykdomųjų organų pirmininkams, kad, sudarius atlaidų kalendorių, reikės ir ateityje prieš kiekvienus atlaidus bei religinę šventę rašyti pareiškimus rajono Vykdomajam komitetui, kad būtų leista talkon pasikviesti vieną ar du kunigus iš kaimyninių parapijų, nes jų pageidavimas dar nereiškia, kad rajono Vykdomasis komitetas sutinka ar leidžia. Žodžiu, norint pasikviesti kunigą iš kaimyninės parapijos talkon, reikia gauti leidimą seniau nustatyta tvarka.

    II. Atnaujinti sutartis su religinėmis bendruomenėmis dėl maldos namų ir religinio inventoriaus perdavimo tolimesniam naudojimuisi iki gegužės 10 d.

    Sutartis surašoma trijuose egzemplioriuose: vienas egzempliorius lieka religinės bendruomenės vykdomojo organo byloje, antras iš trečias pristatomi rajono Vykdomajam komitetui (vienas iš jų bus siunčiamas į Vilnių Religijos tarybai).

    Jei bus neaiškumų dėl sutarties užpildymo, prašau konsultuotis su manimi.

    III. Kartu su sutartimis prisiųsti ir kulto turto aprašymus (juos sudaro religinės bendruomenės vykdomasis organas ir pasirašo) pagal tokią formą:

Kulto turto, perduoto nemokamam naudojimuisi 
................ religinei bendruomenei


APYRAŠĄS
Invent. Nr.    *    Medžiaga    Ilgis arba svoris    Daikto vertė atmetus susidėvėjimą    Pastabos
                    
* Daikto pavadinimas ir jo charakteristiniai skiriamieji požymiai.
...................................religinės bendruomenės vykdomojo organo pirmininkas

    IV. Peržiūrėti ir ten, kur reikia, atnaujinti dvidešimtukus, religinių bendruomenių vykdomuosius organus, revizijos komisijas. Siekti, kad į tuos sąrašus būtų įtraukti lojalūs žmonės. Nušalinti tuos asmenis, kurie yra teisti, buvo išvežti arba šiaip reakcingi. Iš dvidešimtuko tarpo -išrenkamas vykdomasis organas iš trijų žmonių (pirmininkas, sekretorius, kasininkas ir revizijos komisija taip pat iš trijų asmenų (pirmininko ir dviejų narių).
    Prašau nurodytus darbus atlikti kruopščiai ir laiku.

    Priedas: 1. Paaiškinimas dėl kulto įstatymų taikymo tvarkos. 
                2. Sutarties blanko trys egzemplioriai.

                Utenos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 
                    pirmininko pavaduotojas

Red. pastaba. Analoginius raštus gavo visi Lietuvos apylinkių ir miestų vykdomieji komitetai.

*     *     *

Biržai
    1974 birželio 12 kan. Antanas Misevičius buvo iškviestas pas Biržų rajono VK pirmininko pavaduotoją Steckaitę pasiaiškinti, kaip drįso laidoti sūnaus ateisto motiną Stiklerienę.

    Kan. A. Misevičius birželio mėnesį, giminėms prašant, palaidojo Pabiržės mokytojo Stiklerio, aršaus ateisto, motiną, prieš tai ją kelis kartus aprūpinęs šv. sakramentais. Motiną ligoje globojo ne sūnus ateistas, o dukra.

    Pavaduotoja Steckaitė perspėjo kan. A. Misevičių, kad ateityje nepadarytų šitokio „nusikaltimo", nes padarysianti atitinkamas išvadas.

*    *    *

TELŠIŲ VYSKUPIJA

Šilalė
    1974 kovo mėnesį Šilalės parapijos vikaras kun. A. Šeškevičius pasiuntė Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui kelis pareiškimus. Pateikiame kai kurias jų mintis:

    1. „Kvėdarnos klebonas pakvietė mane aktyviai dalyvauti gavėnios susikaupimo pamaldose 1974 balandžio 5-6 dienomis. Šilalės VK pirmininko pavaduotojas Jankus mano pavardę išbraukė, o jam leido pasikviesti tik vieną kunigą. Kodėl tokia diskriminacija? Pernai tikinčiuosius tokiu laiku vos spėjo su dideliu vargu aptarnauti penki kunigai, o ką dabar padarys du? Pavaduotojas Jankus turėtų parodyti žmoniškumo tarybiniams piliečiams, besinaudojantiems Konstitucijos skelbiama religijos laisve.."

    „Ar pavaduotojo Jankaus elgesys neprives prie to, kad kunigai liausis prašę jo leidimo, kaip kunigai kitur jau daro? Kam grąžinti seniai atgyventus caro ir Muravjovo laikus? Ar taip nekasama duobė pačiam komunizmui?"

    2. „1974 kovo 15 mane su klebonu kan. Valaičiu pasikvietė Šilalės VK pirmininko pavaduotojas Jankus. Pas jį radome pakviestą ir saugumo atstovą.

    „Pavaduotojas Jankus ir saugumietis ėmė  man grasinti kalėjimu, nes po visų bausmių dar prieštarauju ir nenoriu vykdyti įstatymų. Pasakiau, jog esu pasiruošęs eiti ir mirti komunistų kalėjime.'

    „Paprašiau parodyti įstatymą, kurio nesilaikau, bet nė vienas nesiteikė jo parodyti. Pavaduotojas Jankus grubiai mane kaltino, pareikšdamas, jog daugiau su manimi nesikalbėsiąs, o tik veiksiąs."

    „Todėl prašau Jūsų pagalbos, kad nebūčiau diskriminuojamas, šmeižiamas, kad su manimi būtų elgiamasi, kaip su žmogumi."

 

VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA

Plutiškės
        Lietuvos TSR Švietimo Ministerijai 
        Plutiškių katalikų parapijos vykdomojo 
        komiteto 
        P a r e i š k i m a s

    1974 gegužės 5 atlaidų metu, per pamaldas į šventorių įsibrovė Plutiškių vidurinės mokyklos direktorius J. Jakštas ir savo įžūliu elgesiu užgauliojo tikinčiuosius. Be milicijos atstovo ir be mūsų Vykdomojo komiteto žinios padarė kratą varpinėje ir priešbažnytyje.

    Tuojau po Jakšto išėjimo, į šventorių įsibrovė bū relis Plutiškių vidurinės mokyklos moksleivių, kurie iš senukių moterų pradėjo atiminėti rožančius ir kitas devocionalijas. Vienai atėmė net pinigus. Kilus triukšmui, paaugliai iš šventoriaus buvo išprašyti. Tuomet, triukšmaudami gatvėje, į šventoriuje besimeldžiančius pradėjo svaidyti akmenimis. Senyva moteris Deltuvienė gavo smarkų akmens smūgį.

    Atrodo, kad paaugliai turėjo būti kieno nors pamokyti, nes anksčiau jie šitaip nesielgdavo. Pažymėtina, kad direktorius J. Jakštas panašiai elgiasi jau ne pirmą kartą.

    Mes prašome Švietimo Minsteriją sudrausti direktorių Jakštą, nes jo elgesys neteikia garbės nei tarybinei mokyklai, nei tauriam tarybiniam pileičiui.

Plutiškės, 1974 gegužės 10.


    1974 liepos pabaigoje Kapsuko rajono VK pirmininko pavaduotojas Liolys kamantinėjo Plutiškių parapijos komiteto pirmininką, kas rašęs skundą. Barė, kad parapijos komitetas kreipėsi ne į jį, o į Ministeriją.

— Ateityje kreipkitės tik į mane, — baigė pokalbį Liolys.

KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJA

Molėtai

    1974 balandžio 14, per Velykas į visas Molėtų rajono bažnyčias buvo atvažiavę sekliai stebėti, kurie moksleiviai eina į bažnyčią. Mokytojai, sužinoję, kurie moksleiviai per Velykas buvo bažnyčioje, pradėjo lankytis į jų namus ir barti tėvus, kam vaikai lanko bažnyčią. Apsilankę Molėtuose pas Antaną Paliukėną, barė, kad jo duktė vienuoliktoke buvusi bažnyčioje. Kitą vienuoliktoką baugino, kad jam paršysią blogą charakteristiką, su kuria negalėsiąs įstoti į jokią aukštąją mokyklą.


    — Tada eisiu į kunigų seminariją — ten mane priims! — atšovė moksleivis.

    Tėvams pasipirešinus, ateistų mokytojų fanatizmas truputį atslūgo.

 Bagaslaviškis


    Širvintų rajono Bagaslaviškio vidurinės mokyklos direktorė Sviderskienė 1974 m. Didįjį Penktadienį įsakė mokiniams, kad Didžiąją savaitę niekas neitų į bažnyčią. Jeigu eis, tai tėvai būsią baudžiami piniginėmis baudomis. Sekančią dieną pakartotinai įsakė, kad per Velykas nė vienas moksleivis nenueitų į bažnyčią.

    Per Velykas direktorė iš mokytojos Aldonos Černauskaitės buto lango stebėjo šventės dalyvius, tarp kurių buvo daug moksleivių. Po Velykų direktorė įsakė bažnyčioje buvusiems moksleiviams atsivesti savo tėvus. Susirinkę tavai buvo gąsdinami, kad vaikams bus mažinamas elgesio pažymys, jeigu jie eisią į bažnyčią. Kai kurie tėvai, pvz., F. Jablonskienė, L. Strazdienė, V. Balandienė, E. Miliauskienė, Paukštienė buvo terorizuojamos po kelias valandas. Nemažiau nemalonumų patyrė ir bažnyčioje buvę moksleiviai.

   1974 gegužės 3 Bagaslaviškyje buvo laidojamas Jonas Gateris, kurio sūnus lankė šio miestelio vidurinę mokyklą. Mokiniai, atlydėję velionį į bažnyčią, turėjo per pamaldas laukti aikštėje, nes direktorė A. Sviderskienė jų neleido į bažnyčią.