KAUNO ARKIVYSKUPIJA
Kaunas
1974 pavasarį Kauno kunigų seminarijos rektorius klierikams pranešė, kad valdžia šiais metais žadėjo leisti daugiau kandidatų priimti į Seminariją — maždaug apie 13. Gal būt, ateistai manė, jog nebūsią pakankamai kandidatų. Religijų reikalų tarybos įgaliotinio patvirtinimui Seminarijos vadovybė nusiuntė 17 kandidatų. K. Tumėnas su savo patarėjais iš Valstybinio saugumo komiteto, partijos Centro komiteto ir kt., nubraukė penkis kandidatus. Vieną K. Tumėno patvirtintą kandidatą atmetė pati Seminarijos vadovybė. Vienas iš patvirtintųjų pats neatvyko į Seminariją. Taigi I-jame kurse šiuo metu mokosi 10 klerikų.
Trys K. Tumėno nubraukti kandidatai yra baigę aukštąjį mokslą.
***
Šiluva
Rugsėjo pradžioje Šilinių atlaidų metu į Šiluvą plaukė tūkstantinės žmonių minios. Sekmadieniais automašinos netilpo Šiluvos miestelyje ir autoinspektorių buvo rikiuojamos laukuose. Autoinspektoriai demonstratyviai užsirašinėjo automašinų numerius.
Per Šilinių atlaidus kasmet išdalinama apie 50,000 šv. Komunijų.
***
Šiauliai
1974 gegužės 27 Šiaulių V vidurinės mokyklos 7 klasės moksleivis Leonas Šileikis buvo iškviestas į direkcinį posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas jo tikėjimas. Leono tėvas nekviestas atėjo į šį posėdį. Jame dalyvavo direktoriaus pavaduotoja Misiūnienė, Ja-kimčienė ir kt. penki mokytojai. Leoną paklausė, ar jis perskaitęs ateistines knygas, kurias mokytojai jam davė perskaityti. Moksleivis patvirtino, kad perskaitęs visas — viso 6.
— Kaip vertini tas knygas?
— Tai netiesa ir šmeižtas, — atsakė Leonas.
Gerokai prikalbėjusi prieš tikėjimą, mokytoja Misiūnienė net du kartus klausė Leono:
— Ar atsižadi tikėjimo?
— Tikėjau ir tikėsiu.
Išprašiusi mokinį iš kabineto, mokytoja Misiūnienė aiškino Šileikiui religijos žalą vaikams.
— Netiesa, kad religija žalinga, — kirtosi Šileikis.
— Šiandien religija minama po kojomis, o mokiniai negerbia savo mokytojų, rūko, keikiasi, geria, netgi paleistuvauja — štai ateizmo vaisiai.
— Dabar į bažnyčią einančių labai maža, todėl reikia paklusti daugumai, — aiškino mokyt. Jakimčienė.
— Tik negyvą neša srovė, o gyvas visada plaukia prieš srovę...
— Su savo tikėjimu užkirsi vaikams kelią į mokslus, — bandė įtikinėti mokyt. Misiūnienė.
— Ne aš užkirsiu, o jūs, ateistai. Pagaliau, kam reikalingas mokslas, jei reikia atsižadėti paties brangiausio dalyko — tikėjimo? O jus, gerbiamieji mokytojai, pagal tarybinius įstatymus reikia bausti už vaiko persekiojimą dėl tikėjimo.
— Mes tavo vaiką visvien padarysime ateistu, — kalbėjo Misiūnienė.
— Kiek man teko būti jūsų posėdžiuose, įsitikinau, kad jums labiau rūpi vaiką padaryti ne ateistu, bet veidmainiu, nes nekartą pabrėžėte — tikėk, kiek nori,tikmūsųakivaizdojeatsižadėkDievo.
Taip ir neaišku, kada Šiaulių ateistai paliks ramybėje Šileikių šeimą.
PANEVĖŽIO VYSKUPIJA
Daugailiai
1974 birželio 9 Daugailių bažnyčioje (Utenos raj.) turėjo būti švenčiami šv. Antano atlaidai. Ta proga Daugailių parapijos klebono kun. Petro Baltuškos globotinis kun. St. Krumpliauskas rengėsi laikyti primicijas. Apie besiartinančią iškilmę klebonas iš anksto painformavo savo parapijiečius.
Birželio 3 į Daugailius atvyko Utenos rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Labanauskas ir pradėjo kaltinti kleboną kun. P. Baltušką, kad šis nesilaikąs nei bažnytinių, nei tarybinių įstatymų. Atlaidų dieną švenčiąs ne birželio 16, o 9 dieną, nepranešęs rajonui apie atvykstančius kunigus ir primicijas.
Klebonas paaiškino, kad atlaidų dienos parinkimas esąs jo kompetencijoje. Šiuose atlaiduose nieko skirtingesnio nuo kitų atlaidų nebus, viskas bus daroma pagal bažnytinės liturgijos nuostatus, o tokiems dalykams jokie rajono leidimai nereikalingi. Primicijos įvyksiančios, nors rajonas jų nepageidaująs. Apie atvykstančius kunigus rajonui seniai žinoma iš pateikto liturginių švenčių ir atlaidų kalendoriaus.
Perpykęs rajono pareigūnas barė kleboną, kad jis visiškai nesilaikąs tarybinių įstatymų ir todėl būsiąs perkeltas į kitą rajoną arba nušalintas nuo kunigiškų pareigų.
Klebonas paprašė nurodyti, kokio įstatymo jis nesilaikąs, — pasiūlė perskaityti Konstituciją ir nurodyti, kurį jos paragrafą pažeidęs.
Tada pavaduotojas pagrasino viską pranešti Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui ir čia pat užsakė su juo telefoninį pasikalbėjimą. Įgaliotinio tuo metu nebuvo, todėl pavaduotojas J. Labanauskas pradėjo pasakoti klebono „nusikaltimus" įgaliotinio sekretorei: kun. P. Baltuška nepripažįstąs jokių įstatymų, kviesiąs kunigų, kiek panorėsiąs, nors ir 10, nes čia esąs jo reikalas.
Klebonas replikavo pavaduotojui:
— Kaip jums ne gėda meluoti? Kada aš sakiau, kad jokių įstatymų nesilaikysiu? Kalbate su ministerijairmeluojate.Leiskite man pakalbėti telefonu.
Kalbėti neleido. Be to, dar išbarė, kad klebonas valdąs bažnytinį komitetą ir mokęs vaikus tikėjimo tiesų.
Birželio 5 klebonui paskambino Religijų reikalų tarybos įgaliotinio referentas, ir jis buvo informuotas apie atlaidus bei primicijas.
Birželio 6 rajono pavaduotojas vėl skambino klebonui ir nurodė, kad atlaidus švęsti turįs teisę, tik ne primicijas. Tačiau klebonui paaiškinus, kad įgaliotinio referentas neprieštaravo primicijoms, pavaduotojas prisipažino turįs kapituliuoti.
Atlaidai ir primicijos praėjo labai iškilmingai. Dalyvavo 7 kunigai, 5 klierikai ir graži minia tikinčiųjų. Deja, ne visi atėjo į šią iškilmę melstis. .. Viena moteris stovėjo šventoriuje su sąsiuviniu rankoje ir kažką rašė.
Birželio 13, Devintinėse, klebonas kun. P. Baltuška buvo iškviestas į apylinkę, kur jo laukė iš partiečių sudaryta komisija: kolūkio pirmininkas J. Maračinskas, kolūkio partinės organizacijos sekretorė I. Vitaitė ir apylinkės pirmininkė Stankevičienė. Komisija svarstė klebono „prasikaltimus". Daugiausia kaltino kolūkio pirmininkas, kuriam atrodė, jog padarytas didelis nusikaltimas, nes atlaidai buvo švęsti birželio 9. Klebonui įsakė parašyti pasiaiškinimą dėl praėjusių atlaidų. Po to apylinkės pirmininkė surašė įstatymų pažeidimo protokolą, kurio klebonas nepasirašė.
Tą pačią dieną klebonui buvo įteiktas kvietimas atvykti birželio 14 į Utenos rajono Vykdomąjį komitetą, kur bus nagrinėjama jo administracinė byla.
Birželio 14 Utenos rajono VK Administracinė komisija — pirmininkas B. Linartas, sekretorė J. Narbutienė, nariai: J. Zuika (milicijos viršininkas), B. Surgailis ir J. Labanauskas — nubaudė kun. P. Baltušką 30 rub. bauda, nes jis: „1974 birželio 9 be rajono Vykdomojo komiteto leidimo pasikvietė iš kitų rajonų 10 kunigų religiniams patarnavimams teikti ir tuo būdu pažeidė LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1966.V.12 įsako trečią pastraipą."
Kriaunos
1974 birželio 29-30 Obelių bažnyčioje vysk. R. Krikščiūnas turėjoteikti Sutvirtinimo sakramentą, todėl plačioje apylinkėje vaikai ruošėsi šiai iškilmei.
1974 birželio 5 į Kriaunų bažnyčią susirinko motinos su vaikais, kad klebonas patikrintų, ar vaikai pasiruošę priimti Sutvirtinimo sakramentą. Po 15 minučių į bažnyčią suvirto komisija: Kriaunų tarybinio ūkio partijos sekretorius Kastanauskas, Kriaunų apylinkės pirmininkė Kralikienė, Kiaunų mokyklos direktorius Tautkevičius ir tarybinio ūkio agronomas Vabelis. Tuo metu klebonas kun. Petras Adomonis aiškino vaikams ir motinoms, kas reikalinga žinoti priimant Sutvirtinimo sakramentą. Komisija klebonui pareiškė, kad jis pažeidęs įstatymus, ir surašė aktą.
1974 birželio 12 Kriaunų klebonas kun. Petras Adomonis buvo iškviestas į Rokiškio rajono Vykdomąjį komitetą. Administracinė komisija vienbalsiai pripažino kleboną kaltu ir nubaudė 50 rub. bauda. Išleisdami prigrasino, kad, dar kartą panašiai nusikaltęs, gausiąs iki trejų metų kalėjimo.
Pasiaiškindamas kun. Adomonis priminė, kad religijos mokymas privačiu būdu neprieštaraująs 1918 sausio 23 Lenino pasirašytam dekretui, kurio 9 prg. pasakyta: „Mokykla atskiriama nuo bažnyčios. Mokyti tikybos valstybinėse, visuomeninėse ir privačiose mokyklose, kuriose dėstomi bendrojo lavinimo dalykai, neleidžiama. Mokyti ir mokytis religijos piliečiai gali privačiai." Bažnyčioje niekada nebuvo dėstomi bendrojo lavinimosi dalykai, o tik religiniai. Čia patikrinamos religinės žinios, o jų trūkstant, kas reikalinga, paaiškinama.
Komisijos pirmininkas Eigelis pareiškė, kad šitaip buvę seniau, o dabar kitaip — galima klausinėti tik po vieną vaiką, visiškai izoliuotai nuo kitų vaikų, net tėvams nesiklausant. Vaikui neteisingai atsakius, negalima jam paaiškinti, nes tai jau būsiąs mokymas.
Ateistinis fanatiškumas moka ir iš vieno vaiko padaryti mokyklą..., o ką bekalbėti apie 25 vaikus, susirinkusius į Kriaunų bažnyčią. Administracinės komisijos sprendime buvo įrašyta kaltinamoji išvada: „Klebonas 25 mokyklinio amžiaus vaikams aiškino katekizmą ir, tuo būdu, mokė vaikus pirmajai Komunijai."
Klebono nubaudimu piktinosi ne vien tikintieji, bet ir abejingieji Bažnyčiai žmonės. Nepaisant ateistų pastangų sutrukdyti vaikams ir jaunimui priimti Sutvirtinimo sakramentą, 163 jauni Kriaunų parapijiečiai pasiruošė ir jį priėmė.
Birželio 29 - 30 Sutvirtinimo sakramentą priėmė 1860 vaikų ir jaunuolių.
***
Miežiškiai
Nuo 1973 spalio iki 1974 balandžio Miežiškių tarybinio ūkio vadovybė ketvirtadieniais kviesdavo darbininkus darbo metu į ateistines paskaitas. Kas neateidavo į paskaitą, užrašydavo pravaikštą; kas ateidavo — gaudavo atlyginimą, tarsi būtų dieną dirbęs: „už technikos paruošimą". I šias paskaitas prievarta buvo varomi VIII-XI klasių moksleiviai. Mokykloje ateistines paskaitas skaitydavo rajono pareigūnas Lapinskis.
1974 prieš Velykas rajono partijos sekretorė J. Kalačiuvienė atvyko pas tarybinio ūkio direktorių Valaitį ir pareikalavo, kad šis Velykose padarytų darbo dieną. Direktorius, drebėdamas prieš rajono valdžią, įsakė ūkvedžiams per Velykas būtinai išvaryti žmones į darbą ir būtinai į viešas vietas, kad prie kelių būtų matoma — vyksta sėja! Kam nebuvo rimtesnio darbo, tas privalėjo rinkti nuo dirvų akmenis.
Ūkvedžiai — Kripaitytė ir Vasiliauskaitė — parodė ypatingo uolumo. Kripaitytė net verkdama prašė darbininkus: „Pasigailėkite manęs ir išeikite į darbą, nes kitaip mane atleis iš darbo." Darbininkai buvo vaišinami net alumi, kad tik Velykose dirbtų. Vasiliauskaitė reikalavo net pasirašyti, kad Velykose ateisią į darbą. Turėjo dirbti ir ūkio kontoros tarnautojai. Dalis traktorininkų ir vairuotojų paklausė, o šiaip, darbininkų buvo maža.
Tikinčiųjų pasipiktinimui nebuvo ribos: „Net baudžiavos laikais nereikėjo šventėse dirbti, o dabar tyčiojasi iš mūsų įsitikinimų."
TELŠIŲ VYSKUPIJA
Šatės
1974 balandžio mėnesį Šačių parapijos tikintieji, vadovaujant parapijos komitetui, pastatė Šačių bažnyčios šventoriuje Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo statulą. Vietinės valdžios pareigūnai įsakė Šačių parapijos klebonui kun. Senkui paminklą nugriauti.
— Jei nepašalinsi nuo šventoriaus statulos, iškeldinsime iš parapijos, — kalbėjo pareigūnai.
Tada kun. Senkus kreipėsi į Telšių vyskupijos Kuriją. Mons. Barauskas patarė nusileisti ir paminklą nugriauti.
1974 gegužės 27 į Šates atvyko Skuodo rajono pareigūnas Petras Rudys ir, išsikvietęs apylinkės pirmininką Jušką bei bažnytinio komiteto pirmininką Juozą Valančiauską, pareikalavo tuojau pašalinti nuo šventoriaus statulą. Bažnyčios komiteto pirmininkas pareiškė, kad Telšių vyskupijos Kurija 1954 m. buvo nurodžiusi, kad galima statyti kryžius šventoriuose, kapinėse ir tikinčiųjų kiemuose.
— Čia rašoma, kad galima statyti kryžius, o ne statulas, — karščiavosi P. Rudys, kai buvo supažindintas su Kurijos raštu.
Parapijos komiteto pirmininkas paaiškino, kad niekas iš parapijiečių nesutiks statulos nugriauti.
— Argi tu negali surasti apylinkėje keletą chuliganų, nugirdyti jų, arba uždegti nurašytą mašiną ir paleisti į statulą ir iš tos Dievo Motinos neliks nė ženklo, — kalbėjo Rudys apylinkės pirmininkui.
Šie išsireiškimai sukėlė tikinčioje liaudyje gilų pasipiktinimą — valdžios pareigūnams reikalinga net girtų chuliganų pagalba kryžiams ir statuloms naikinti.
1974 birželio 24 Šačių parapijos komitetas gavo tokį raštą:
Įpareigoti Šačių parapijos komitetą mėnesio laikotarpyje nuo sprendimo įteikimo nugriauti savavališkai pastatytą statulą. Skuodo raj. VK pirmininkas Č. Sabanskis."
Tikintieji, sužinoję apie tokį rajono sprendimą, nutarė nenusileisti:
— Kuo valdžios pareigūnams užkliūva šventoriuje pastatyta Dievo Motinos statula? — piktinosi žmonės. — Geriau tekovoja su chuliganais ir girtuokliais. Patys skelbia religijos laisvę, o su chuliganų pagalba kryžius bei statulas griauna.
Tikintiesiems protestuojant, į Šates atvyko Religijų reikalų tarybos įgaliotinio pavaduotojas Murniko-vas ir pareiškė, kad „dėl ramybės" statula testovi šventoriuje. Murnikovas net nusifotografavo prie statulos. ..
***
Barstyčiai
1937 m. Barstyčių tikintieji, klebonui kun. Stasiuliui vadovaujant, prie šventoriaus pastatė 4 metrų aukščio mūrinį paminklą, kurį puošė meniška Kristaus kančia, Gedimino stulpai ir inkaras.
1974 rugpiūčio 8 Skuodo rajono Vykdomojo komiteto įsakymu paminklas buvo nuverstas ir sunaikintas.
Minėtą dieną į Barstyčius atvyko būrys milicininkų, tarybinio ūkio direktorius Marčiauskas, apylinkės pirmininkas Malakauskas, felčeris Viktinas. Kadangi vietiniai tarktorininkai nesutiko paminklo griauti, nors ir žadėjo duoti 400 rub., tai iš Skuodo buvo iškviestas traktorininkas rusas. Aleksandrijos MSV viršininkas, siųsdamas jauną ekskavatorininką į Barstyčius, jam paaiškino, kad reikėsią perkelti vieną paminklą į kitą vietą. Atvykusiam į Barstyčius ekska-vatorininkui valdžios pareigūnai įsakė prie paminklo kasti griovį.
— Ką pasakys mano tikintys tėvai? — bandė aiškintis ekskavatorininkas.
— Tik pamėgink neklausyti —? išvažiuosi pas „Baltas meškas", — gąsdino jaunuolį milicininkai.
Besirenkančius žmones milicija vijo šalin. Netoliese esanti krautuvė buvo uždaryta, kad tik nesusitelktų žmonės.
Kryžiaus nuvertimas sukėlė visuotinį gyventojų pasipiktinimą.
Lėkštutis, Perminąs ir dar keli vyrai už nepagarbius išsireiškimus prieš Tarybų valdžią gavo parų, kiti — nubausti piniginėmis baudomis. Iš Paulausko atimtas foto aparatas, nes šis bandė įamžinti paminklo griovėjus.
Rugpiūčio 9 į Barstyčius iš Skuodo buvo atvežti kaliniai, kurie paminklą sudaužė ir išvežė. Sulaužytą Kristaus kančią pasiėmė Barstyčių gyventoja Poškaitė.
Tą pačią dieną, kai buvo nuverstas Barstyčiuose paminklas, Mažeikiuose mirė jo iniciatorius kun. Juozas Stasiulis.
***
Tryškiai
Netoli Tryškių, prie kelio stovėjo senas ir labai gražus cementinis kryžius. 1974 m. pavasarį Tryškių valdžios pareigūnai kryžių sudaužė ir sumetė į ten pat esantį ežerėlį.
***
Mosėdis
Mosėdžio parapijoje, Šatraminų kaime prieš daugelį metu buvo pastatytas meniškas kryžius. Jis buvo saugojamas kaip architektūrinis paminklas. Tikintieji jį puošdavo gėlėmis. 1969 m. kolūkio pirmininkas Apolinaras Kvietkauskas kryžių sunaikino. Kažkas parašė skundą į Vilnių, kad naikinami architektūriniai paminklai. Atvažiavusi komisija neva tikrino faktus, bet kaltininkai liko nenubausti.
***
Darbėnai
Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius Mažorus 1972 m. pašalino iš mokyklos X klasės komjaunuolę Adelę Šilaitę, už tai, kad ji Darbėnų bažnyčioje atliko išpažintį. Mažonio nuomone, už „tokį nusikaltimą" išvarymas iš mokyklos esanti per švelni bausmė. Mokinė vidurinę mokyklą galėjo užbaigti tik kitoje mokykloje.
Tesprendžia patys pedagogai ateistai, kaip morališkai įvertinti tokį elgesį: pradžioje mokinys prievartaujamas įsirašyti į komjaunimą, nors tiki Dievą ir praktikuoja tikėjimą. Ateistų nuomone, toks įsirašymas nėra veidmainystė. Paskui, įsirašius, griežtai draudžiama tikėjimą praktikuoti — kaip komjaunuolis galįs veidmainiauti ir nesilaikyti komjaunimo įstatų!
***
Klaipėda
Klaipėdos 9-os vidurinės mokyklos mokytoja Verbauskienė prievarta surašo moksleivius į pionierius ir reikalauja, kad šie lankytų susirinkimus. Nelankantiems mažinamas elgesio pažymys.
***
Telšiai
Telšių vyskupijos kunigai bei tikintieji su pasipiktinimu klausia, kodėl vyskupijos Kurijoje kabo Lenino portretas. Jis ten tinka tiek, kiek Partijos komitete kryžius. Tikinčiųjų nuomone, šį portretą būtina perkelti į Kurijos darbuotojų butą...
***
Ketvergai
Ketvergų aštuonmetės mokyklos (Klaipėdos raj.) direktorė Simukaitytė prievartavo aštuntokus stoti į komjaunimą.
— Nenorime ir nestosime, — priešinosi moksleivės.
— Tai kodėl stojai į pionieres, jei dabar nenori stoti į komjaunimą? — užsipuolė direktorė mokinę N.
— Buvau kvaila, tai ir stojau, — atsakė mokinė.— Mokytoja Domarkienė, mušdama liniuote, privertė mane stoti į pionieres, o dabar manęs niekas neprivers.
***
VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA
Meteliai
Žagarių apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininkas Mikelionis, saugumui įsakius, 1974 birželio 24 atsiuntė Ignui Klimavičiui, gyv. Buckūnų kaime, šitokį raštą:
„Kadangi Jūs pažeidėte patvirtintą gyvenamojo namo statybos projektą (pastatėte laiptuose kryžių), tuo pačiu įvykdėte savavališką statybą, todėl siūlome 5 dienų laikotarpyje nugriauti savavališkai pastatytą statinį.
Nenugriovus šio statinio iki nurodyto laiko, Jums bus taikomas LTSR CK 114 str."
I. Klimavičius kryžiaus nenugriovė. Atrodo, Lazdijų rajono pareigūnai nutarė palikti „statinį" ramybėje.
***
Simnas
Simno vidurinės mokyklos mokytojas Meškelevičius, aršus ateistas, 1974 m. mokiniui Valutkevičiui Romui, baigiant aštuonias klases, į charakteristiką įrašė: „Romo vaikystę, paauglystę ir dabar perėjimą į jaunystę lydėjo ir lydi gilus religinis fanatizmas. Jis atėjo į mokyklą su tėvų įkaltu ir kunigo įprasmintu religingumu. Tai klapčiukas su stažu.
Aštuntoje klasėje viename trimestre buvo sumažintas elgesys už mokinio elgesio normų nepaisymą, t.y. už savotiškai parodytą priešiškumą tarybinei mokyklai ir tarybiniam mokytojui... šiaip sau tvarkingas, tylus, gerai lankė mokyklą."
Koks gi buvo Romo „priešiškumas tarybinei mokyklai"? Mokyt. Meškelevičius aštuntokams padiktavo ateistinį diktantą, o R. Valutkevičius atsisakė jį rašyti. Tada mokyt. Meškelevičius jį nusitempė į mokytojų kambarį, apibarė ir, kad ateityje būtų klusnus ateistams mokytojams, gavo nuo direktorės Guževičienės antausį.
KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJA
Stakliškės
1974 birželio 18 Stakliškių parapijos klebonui kun. Jonui Kazlauskui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas:
„Aš, Kęstutis Garmus, Stakliškių apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininkas, dalyvaujant liudytojams Juozui Ulozui ir Albinui Kaziuliui, surašiau šį protokolą apie tai, kad Jonas Kazlauskas, Vinco, g. 1906, 1974 birželio 18 Stakliškių bažnyčioje mokė nepilnamečius — 45 vaikus — katekizacijos ir tuo pažeidė LTSR BK 142 str."
Tą pačią dieną apylinkės pirmininkas atsiuntė klebonui perspėjimą: „Prašome nedelsiant nutraukti vaikų apmokymą."
1974 birželio 28 Prienų rajono VK Administracinė komisija (pirmininkas Stakionis, pavaduotojas Arbačiauskas, sekretorius Ramanauskas, nariai G. Mickienė ir P. Svežauskas) už vaikų apmokymą katekizmo tiesų nubaudė Stakliškių kleboną kun. J. Kazlauską 50 rub. bauda.
***
Stakliškėse, netoli šventoriaus, stovi koplytėlė, o prie jos pritvirtinta lenta su užrašu: „Lietuvos 10 metų Nepriklausomybės jubiliejui paminėti. Viešpatie, globok Lietuvą! Stakliškių parapijiečiai."
1971 rugpiūčio mėnesį valdžia leido koplytėlę remontuoti, tik įsakė pašalinti lentą su užrašu.
1971 rugsėjo 17 Muziejų ir Kultūros paminklų apsaugos valdybos pirmininkas J. Glemža vėl reikalavo pašalinti lentą ir grasino imtis griežtesnių priemonių.
1972 m. Stakliškių bažnyčios komitetas už „antitarybinės lentos" nepašalinimą nubaustas 50 rb. bauda.
***
Per visą pokario laikotarpį buvo naikinami paminklai, kurie nors truputį priminė Lietuvos Nepriklausomybės metus. Pavyzdžiui, Miežonių kaimo pavasarininkai (Kaišiadorių raj.) prie kaimo vieškelio buvo pastatę jubiliejinį akmeninį kryžių. Jame buvo iškaltas užrašas: „Dievui ir Tėvynei".
1964 vieną birželio naktį šis kryžius dingo. Tų pačių metų liepos 4 Kiemelių (dabartinių Stasiūnų) kaimo gyventojas Ramunis, eidamas per Kaišiadorių durpyną, vienoje vandens duobėje pastebėjo akmeninį kryžių. Iškėlus paaiškėjo, kad tai dingęs Miežonių kaimo pavasarininkų kryžius. Išgelbėtas kryžius buvo nugabentas į parapijos kapines. Deja, naktį kryžius iš kapinių dingo. Iki šiol nepaaiškėjo, kur ir kaip ateistai jį sunaikino.
