Vilnius.

SPAUDOJE NESKELBTI

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 277. Vilnius, 1975 m. balandžio 17 d.

dėl Vilniaus vaikų tub. sanatorijos „Vilnelė" likvidavimo ir Vilniaus m. Odos-venerinių ligų dispanserio įsteigimo.

„Vykdant Lietuvos KP CK Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 sausio 27 nutarimus „Dėl papildomų priemonių kovai su venerinėmis ligomis stiprinti" ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 balandžio 3 potvarkį Nr. 188, siekiant užkirsti kelią venerinių ligų plitimui ir užtikrinti sergančių venerinėmis ligomis asmenų hosptalizaciją įsakau:

Padidinti 1975 m. plane numatytą lovų ligoninėse skaičių:
Vilniaus m. Sveikatos apsaugos skyriui 200 lovų;
Kauno m. Sveikatos apsaugos skyriui 100 lovų;
Šiaulių m. Sveikatos apsaugos skyriui 45 lovas, sumažinus lovų skaičių Sveikatos apsaugos ministerijos respublikinėse ligoninėse.

Padidinti biudžeto asignavimus gydymo ir profilaktikos įstaigoms išlaikyti:

Vilniaus m. Sveikatos apsaugos skyriui 306,5 tūkstančių rub. Iš jų darbo užmokesčiui 30,1 tūkstančių rub.

Šiaulių m. Sveikatos apsaugos skyriui 34,2 tūkstančių rub.,

atitinkamai sumažinus šiuos asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijos respublikinėms gydymo ir profilaktikos įstaigoms.

(...) Respublikinio Odos - venerinių ligų dispanserio bazėje, esančioje Bokšto g. Nr. 6 organizuoti nuo š. m. gegužės 1 Vilniaus m. 200 lovų odos - venerinių ligų dispanserį (iš jų 100 lovų uždaro tipo su milicijos apsauga).

(...) Nuo š. m .birželio 1 likviduoti 300 lovų Respublikinę Vilniaus vaikų tub. sanatoriją „Vilnelę" ir jos korpusą, esantį Nemenčinės plente Nr. 7, perduodant Respublikinį tub. dispanserį vaikų tuberkuliozės skyriaus organizavimui, o patalpose, esančiose Nemenčinės plente Nr. 25, organizuoti Respublikinį odos - venerinių ligų dispanserį su 150 lovų stacionaru.

(...) vaikus, reikalingus tolimesnio gydymo tub. stacionare ar sanatorijuje, perkelti atitinkamai į Respublikinį dispanserį arba į Respublikinę vaikų tub. sanatoriją „Pušelę".

Sveikatos apsaugos ministras
Kleiza

***

Jurbarkas.

Anelė Paškauskienė dirbo Jurbarko Komunalinių įmonių kombinate ir neakivaizdiniu būdu studijavo ekonomiją. 1974 metais rudenį ji buvo suimta. Saugumo teigimu, ji platinusi antitarybinius lapelius ir bandžiusi iš įstaigos išnešti rašomąją mašinėlę. Po ilgo tardymo saugume, A. Paškauskienė yra uždaryta Lukiškių kalėjimo psichiatrinėje ligoninėje. Namuose likęs vyras ir 2 maži vaikai.

***

Kaunas.

1975 metais vasario mėn. Kauno Valstybinio Banko seifuose buvo rasta pusė milijono lietuviškų pašto ženklų. Darbuotojai dalį jų išsidalijo, likusieji buvo atiduoti Kauno istoriniam muziejui. Saugumui sužinojus, jie buvo surinkti ir sudeginti. Išimti jie ir iš muziejaus fondo.

Panašiai buvo prieš kelerius metus pasielgta su metaliniais ženkliukais, kuriuos gamino viena „Dailės" įmonė. Juose buvo atvaizduotas senovinis lietuviškas koplytstulpis. Žmonės noriai šiuos ženkliukus pirko ir segėsi prie krūtinių. Vieną dieną atėjo įsakymas surinkti juos iš visų kioskų ir sunaikinti.

***

Vilnius.

1974 metais rudenį į Vilniaus atikvariatą užėjo saugumo darbuotojas ir apžiūrėjo lentynas, postalius. Kitą dieną atvažiavo mašina, surinko vadinamas „idealistinio ir nacionalistinio" turinio knygas, kaip priešingas valstybinei ideologijai, ir išvežė. Knygyno vedėjas buvo atleistas iš pareigų, o supirkinėtoja — tardyta saugume. Dabar šiame antikvariate jau nebegalima gauti įdomesnių prieškarinių leidinių.

***


Kretinga.

Nasrėnų kaime, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje yra įrengtas jo memorialinis muziejus. Neseniai saugumas paėmė iš šio muziejaus lankytojų atsiliepimų knygą.

***

Vilnius.

1975 metais „Pergalės" šventės išvakarėse Vilniuje ir Kaune pasirodė antitarybinio turinio lapelių.

***

1974 metais gruodžio 25-26 dienomis Vilniaus saugume buvo tardytas, prieš tai padarius bute kratą, Vytautas Margaitis, dirbąs inžineriumi „Elfos" gamykloje. Jis kaltinamas, kad kalbėjęs Simo Kudirkos išleistuvėse.

***

Istorikė A. Gaigalaitė yra nemažai nusipelniusi savo darbdaviams, ypač ateistine veikla. Nuo 1960 m. ji vadovavo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto pospaliniam skyriui, o 1960 m. pabaigoje ji buvo paskirta Pedagoginio instituto. TSRS istorijos katedros vedėja.

Prieš kelerius metus A. Gaigalaitė mėgino apginti daktarinę disertaciją tema „Klerikalizmas Lietuvoje". Surinktos medžiagos sraute pasimetė ir padarė žymių „klaidų", todėl disertacija liko neapginta.

1973 m. „Tiesoje" (Nr. 58) pasirodė Radviliškio vidurinės mokyklos direktoriaus Č. Kantauto straipsnis, kuriame kritikuojama A. Gaigalaitė ir kiti „LTSR istorijos chrestomatijos" sudarytojai. Jų didžiausia kaltė buvo ta, kad įdėjo 1918 vasario 16 aktą, kuriuo Lietuva pasiskelbia nepriklausanti nuo Rusijos ir savarankiška valstybe ir 1920 liepos 12 Lietuvos - Tarybų Rusijos taikos sutartį, kurioje Rusija „. .. be atodairos pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą... ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurias ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu."

1974 gegužės mėnesį A. Gaigalaitė buvo atleista iš katedros vedėjos pareigų.

***

Istorijos fakulteto partijos sekretoriumi buvo Marengolcas. Jis davė teigiamą charakteristiką katedros vedėjui Abeliui Stražui, kad galėtų stoti į eilę mašinai gauti. Šis dėstytojas, Didžiojo Tėvynės karo veteranas, su kitu dėstytoju išvyko Izraelin. Tada Marengolcas neteko sekretoriaus vietos. 1974 rudenį jį išsiuntė kartu su studentais į kolūkį kasti bulvių. Čia Maerngolcas, būdamas silpnos sveikatos, kartą netyčia pasigėrė. Kolūkio pirmininkas paskambino institutan. Atvažiavo prorektorius Drotvinas, naujasis partijos sekretorius ir fakulteto dekanas doc. Myk. Michelbergas ir buvusį partijos sekretorių nuvežė į N. Vilnios psichiatrinę ligoninę. Kadangi Marengolcas yra džiovininkas, po savaitės jį atvežė į tub. institutą.

Šitaip pasielgia partiečiai su savo kolegomis, o sako, kad „žmogus žmogui brolis".

***

1974 m. pabaigoje CK perorganizavo Pedagoginio instituto istorijos fakultetą, sujungdamas jį su pedagogikos fakultetu. Dekanu paskirtas neistorikas Bajorūnas. Šiame naujame fakultete ateistiniam darbui vadovauti paskirta A. Gaigalaitė.

***

1975 balandžio mėnesį Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Povilas Kulvecas (Kulvietis) buvo atleistas iš pareigų už neteisėtu būdu įgytą ekonomikos mokslų daktaratą.

Nors Kulvietis gimęs Gruzijoje ir lietuvių kalbos išmokęs tik Lietuvoje, paskutiniu metu buvo įtartas lietuviško nacionalizmo nuodėme — buvo palankus lietuviams.

„Tiesoje" pasirodė straipsnis, kompromituojantis jo asmenį. Kulvietis pakeistas rusu.

***

1975 gegužės 10 Vilniaus „Žalgirio" stadione vykstant futbolo rungtynėms tarp „Žalgirio" ir „Dauguvos", milicija surankiojo visus aktyvesnius „sirgalius" ir išvežė. Bijota, kad stadione nepasireikštų tautinės nuotaikos.

1972 birželio mėn. Vilniuje vyko Pabaltijo valstybių rankinio varžybos. Dalyvavo lenkai, vokiečiai ir kt. Nebuvo lietuvių, latvių, estų... Kai žiūrovai varžybų metu savo simpatijas ėmė reikšti ne rusams, tada sugalvota verbuoti lojalesnių žiūrovų į stadioną, dalijant bilietus darbininkų gamyklose, studentams, 35-je vidurinėje mokykloje.

***

Kabeliai.

1973 metais lapkričio mėn. saugumiečiai, atvykę pas kun. J. Lauriūną (Kabeliai, Varėnos rsi.) daryti kratą, dar neparodę kratos orderio, užsipuolė šeimiminką: „Tai ką, Smetonos lauki?" Mat, pamatė ant sienos rankšluostį su V. Kudirkos „Tautiškos giesmės" tekstu. Kunigas aiškinosi, kad V. Kudirka ir šis eilėraštis figūruoja tarybinėje lietuvių literatūroje ir kad šis rankšluostis esąs iš prieškarinių laikų, Švenčionių krašto lietuvaičių išaustas. Tačiau saugumiečiai audinį nusikabino ir išsivežė kaip „pavojingą" daiktą... V. Kudirka, „Lietuvos tilto atsiminimuose" aprašęs caro žandarų uolumą, kaip jie graibstė kiekvieną popierėlį, net gydytojų receptus, nepramatė, kad panašia „logika" vadovausis jų įpėdiniai.

 

***

1974 gruodžio mėn. saugumas darė kratą pas vilnietį Terlecką. Ant sienos pamatę demokratinėje Lenkijoje išleistą XV a. Lietuvos žemėlapį, pakėlė triukšmą. Nejaugi Lietuvoje į tokius žemėlapius žiūrėti yra nusikaltimas?

***

Mažeikiai.

1972 metais vasario 16 d. Mažeikių rajone, Gruzdės kaime buvo iškelta trispalvė vėliava. Saugumas nustatė, kad tai padarė VI. Majauskas, 25 m. amž., vairuotojas. Jis buvo išgabentas į psichiatrinę ligoninę.

INFORMACIJA

  „LKB Kronika" apgailestauja, kad negalėjo patalpinti kai kurios atsiųstosios medžiagos, nes jai trūko konkretumo: nenurodytos vietovės, datos ir pan. Skaitytojai, neradę „LKB Kronikoje" savo pasiųstų žinių, prašomi jas konkretizuoti, aiškiai parašyti ir iš naujo pasiųsti.

***