VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA

Vilnius.
TSRS KP CK Generaliniam Sekretoriui 
TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumui 
TSRS Generaliniam Prokurorui 
LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumui 
LTSR Prokurorui

Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių ir Kaišiadorių vyskupijų kurijoms

LTSR Vilniaus arkivyskupijos žemiau pasirašiusių kunigų 

P a r e i š k i m a s

Lietuvos katalikai, stokodami religinės literatūros, skaudžiai kenčia. Tiesa, tarybiniais metais buvo išleisti šie leidiniai: kan. J. Stankevičiaus „Maldaknygė", „Liturginis maldynas", „Vatikano II susirinkimo nutarimai", „Apeigynas", „Naujasis Testamentas", „Psalmynas". Jie tikinčiųjų poreikių nepatenkino, nes buvo išleisti tokiu mažu tiražu, kuris naudingas tik ateistams dėl užsienio propagandos, esą, „ir pas mus religijos laisvė". Pvz., „Naujojo Testamento" Ceikinių parapija, turinti apie 3000 tikinčiųjų, gavo tik 10 egzempliorių.

Kenčiant religinės literatūros badą, atsirado žmonių, kurie žinodami, kad Tarybų Sąjungos Konstitucijos 135 str. ir Lietuvos TSR Konstitucijos 97 str. garantuoja religijos ir spaudos laisvę, taip pat žinodami, kad Lietuvos TSR civilinė valdžia, prieštaraudama šiems įstatymams, neleidžia Lietuvos katalikams spausdinti religinio turinio knygų, ryžosi slaptai spausdinti ir platinti maldaknyges. Kai kurie iš jų 1973 metais buvo suimti. 1974 gruodžio mėnesį Lietuvos TSR Aukščiausias Teismas nuteisė P. Petronį laisvės atėmimu 4 metams griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, P. Plumpą — laisvės atėmimu 8 metams griežto režimo pataisos darbų kolonijoje, J. Stašaitį — laisvės atėmimu vieneriems metams ir V. Jaugelį — laisvės atėmimu 2 metams bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

„Tiesa" (1973.XII.23 ir 1974.XII.29), rašydama apie šiuos žmones, konkrečiai nepasakė plačiajai visuomenei, kokius leidinius jie daugino ir platino. Ji rašė: „neteisėtai daugino ir platino leidinius, skleidžiančius išgalvotus, provokacinius gandus, šmeižiančius tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką."

Kaip tie leidiniai vadinosi, „Tiesa" nutyli. Tik Vilniaus arkivyskupijos valdytojas mons. Č. Krivaitis, dalyvaudamas 1975.11.25 Amerikoje spaudos konferencijoje, prasitarė, kad tie žmonės po ilgo tardymo yra nubausti už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką". Maldaknygių gaminimą ir mons. Č. Krivaitis nutyli, nes pagal jj „Katalikų Bažnyčia Tarybų Lietuvoje funkcionuoja normaliai". („Gimtasis kraštas", 1973. X1.8).

Tarybinė spauda dažnai kelia aikštėn, kritikuoja ir smerkia įvairius trūkumus bei nusikaltimus liaudies gerovei. Tačiau niekas nepaliečia tikintiesiems daromų nusikaltimų, nors jie kartais būna tokie dideli, jog net prieštarauja tarybinei Konstitucijai ir Žmogaus teisių deklaracijai. Apie tai turėtų rašyti visa tarybinė spauda, bet ji tyli. Todėl šį darbą atlieka „LKB Kronika".

„LKB Kronika" nieko nerašo prieš tarybinę santvarką, — ji iškelia tik nusikaltimų prieš tikinčiuosius faktus, kurių teisingumo niekas nepaneigs. Ar Ceikinių, Adutiškio, Mielagėnų, Ignalinos ir kitų parapijų tikinčiųjų pareiškimai civilinės valdžios atstovams yra šmeižikiško pobūdžio? Ne! To niekas neįrodys. Kai nebus tikinčiųjų persekiojimo, tada nebus įvairių tikinčiųjų pareiškimų bei skundų, o tuo pačiu nebus ir „LKB Kronikos". Dabartinėse sąlygose „LKB Kronika"yra kenčiančiųjų Katalikų Bažnyčios vaikų Lietuvoje pagalbos šauksmas.

LTSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendį laikome neteisingu ir prašome jį panaikinti štai dėl ko:

1. Jei Pagrindinis mūsų įstatymas — LTSR Konstitucija garantuoja sąžinės, religijos kulto ir spaudos laisvę, jei 1948 gruodžio 10 Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, kurią pasirašė ir Tarybų Sąjunga, tai tikintieji privalo turėti sąlygas bei galimybes savo tikėjimui pažinti ir jį viešai išpažinti. Kitaip, ko verta teisė, jei nėra galimybės ja naudotis? Tikėjimui pažinti reikalingi katekizmai, maldaknygės ir religinė literatūra, kurios Tarybų Lietuvos civilinė valdžia neleidžia spausdinti. Tuo ji prieštarauja LTSR Konstitucijai ir Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai.

LTSR Aukščiausiasis Teismas kaltino P. Petronį ir J. Stašaitį maldaknygių gaminimu ir platinimu; teisme dauguma liudininkų kalbėjo tik apie jų spausdinimą, įrišimą bei platinimą. Tačiau LTSR Aukščiausiasis Teismas kaltinamojoje išvadoje paminėjo tik „LKB Kronikos" ir kitų antitarybinių leidinių dauginimą bei platinimą. Todėl LTSR Aukščiausiasis Teismas, nuteisdamas P. Petronį ir J. Stašaitį, kurie gamino ir platino maldaknyges, pasielgė neteisingai. Religinė literatūra — tikinčiųjų gyvybinis reikalas. Nors teismai teis ir baus sunkiausiomis bausmėmis, tikintieji kiek sugebės ir toliau nelegaliai gamins religinę literatūrą tol, kol valdžia neleis ją oficialiai spausdinti.

2. LTSR Aukščiausiasis Teismas kaltino P. Plumpą ir V. Jaugelį „LKB Kronikos" dauginimu ir platinimu, o 1975 kovo mėnesį dar nuteisė J. Gražį trejiems metams laisvės atėmimo už „LKB Kronikos" įrišimą. N. Sadūnaitė, suimta 1974 metais, dar tardoma ir laukia teismo.

Vienų nuteisimą, o kitų kaltinimą mes laikome neteisingu, nes aukščiau paminėtų asmenų veikloje nebuvo nusikaltimo. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (19 str.) sako, kad „kiekvienas žmogus (...) turi teisę ieškoti, gauti ir platinti informaciją bet kuriomis priemonėmis". Todėl daugindami ir platindami „LKB Kroniką" jie nenusikalto. LTSR Baudžiamasis kodeksas negali prieštarauti Konstitucijai ir Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai.

Be to, „LKB Kronika" yra ne šmeižtas, o tikrų faktų leidinys. Kad Lietuvos tikintieji gyvena religinės priespaudos laikus, neužginčys nė kai kurių Lietuvos vyskupų, vyskupijų valdytojų ar šiaip kunigų duodami interviu užsienio laikraščiams ir radijui. Pvz., Vilniaus arkivyskupijos valdytojas mons. Krivaitis, kaip rašė „Tiesa" (1975.11.20), Niujorko spaudos konferencijoje 1975 m. pareiškė: „Tarybų Lietuvoje tikintieji turi visas sąlygas praktikuoti religiją. Nei jie, nei jų vaikai nėra persekiojami už savo įsitikinimus. Mes, dvasininkai, turime visas sąlygas savo darbui."

Jeigu tai būtų tiesa, jeigu turėtume visas sąlygas darbui, tai kodėl Vilniaus arkivyskupijoje net 8 kunigai aptarnauja po dvi parapijas, o kun. Alfonsas Merkys net tris — Turmantą, Tilžę ir Smalvas? Kodėl Vilniaus vyskupijoje parapijas aptarnauja tokio amžiaus kunigai: P. Bekiš (77 m.) — Vilniaus Šv. Dvasios parapijos klebonas, L. Chomski (90 m.) — Baltosios Vokės parapijos klebonas, L. Ivančik (79 m.) — Korvio klebonas, L. Laucevič (80 m.) — Rūdininkų klebonas, A. Liachovič (80 m.) — Mickūnų klebonas, S. Malachovski (77 m.) — Eitmoniškių klebonas, V. Novickį (78 m.) — Parudaminio klebonas. Šie kunigai, išskyrus kun. P. Bekišą, neturi pagalbininkų.

Duotieji pavyzdžiai rodo, koks didelis Lietuvoje yra kunigų trūkumas. Tuo tarpu daugelis kandidatų, norinčių tapti kunigais, nepatenka į Kunigų seminariją, nes jų neprileidžia saugumo organai.

1974 m. Lietuvoje mirė 22 kunigai, o įšventinti tik 8. Naujų klierikų priimta 10. Taigi tikinčiųjų padėties negalima laikyti normalia. Bažnyčia engiama.

3. Virš minėtų „nusikaltėlių" byla ir teismas yra akivaizdžiausias tikinčiųjų beteisiškumo įrodymas. Lietuvos saugumo organams kovojant su tikinčiaisiais net neegzistuoja kodeksų straipsniai. LTSR Baudžiamojo proceso kodeksas (106 str.) sako, kad tik dėl ypatingiausiu bylos sudėtingumo suėmimo laikas tiriant bylą gali būti Genralinio Prokuroro pratęstas iki 9 mėn. nuo suėmimo dienos. P. Petronio ir P. Plumpos suėmimas, tiriant bylą, užtruko net 12 su puse mėnesio (1973.XI.19 - 1974.XII.2), J. Gražio — 11 mėnesių (1974.IV.24- 1975 kovo mėn.). Visa tai turėdami prieš akis, prašome LTSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendį anksčiau paminėtiems asmenims panaikinti ir nuteistuosius bei tardomuosius paleisti, o Lietuvos tikintiesiems užtikrinti teisę naudotis laisvėmis, kurias garantuoja tarybinė Konstitucija ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. 1975 m. balandžio 28 d.


Lietuvos TSR, Ignalinos raj. Ceikiniai
kun. Karolis Garuckas 
Zarasų raj., Smalavos
kun. Alfonsas Merkys 
Švenčionių raj., Adutiškis
kun. Bronislavas Laurinavičius 
Vilniaus raj., Nemenčinė
kun. Kazimieras Pukėnas 
Vilnius, Kretingos g. 7-3
kun. Stasys Valiukėnas 
Vilnius, Nugalėtojų g. 20
kun. Pranas Šviontek

***