Arminai
1976 m. balandžio 20 d. Arminų vidurinės mokyklos direktorė J. Berentienė, atėjusi į X klasę, paklausė: „Kas per Velykas buvote bažnyčioje?" Klasėje įsiviešpatavo tyla. Tuomet direktorė pasakė: „Atsistokite patys, nes aš jau gerai žinau, kurie buvote bažnyčioje!" Dešimtokai atsistojo. Pasirodo, kad bažnyčioje buvo daug komjaunuolių ir mokyklos komjaunimo sekretorė. Prasidėjo kalbos prieš tikėjimą, bažnyčios išjuokimas, o po viso to vyko komjaunimo susirinkimai, kurių metu komjaunuoliai buvo kamantinėjami, kodėl ėję į bažnyčią. Komjaunuoliai buvo kviečiami net į Vilkaviškio rajoną. Čia rajono komjaunimo sekretorius A. Lengvinas paėmė iš pakviestųjų komjaunimo bilietus ir sprendė klausimą: palikti tikinčius mokinius komjaunime ar ne? Vienuoliktokei B. Ramanauskaitei pažadėjo bilietą sugrąžinti tuo atveju, jei pažadės daugiau neiti į bažnyčią.
* * *
Šilalė
1976 m. sausio 13 d. Šilalės vidurinės mokyklos mokytoja Vasiliauskienė dviejų klasių mokiniams vadovavo ateistiniam pokalbiui, kuriame dalyvavo apie 60 mokinių. Komjaunuoliai skaitė pranešimus, kuriuose įžeidinėjo kunigus, šmeižė bažnyčią, niekino tikinčiuosius. Paskui liepta pasisakyti mokiniams, tačiau šie tylėjo. Tada mokytoja Vasiliauskienė paklausė vieną mokinę:
— Tai tu dar tiki Dievą ir bažnyčios neatsisakai? Ar neatsimeni, kiek aš tau daviau skaityti knygų?
— Jūsų ateistinės knygos man ir atvėrė akis. Pamačiau, kad jose viskas iškraipoma.
— Nesitikėjau, kad tu tokia protinga mergaitė ir gali kalbėti tokias nesąmones. Tai ko tu klausai, eidama į bažnyčią?—nerimo mokytoja.
— Aš klausau savo sąžinės balso,—ramiai atsakė mokinė.
— Na, ir klausyk!—supyko mokytoja.
— Na, ir klausysiu!—nenusileido mergaitė.—Visi didieji mokslininkai tikėjo ir tiki, tai kodėl jūs tikinčiuosius vadinate tamsuoliais, o tikėjimo tiesas—senų bobučių pasakomis?
Mokytoja nieko neatsakė, tik vis kartojo: „Nesitikėjau, kad tu tokia!"
Mokytoja Vasiliauskienė kreipėsi į kitą mergaitę:
— Na, o kaip tu galvoji? Ar jau apsisprendei stoti į komjaunimą?
— Aš savo įsitikinimų nekeisiu ir į komjaunimą nestosiu. Tuščios jūsų pastangos, mokytoja. Palikite mus ramybėje.
Tuomet mokytoja kreipėsi į trečią mergaitę:
— Kaip tau atrodo, ar šios mokinės gerai elgiasi?
— Konstitucija garantuoja sąžinės laisvę. Jos turi savo nuomonę, gali tikėti, gali netikėti...
Išleidusi mokinius namo, mokyt. Vasiliauskienė, norėdama mergaites gerai išgąsdinti, ilgai jas barė, „švietė", vadino jas užsispyrėlėmis ir fanatikėmis.
* * *
Buckūnai
Vinco Klimavičiaus sūnus Stasys mokosi Daugų mechanizacijos technikume. Jau treti metai, kaip neblogai mokosi ir visą laiką gaudavo stipendiją. 1975 per šv. Kalėdas Stasys praleido 6 paskaitas. Klasės vadovas Žižiūnas pasiskubino jį nubausti—atėmė stipendiją, nors kur kas silpniau už Stasį besimoką ir daugiau paskaitų praleidžią moksleiviai stipendiją gauna. Auklėtojas tėvui paaiškino, kad jo sūnus ir anksčiau yra praleidęs pamokų vis bažnytinių švenčių metu. Be to, kalbėjo auklėtojas, mūsų klasė yra įvedusi taškų sistemą, kur už priklausymą ateistų būreliui, už dalyvavimą jo susirinkimuose yra skiriami taškai, o Stasys tuose susirinkimuose nedalyvaujas, todėl jo taškų suma esanti mažesnė už kitų ir todėl stipendijos negausiąs. Tada Klimavičius pareiškė:
— Jei mano sūnus mėgintų priklausyti tokiam menkaverčiui būreliui ir šitaip pataikūniškai siektų gauti stipendiją, tai būtų nevertas, kad tėvai jį maitintų ir rengtų.
Taigi už praleistas 6 pamokas Stasys 4 mėnesius negavo stipendijos—viso 120 rub...
* * *
Šiauliai
1975 m. lapkričio 27 d. 5-je vidurinėje mokykloje pirmosios klasės auklėtoja Jasiūtė draudė mokiniams eiti į bažnyčią ir grasino, jei kurį nors pamatysianti, nuvesianti pas direktorių. Jei tėvai ir nusivestų į bažnyčią, tai vaikams nevalia melstis.
Vieną dieną visus I klasės mokinius auklėtoja nusivedė į salę, liepė skaityti priesaiką ir visiems prisegė spaliukų žvaigždę. Jei kuris mokinys ateidavo į klasę be žvaigždės, mokytoja tuojau įsekdavo naują. Vaikams yra grasinama: jei nenešiosią ženkliuką, tai rašysianti dvejetus.
* * *
Palanga
1976 pavasarį Palangos vidurinėje mokykloje moksleiviams buvo liepta atsakyti į ateistinės anketos klausimus: ar tiki Dievą, ar lankai bažnyčią ir t.t.
VIa klasės mokiniai visi atsakė tikį Dievą ir ateistais niekada nebūsią. Klasės auklėtojas Kusas liepė anketas užpildyti iš naujo. Ir vėl mokiniai parašė tą patį. Supykęs auklėtojas pionierių vadovei pareiškė, kad VIa klasę reikia aprašyti ir iškabinti lentoje visų pajuokai; gal tuomet išsižadės „religinių prietarų". Mokiniai juokėsi, kad nors kartą pateksią į garbės lentą.
* * *
Gižai
1976 m. rugpiūčio pradžioje Gižų vidurinės mokyklos mokytojas Sigitas Brazaitis pradėjo sekti besiruošiančius pirmajai išpažinčiai mokinius, kurie nueidavo į bažnyčią pas kunigą. Vieną dieną, būdamas neblaivus, mokytojas S. Brazaitis sulaikė bažnyčios kryptimi einančius du vaikus, o jų motinai prigrasino, kad, prasidėjus mokslo metams, jos vaikams būsią sumažintas elgesio pažymys.
* * *
Pastabos redaktoriams
Su džiaugsmu paėmėme į rankas naujojo žurnalo „Dievas ir Tėvynė" pirmąjį numerį. Tai net trečiasis mūsuose pasirodęs žurnalas. Mums norėtųsi pareikšti keletą pastabų:
„LKB Kronika" turėtų spausdinti medžiagą, liečiančią Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalus.
„Aušra" yra tautinis žurnalas—jis turėtų gaivinti ir žadinti mūsų lietuviškąją sąmonę, nurodyti prieš ką ir už ką turime kovoti.
„Dievas ir Tėvynė" aiškiai nenurodo savo programos. Jis galėtų būti daugiau šviečiantis, doktrinoje informuojantis, pvz., geras yra straipsniukas „Stebuklas Lurde". Tačiau gaila, kad šio žurnalo tonas perdaug aštrus, užgaulus kitaip mąstančiųjų atžvilgiu ir kaip toks netinkantis skleisti plačiau. Tokie protrūkiai: „šiandien mus valdo žemiausiai puolusios padugnės—komunistai-avantiūristai", „ateizmas neturi nei kruopelės tiesos, yra grynas absurdas, fanatiškas užsispyrimas, blogiausia sekta" ir t.t, tik atstumia žmogų. Tai ne argumentai, o kolionės. Mes tikintieji neturime operuoti tokiais išsireiškimais,—jų pilna ateistinė spauda.
Gerbkime kitus, jei norime, kad ir mus gerbtų. Mes neturime stengtis, kad neapykanta klaidai ar nesveikam reiškiniui neišvirstų į neapykantą asmeniui. Koks bebūtų profesorius Daukša,bet inteligentui netinka vartoti tokius epitetus, kaip „nemokša profesorius", „veidmainis profesorius" ir pan.
Iš „LKB Kronikos" skaitytojo laiško
* * *
„LKB Kronikos" pastaba
Kadangi visi trys leidiniai eina pogrindyje ir jų redaktoriai nevisada pažįsta vieni kitus, todėl skaitytojai neturėtų stebėtis, jei kuris nors straipsnis leidiniuose pasirodo „ne savo vietoje". „LKB Kronika" ateityje labiau apsiribos Bažnyčią ir tikinčiuosius liečiančiais dalykais.
* * *
„LKB Kronika" patikslina
„LKB Kronikos" 23-me numeryje atspausdinta žinutė apie ŽŪ Akademijos docentą Antaną Patacką ne visai tiksli. Jis buvo atleistas iš darbo be teisės dirbti pedagoginį darbą, apkaltinus jį nacionalizmu (padėjo Baltarusijos lietuviams gaivinti lietuvių kalbą) ir netinkama ideologija (blogai komunistiškai auklėjo studentus).
* * *
„LKB Kronikos" redakcijos prašymas
Prašome savo skaitytojus ne tik siųsti medžiagą „LKB Kronikai", bet ir fotonuotraukas asmenų, vietovių, įvykių, apie kuriuos kalba siunčiamas straipsnis ar informacija. Visa tai labai reikalinga išsaugoti istorijai. Prie nuotraukos turi būti pridėtas lydraštis, kas joje vaizduojama.
