Kauno Kunigų seminarijos rektoriaus Viktoro Butkaus interviu Maskvos prancūziškam savaitraščiui „Les Nouvelles de Moscou" (1976.VII.31, Nr. 31) ir angliškam „Moscow News" (1976.VI.12).
Romos Katalikų Bažnyčia Tarybų Sąjungoje
Tarybų Sąjungoje yra religinių Romos Katalikų Bažnyčios bendruomenių, kurios veikia laisvai, kaip ir kitos religinės bendruomenės. Juridinė Romos Katalikų Bažnyčios būklė niekuo nesiskiria nuo protestantų, stačiatikių, nusulmonų, budistų, evangelikų ir kitų būklės. Iš penkiolikos sąjunginių Tarybų Sąjungos respublikų katalikų bendruomenių yra dešimtyje respublikų. Daugiausia Romos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų yra Lietuvoje, Latvijoje ir Vakariniuose Ukrainos ir Baltarusijos respublikų rajonuose.
Štai interviu, kurį maloniai davė Viktoras Butkus, teologijos daktaras, Romos katalikų seminarijos Kaune rektorius.
—Priešiška propaganda užsienyje skleidžia visokių prasimanymų apie Bažnyčios padėtį Tarybų Lietuvoje. Būkite malonus pasakyti, kaip yra iš tiesų.
— Lietuvos, kaip ir visos Tarybų Sąjungos, gyventojai naudojasi sąžinės laisve, kurią pripažįsta jiems Konstitucija (96 str.). Kiekvienas pilietis gali laisvai eiti į Bažnyčią arba melstis namuose; puošti savo namus kryžiais ir kitokiais religiniais paveikslais, pirktis maldų knygas, Bibliją ir kitus religinius veikalus. Tarybiniai įstatymai garantuoja tikintiesiems visų jų teisių gerbimą.
— Ar sumažėjo parapijų ir vyskupijų, Katalikų bažnyčių ir kunigų skaičius Lietuvoje tarybų valdžios metais?
— Parapijų ir vyskupijų skaičius liko tas pats. O dėl katalikų kunigų—šiandien jų trupučiuką mažiau ypač dėl to, kad tam tikras kulto tarnautojų skaičius pasitraukė karo metu iš Lietuvos.
Lietuvos Katalikų Bažnyčia turi teisę sudaryti savo vadovybę, šiandien esančios Lietuvoje Vilniaus ir Kauno arkivyskupijos, Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos buvo įkurtos buržuazinės valdžios metais. Tarybų Lietuvos valdžia nekliudo šių vyskupijų valdytojams atlikinėti savo pareigas vyskupijose, kaip ir visoje respublikoje. Jie turi teisę susirinkti ir spręsti Bažnyčios reikalus. Antai, sutinkamai su Vatikano II Susirinkimo nuostatais, vyskupijų ordinarai susirinko Telšiuose sudaryti Ordinarų kolegiją, kurios pirmininkas šiandien yra Juozapas Labukas, apaštališkasis Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos administratorius. Kolegija išleido eilę raštų Lietuvos kunigams bei tikintiesiems ir kitų dokumentų.
Po Vatikano II Susirinkimo Liturginė komisija išleido lotyniškai lietuvišką apeigyną kunigams ir vargonininkams, Vatikano atitinkamos kongregacijos paskelbtą privalomu Lietuvos Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje kaip ir užsienyje. 1968 metais Lietuvoje buvo išleistas pilnas Vatikano II Susirinkimo nutarimų vertimas. Tais pat metais pasirodė Mišių knygos, po jų sekė Psalmynas ir Naujasis Testamentas.
—Kaip buvo atstatytos ir sutaisytos karo metu sugriautos bažnyčios?
— Antrasis pasaulinis karas daugybę miestų ir sodžių pavertė griuvėsiais, ištisi kaimai buvo nušluoti. Karas nesigailėjo bažnyčių. Tarp sugriautų šventovių galima paminėti šv. Petro ir Povilo bažnyčią Šiauliuose, Raseinių, Kudirkos Naumiesčio, Kuršėnų ir kitas bažnyčias,—gal keturias dešimtis iš viso. Nors karo nusiaubta nacionalinė ekonomika didžiai buvo reikalinga statybinių medžiagų, tačiau respublikos vyriausybė laikė įmanomu dalyku skirti jų ir bažnyčių atstatymui.
Tokiu būdu vien Telšių vyskupijoje buvo atstatytos Kretingos, Tauragės, Kuršėnų, Papilės, Kruopių, Kvedernos, Leskavos ir Mažeikių bažnyčios. Sudegusių bažnyčių pavadavimui penkiose vyskupijos gyvenvietėse buvo įruoštos koplyčios. Bažnyčios prižiūrimos labai rūpestingai, atstatytos ir restauruotos. Jūs nerasite visoje vyskupijoje, kaip ir visoje respublikoje, nė vienos apleistos bažnyčios.
— Ar gali Katalikų Bažnyčia Lietuvoje pasiruošti kunigų?
— Kunigams ruošti yra seminarija Kaune. Jos vadovai ir profesoriai yra paskirti krašto ordinarų. Mokslas nemokamas ir trunka penkerius metus.
Mokslo programa pilnutiniai atitinka Vatikano Dogmatinės Kongregacijos nuostatus. Tokia kaip šiandien, praktiškai ji nesiskiria nuo Romos Katalikų universitetų mokslo programos.
— Ar gali Lietuvos Katalikų Bažnyčia palaikyti ryšius su tos tikybos žmonėmis užsienyje?
— Mūsų Katalikų Bažnyčios atstovai palaiko kontaktą su Vatikanu, su Katalikų Bažnyčiomis užsienyje. Jie aktyviai prisidėjo prie Vatikano II Susirinkimo darbų, vėliau dalyvavo ir tebedalyvauja popiežiaus Pauliaus VI šaukiamuose vyskupų sinoduose; reguliariai dalyvauja Vatikano Kanonų teisės komisijoje ir Europos katalikų konferencijose; keliauja kaip maldininkai, lanko įvairių kraštų katalikų bažnyčias. Be to, Lietuvos katalikai palaiko ryšius su tikėjimo broliais užsienyje, kviesdami juos aplankyti Tarybų Sąjungą.
Baigdamas norėčiau pasakyti, jog visa tai griauna reakcionierių spaudos prasimanymus užsienyje, vaizduojančius Katalikų Bažnyčios Lietuvoje ir kitose tarybinėse respublikose padėtį klaidingoje šviesoje.
Kaip matote, Katalikų Bažnyčios padėtis Lietuvoje ir kitose tarybinėse respublikose visiškai nepanaši į tą, kurią rodo dalis vakariečių spaudos.
