Kapsuko rajonas
1972 m. birželio 19 d. į Šunskų bažnyčią, vaikams susirinkus katekizuotis, atvyko keli asmenys iš Kapsuko rajono ir klausėsi, ką klebeonas pasakoja tėvams ir vaikams.
Birželio 22 d. iš rajono atvyko keturi pareigūnai: rajono pirmininko pavaduotojas Markevičius, finansų vedėjas Karkockas, Šunskų komjaunimo sekretorė ir, atrodo, KGB pareigūnas. Klebonas kun. Petras Dumbliauskas pareigūnus pasitiko prie bažnyčios durų, bet jų tikslas buvo ne su klebonu pasikalbėti, o patikrinti, kaip katekizuojami vaikai.
Pareigūnai bažnyčioje suskaitė 58 vaikus ir 18 tėvų. Čia pat sustatė aktą, kurį klebonas pasirašė.
Sekančią dieną klebonas buvo iškviestas į vykd. komitetą, ir pavaduotojas Markevičius liepė parašyti pasiaiškinimą. Kun. P. Dumbliauskas parašė, kad, eidamas savo kunigiškas pareigas, dėstė tikėjimo tiesas tėvams, motinoms ir vaikams, kuriuos tėvai buvo atsivedę. Valdžios atstovų perspėtas, priminsiąs, kad tėvai patys ruoštų vaikus Pirmajai Komunijai.
— Ar galėsiu egzaminuoti? — paklausė klebonas rajono pirmininko pavaduotoją.
— Negalima egzaminuoti.
— Šitai leidžia net Rugienis.
— Nei Rugienis, nei vyskupas nėra įstatymas, — kategoriškai atrėžė Markevičius.
Visą savaitę Šunskų parapijos vaikai ėjo į kleboniją tikėjimo tiesų patikrinti. Kasdien prie bažnyčios budėjo KGB pareigūnai, ką daro klebonas. Jie fotografavo ateinančius ir išeinančius iš bažnyčios žmones, atvažiuojančias mašinas.
Kapsuko raj. prokuroras ir I. Laukaitytės kolūkio partinis sekretorius vaikštinėjo po žmones ir tardė, kaip vaikai buvo mokomi tikėjimo tiesų. Žmonės įvairiai reagavo: vieni nusigando, o kiti sakė: „Nesikiškite ne į savo reikalus. Mes esam katalikai ir norim savo vaikus auklėti katalikiškai."
Žmones taip pat tardė KGB pareigūnai.
Šie įvykiai žmonėms parodė, koks silpnas ateizmas, kad jį remia net rajono pareigūnai ir valstybinis saugumas.
— Dabar tikrai eisime į bažnyčią, jei valdžia taip daro, — kalbėjo tie šunskiečiai, kurie per dideliu pamaldumu niekada nepasižymėdavo.
Šunskų klebonas kun. P. Dumbliauskas, Rugienio įsakymu, liepos mėnesį buvo iškeltas į pasienio zonoje esančią Liubavo parapiją.
Dirbdamas Šunskų parapijoje, kun. Dumbliauskas padarė dar vieną „nusikaltimą", sujaudinusį rajono pareigūnus. Tvarkydamas bažnyčios aplinką, klebonas pastebėjo nemažą akmenį prie šventoriaus vartų ir, kad nesimaišytų žmonėms po kojomis, jį čią pat užkasė į žemę. Pasirodo, kad kažkada, stovėdamas ant šito akmens, Kapsukas sakė kalbą. Rajono valdžia tuojau davė įsakymą akmenį iškasti ir pastatyti į savo vietą.
Tarybinės valdžios nemalonę kun. P. Dumbliauskas užsitraukė dar 1969 metais, kai sausio mėn. drauge su kun. J. Zdebskiu pasiuntė į Maskvą pareiškimą, kuriame nurodė, kad valdžios pareigūnai jį tardė ir pagrasino teismu.
Dirbdamas Garliavos parapijos klebono pareigose, valdžios pareigūnų buvo nuolatos perspėjamas, kad prisilaikytų tarybinių įstatymų. 1970 m. Kauno raj. pirmininko pavaduotojas Bezdžinskas kun. Dumbliauską įspėjo grubiai sulaužius tarybinius įstatymus, nes vasaros metu pamokęs tikėjimo tiesų apie 200 vaikų.
1971 m. vasarą kun. P. Dumbliauskas, Rugienio potvarkiu, buvo perkeltas į Šunskų parapiją, bet ir joje neilgai galėjo dirbti.
