Religijų reikalų tarybos Įgaliotiniui K. Tumėnui
Vilkaviškio raj. Vykdomojo komiteto pirm.
Pavaduotojui J. Urbonui
Žaliosios Katalikų parapijos
Rumokų Eksperimentinio
ūkio,
Klausučių gyvenvietės tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
Rašydami šį pareiškimą, mes norime pranešti savo didelį pasipiktinimą dėl mūsų bažnyčios, esančios Žaliosios gyvenvietėje, pavertimą malūnu po Religijų reikalų tarybos įgaliotinio išvykimo iš Žaliosios 1977 birželio 30. Mūsų turimomis žiniomis, tai apgalvotas mūsų teisių pažeidimas. Jums išvykus, buvo greitai paleistas malūnas. Visi galvojome, kad tai padaryta Jūsų nurodymu. Mes nenusileisime.Atiduokite mums bažnyčią. Ji ne kam kitam priklauso, bet mums, ir mes norime joje ne grūdus malti, bet po sąžiningo darbo melstis. Primename, kad ji nuo 1948 užregistruota Vilniuje Religijų reikalų tarybos įgaliotinio B. Pušinio ne kaip ūkinis pastatas, bet kaip bažnyčia. Draudimas ir kiti mokesčiai mokami buvo kaip tik už bažnyčią. Sudaryta sutartis su Vilkavišikio rajonu 1948 taip pat liudija, kad tai yra bažnyčia su bokštu viršuje. Taigi ar galima nuneigti, kas teisėtai pripažinta ir patvirtinta? Įstatymas turi likti įstatymu, sutartis— sutartimi. Skaudu, kad visa tai suniekinta. Mes, Žaliosios katalikų parapijos tikintieji, bet kokius daromus veiksmus iš ateistų pusės prieš mūsų buvusią šventovę, laikome ir laikysime mūsų pagrindinių teisių sutrypimu. Nedelskite ir greitai atiduokite mums Bažnyčią!
Žaliosios katalikų parapijos Rumokų
eksperimentinio ūkio, Klausučių
gyvenvietės tikintieji:
(Pasirašė 136 asmenys)
1977.VIII.15
1977 m. rugsėjo 11 d. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis atsakė į šį pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškimas pasiųstas svarstyti Vilkaviškio raj. vykdomajam komitetui. Žmonės smarkiai pasipiktinę K. Tumėno elgesiu, kuris skundą siunčia pačiam nusikaltėliui svarstyti.
* * *
Religijų Reikalų Tarybos Įgaliotiniui K. Tumėnui
Žaliosios Katalikų parapijos
„Švyturio" kolūkio tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
Žaliosios katalikų parapijos bažnyčia, kurioje mes meldėmės, buvo neteisėtai 1963 uždaryta. Mes palaikome Žaliosios gyvenvietės teisėtus tikinčiųjų reikalavimus atgauti prievarta atimtą bažnyčią. Mus giliai sujaudino pavertimas jos malūnu, šį veiksmą mes laikome pagrindinių mūsų teisių pažeidimu ir net pasikėsinimu į sąžinės laisvę melstis toje šventovėje, kuri mums jau nuo pokario laikų priklauso. Vilniuje ir Vilkaviškio rajone 1948 ji pripažinta ne ūkiniu pastatu, bet bažnyčia, ir visą laiką mokėta draudimas ir kiti mokesčiai kaip už bažnyčią.
Taigi šiuo pareiškimu mes reikalaujame: atiduokite mums Žaliosios bažnyčią ir netrukdykite dirbti ir melstis. Ji priklauso tik mums.
1977.VII.27.
Pasirašė 80 Žaliosios katalikų parapijos „Švyturio" kolūkio Šuklių ir Gustaičių kaimų tikinčiųjų.
* * *
1977 m. rugsėjo 23 d. pas Vilkaviškio raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją J. Urboną bažnyčios atgavimo reikalu lankėsi Žaliosios parapijos tikintieji: B. Mickevičius, J. Nešukaitis, B. Kardauskas, K. Būbnaitienė, T. Kaminskienė ir A. Lenkienė. Urbonas pareiškė, kad tikinčiųjų pareiškimas yra neteisingas. Tikintieji reikalavo, kad J. Urbonas tiksliai pasakytų, kas pareiškime yra neteisinga. Pavaduotojas paėmė „dokumentą", kuris pieštuku kampe buvo adresuotas buvusiam Vilkaviškio raj. pavaduotojui Rogovui ir liepė susipažinti apie bažnyčios uždarymą. Tikintieji ne kartą jau lankėsi prieš tai pas J. Urboną ir net Vilniuje ir ne kartą reikalavo to „dokumento", kurį dabar pats J. Urbonas pasiūlė.
— O kodėl mums jo anksčiau nedavėte, kai mes prašėme?—paklausė T. Kaminskienė.
— Buvo kažkur užsimetęs. Tik dabar susiradau,— išsisukinėjo pavaduotojas.
Į Žaliosios parapiją buvo atvykęs įgaliotinis K. Tumėnas ir patarė žmonėms nusipirkti kur nors, ar išsinuomuoti kokią patalpą. Dabar pavaduotojui užsiminus šiuos Tumėno žodžius, Urbonas užprotestavo, kad nieko iš to neišeis. Buvusi bažnyčia yra netinkamoje vietoje, ir jiems reikalinga kaip malūnas, todėl bažnyčios tikrai neatidarys.
Bronius Mickevičius pareiškė, kad jie netylės, bet kreipsis dar aukščiau. Į tai pavaduotojas visai nereagavo. Tikintieji aiškino, kad bažnyčioje įrengtas malūnas yra nepatogioje vietoje, be to, jis veikia tik keturias valandas per savaitę. Ką daryti žmonėms, kurie tuo metu dirba, kai „malūnas" mala? B. Kardauskas aiškino, kad žmonės veža grūdus visai kitur susimalti. Tada pavaduotojas atkirto: „Man visai nesvarbu, kur jūs vežatės!"
1977 m. rugsėjo 27 d. pas Vilkaviškio raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją J. Urboną vėl nuvyko Žaliosios parapijos tikinčiųjų delegacija (J. Nešukaitis, J. Mickevičius, Gudaitis, K. Būbnaitienė). Pavaduotojas šiurkščiai pabrėžė: „Jūs neikite pas mus,—mes bažnyčios neatidarysime!"
* * *
Lietuvos TSR KP CK Sekretoriui Petrui Griškevičiui
Žaliosios katalikų parapijos tikinčiųjų
P a r ei š k i m a s
Jau keli mėnesiai mes skaitome laikraščiuose, girdime per radiją, kad Tarybų Sąjungos piliečiams, priėmus naują Konstituciją, bus dar labiau užtikrintos visokios teisės, jų tarpe ir kulto atlikimo laisvė.
Kadangi Vilkaviškio rajone ir konkrečiai pas mus, Žaliosios parapijos tikinčiuosius, viskas daroma atvirkščiai, negu rašoma Konstitucijos projekte, todėl kreipiamės į Jus.
Mūsų bažnyčią 1963 m. Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Rogovas savavališkai uždarė, ir nuo to laiko mes neturime kur melstis. Tada mes buvome įsitikinę, kad sąžinės laisvės pas mus nėra. Tačiau vis dažniau girdėdami per spaudą ir radiją, kad pas mus kiekvienas pilietis turi teisę tikėti ar netikėti, melstis ar nesimelsti, kreipėmės į Vilkaviškio rajono pirm. pavaduotoją J. Urboną, į Religijų reikalų įgaliotinį K. Tumėną, bet vietoje to, kad atitaisytų mums padarytą skriaudą, mus apibardavo ir pareikšdavo, kad Žaliosios parapijos bažnyčia nebus atidaryta ir parapija nebus užregistruota. Mūsų skausmui ir valdžios pareigūnų gėdai po Religijų reikalų tarybos įgaliotinio atsilankymo birželio 30 d. mūsų bažnyčioje, po keletos įtempto darbo dienų bažnyčios viduje buvo įrengtas malūnas. Kadangi mes daug kur kreipėmės ir visi valdžios atstovai mus apgaudinėjo ir bažnyčios neatidarė, kreipiamės šį kartą į Jus, kuris labiausiai galite mums padėti— atidarykite Žaliosios bažnyčią ir parapiją, arba naujoje Lietuvos TSR Konstitucijoje tebūna įrašyta, kad Lietuvos TSR piliečiams neleidžiama atlikti kulto apeigų.
Žalioji, Vilkaviškio rajonas
1977 m. rugsėjo 30 d.
Po šiuo pareiškimu pasirašė 30 žmonių, priklausančių Žaliosios katalikų parapijos religinei bendruomenei. Daugelis iš jų turi už pasižymėjimą Rumokų eksperimentinio ūkio darbuose vyriausybinius apdovanojimus. Jie visi jaučia pareigą atgauti prievarta atimtą jų bažnyčią.
* * *
Rumokų eksperimentinio ūkio direktorius E. Adomavičius prikalbino bažnyčioje dirbti malūnininku Vaclovą Puskunigį. Partietis Raguckas atsisakė, motyvuodamas, jog jam gėda prieš žmones malti bažnyčioje grūdus.
