Šių metų rugpjūčio 23 dieną, antradienį, 15 vai., Saugumo komiteto vyr. tardytojas mjr. Pilelis su operatyvininku mjr. Trakimu Vilniaus m. autobusų stotyje sulaikė Viktorą Petkų ir kartu su juo buvusį Algį Masilionį. Saugumiečiai pateikė V. Petkui orderį kratai jo bute (Komjaunimo 35 bt. 8) ir čia pat pareikalavo sėstis į laukusią automašiną. V. Petkus sėstis į mašiną atsisakė ir į savo butą ėjo pėsčiomis, lydimas saugumiečių. Kartu ėjo ir A. Masilionis. V. Petkaus bute buvo padaryta krata; taip pat buvo iškratytas jis pats ir A. Masilionis. Į kratos protokolą V. Petkus įrašė protestą, kad A. Masilionis iškratytas savavališkai, neturint tam orderio.
Kratos metu buvo paimta: portatyvinė rašomoji mašinėlė, o iš portfelio, kurį V. Petkus turėjo su savimi autobusų stotyje, išimta—leidinio „Dievas ir Tėvynė" 4 numeriai; „Lietuvos kultūros archyvas"; mašinraštis „Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė". Dokumentai Nr. 3, 4... iki 12"; Nikluso Marto pareiškimas Lietuvos grupei—rusų ir estų kalbomis; „Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinio judėjimo Vyriausiojo komiteto sudarymo aktas"—3 egz. Lietuvių kalba ir po 1 egz.—rusų, latvių ir estų kalbomis; rankraštis latvių kalba su Kalninšo parašu; Viduklės klebono pareiškimo Kauno arkivyskupijos valdytojui kopija, o taip pat A. Šeškevičiaus laiškai—63 lapai.
Krata tęsėsi iki 18 val. Po kratos V. Petkų ir A. Masilionj išvežė į saugumą. A. Masilionis netrukus buvo paleistas, o V. Petkus nebegrįžo.
* * *
Tą pačią dieną ir tuo pat laiku (15 val.) į Antano Terlecko namus Vilniuje, Nemenčinės pl. Nr. 68, atėjo nepažįstamas vyras. Jis labai apgailestavo sužinojęs, kad jo „draugo Antano" nėra namie. Buvusi namuose A. Terlecko uošvė paaiškino, kad Antanas greitai negrįš, ir svečias išėjo. Bet neilgam. Staiga, po kelių minučių namus užplūdo apie 15 čekistų. A. Terlecko uošvei ir dukrai jie parodė nutarimą padaryti namuose kratą ir čia pat pradėjo savo darbą.
Krata A. Terlecko namuose truko dvi dienas. Vadovavo—Saugumo komiteto skyriaus viršininkas papik. Česnavičius. Formaliai kratą vedė kpt. Daugalas, vyr. tardytojo mjr. Pilelio pavestas. Dar dalyvavo saugumiečiai mjr. Kalakauskas, kpt. Tušas, Čekenis ir kt.
Pirmą dieną krata vyko iki 23 vai. Kratos metu į namus parėjo ir A. Terleckas. Saugumiečiai jį tuoj pat iškratė ir, nieko neradę, liepė sėstis kambaryje ant kėdės. Tačiau Terleckas pareiškė, kad jis savo bute esąs šeimininkas, ir atsisakė sėstis jam nurodytoje vietoje; kratos metu jis vaikščiojo po savo butą.
Kratai vykstant (pirmą kratos dieną) į A. Terlecko namus užėjo Juozas Tumelis, dirbantis Knygų rūmuose. Saugumiečiai jį taip pat iškratė. Nors nieko nerado, tačiau sulaikę pasodino kambaryje ir kelias valandas išlaikė, klausinėdami jį apie jo apsilankymo tikslą, apie ryšius su A. Terlecku ir bardami už tai, kad palaiko santykius su tokiu „antitarybininku".
Kratos metu prie Terlecko namo atėjo dar vienas vaikinas ir pro langą pasiteiravo A. Terlecko žmonos, kur jų sūnus. Vos Terleckienė spėjo jam atsakyti, kad sūnaus nėra ir nebus, kai atėjusį sugriebė saugumiečiai ir įsitempė į vidų. Vaikinas atsisakė pasisakyti savo pavardę ir taip pat buvo pasodintas kambaryje, šalia jo atsisėdo saugumietis. Kiek pasėdėjęs, vaikinas staiga šoko pro duris laukan ir pabėgo į mišką. Saugumiečiai griebėsi tardyti Terleckų šeimos narius, tačiau pabėgusio niekas nežinojo.
23 val. Nakties krata buvo nutraukta. Naktį namuose liko budėti trys saugumiečiai, o A. Terleckas buvo sulaikytas ir išvežtas į Saugumą. Išvežamas, nepaisydamas saugumiečių draudimo, atsisveikino su savo šeima, persižegnojo prieš kabantį ant sienos kryžių, garsiai paprašė Dievo, kad jam suteiktų stiprybės, įsakė vaikams mylėti Lietuvą ir laukti jo, nes jis vis tiek dar sugrįšiąs.
Sekančią dieną (rugpjūčio 24) 9 vai. ryto krata vėl buvo tęsiama toliau. Krata vyko be A. Terlecko ir buvo baigta 16 vai. Per dvi dienas iškratytas butas, visi lauko sandėliukai, malkinė, iškasinėtas sodas ir miškas aplink namus. Sandėliukyje, be to, dar buvo atplėštos grindys ir iškasinėta žemė po grindimis.
Iš lauko į butą kratytojai atnešė daug paketų su įvairia literatūra, sakydami, kad juos rado sandėliukuose bei užkastus sode. A. Terleckas pareiškė, kad jis prisiima atsakomybę tik už tą medžiagą ir tuos daiktus, kurie rasti jo bute. Visa kita, kas atnešta iš lauko, yra ne jo ir jis apie tai nieko nežinąs. Darže, sode ar miške užkasti ar padėti kokius nors paketus gali bet kas, neišskiriant ir pačių saugumiečių, kurie jau seniai ant jo „griežia dantį" ir ne sykį grasino jį „sudoroti". Taip pat ir į lauko sandėliukus gali įeiti kas nori, nes jie nerakinti, o šunį kažkas neseniai nunuodijo.
A. Terlecko bute rasta: rašomoji mašinėlė, jo paties pareiškimų, adresuotų Podgornui ir Andropovui, nuorašai; kun. P. Račiūno pareiškimo šakių rajono vykdomajam komitetui nuorašas; Siniavskio telefono numeris Paryžiuje ir keletas adresų.
Iš lauko buvo atnešta kita rašomoji mašinėlė, o atneštuose paketuose rasta: „LKB Kronikos" 6 numeriai; „Aušros" 2 numeriai; „Laisvėsšauklio"3numeriai; fotojuosta su tekstu rusų kalba „Atviras laiškas" Literaturnaja gazeta redaktoriui Čakovskiui" ir „Marčenkos bylos dokumentai"; daug storų prirašytų sąsiuvinių su užrašais „Mintys dienoraščiui"; K. Skebėros prisiminimai 49-se sąsiuviniuose (rankraštis) bei 28 laiškai, adresuoti K. Skebėrai; knygos „Kovaliovo byla" (rusų kalba), išleistos 1976 m. Niujorke, 90 fotografijų.
Iš paketų išimta taip pat visa eilė rašomąja mašinėle spausdintų straipsnių: „A. Sniečkaus nuopelnai Lietuvai", „Kaip trėmimą vaizduoja tarybinė literatūra", „Ir toliau klastojama Lietuvos istorija", „Mūsų uždaviniai", „Tragiško liūdesio dienos", „Kodėl girdoma Lietuva?", „P. Griškevičiaus pasiaiškinimas", „Socialistinė revoliucija TSRS pasiuntinybėje Kaune", „Lenkiškos mokyklos— Lietuvos rusinimo įrankis", „Nugalėtojai neteisiami", „Atlanto nugalėtojus minint", „Dorovė be religijos", „Leiskite nušluostyti Jums ašaras arba A. Sniečkaus nuopelnai Lietuvai", „1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje", „Prie Visagino ežero", „Simo Kudirkos teismo procesas", „Iš senovės į dabartį", „Stalino aukos", „Hitlerio aukos Lietuvoje", „LKB Kronikos leidėjams—17 lietuvių inteligentų. 1975 m. rugpjūčio 4 d.", „Lenininė Iskra Lietuvoje".
Kratos protokolą A. Terleckas ir jo duktė atsisakė pasirašyti.
* * *
Tuo pačiu laiku (rugpjūčio 23 d. 15 vai.) pradėta krata ir Juliaus Sasnausko bute Vilniuje, Garelio 15, bt. 15. Kratą darė vyr. tardytojo mjr. Pilelio pavestas ypatingai svarbių bylų vyr. tardytojas papik. Maslaukis. Prieš pat kratą čia taip pat pasirodė nepažįstamas vaikinas, kuris pasiteiravo J. Sasnausko motinos, kur yra „jo mokslo draugas Julius". Motinai atsakius, kad Julius yra mieste su reikalais, nepažįstamasis išėjo, ir tuojau užgriuvo čekistai.
Kratos metu paimta: Antano Suraučiaus autobiografijos fragmentai (iš Lenkijos lietuvių gyvenimo); Eduardo Kuznecovo knyga „Dienoraščiai" rusų kalba, išleista Paryžiuje; Andriejaus Sacharovo „Apie šalį ir pasaulį" rusų kalba, išleistą Niujorke; A. Sacharovo laiškas Nobelio komiteto nariams rusų kalba; O. Lukauskaitės-Poškienės rankraščio keletas lapų; Kazio Bradūno eilėraštis „Sibiro kapinės"; A. Vienuolio-Žukausko 1957 m. kalba dėl paleistų politinių kalinių sugrąžinimo; laiškas „Tiesos" redakcijai (į Balkevičiaus 1976 rugpiūčio mėn. straipsnius); žurnalas „Aidai", 1975 Nr. 2, išleistas Niujorke; prašymas Vilniaus m. liaudies švietimo skyriui dėl pašalintų iš A. Vienuolio vid. mokyklos XI klasės moksleivių: V. Bogušo, A. Tučkaus, A. Masilionio ir J. Sasnausko sugrąžinimo su XIa klasės 31 moksleivio parašais; 135 atvirukai su Vyties ženklu ir užrašu: „Kas bus, kas nebus, bet Lietuva nepražus", penkios naudotos rašomosios mašinėlės juostelės; rašinių „Gerbiami ponai ateistai", „Sekame komunistų pavyzdžiu", „Rusai primetė mums klasių kovą" rankraščiai ir straipsnis „Lenkiškos mokyklos—Lietuvos rusinimo įrankis".
Kratos metu atėjęs Juliaus Sasnausko draugas buvo taip pat iškrėstas, bet pas jį nieko nerado. Baigiantis kratai, į namus grįžo Julius Sasnauskas. Saugumiečiai jį norėjo iškratyti, bet jis užprotestavo, pareikšdamas, kad nutarime daryti kratą nurodytas tik „butas ir rūsys". Jis gi nesąs nei butas, nei rūsys. Tuomet čekistai jį nusivežė į saugumą, išrašė nutarimą daryti asmens kratą ir jį iškratė. į Sasnausko pastabą, kad šiame nutarime nėra prokuroro sankcijos, tardytojas atsakė, jog įstatymai leidžia daryti kratą ir be prokuroro sankcijos, tik per 24 vai. apie tai turi jam būti pranešta. Jie taip ir padarysią. Asmens kratos metu pas J. Sasnauską nieko nerasta ir jis buvo paleistas.
* * *
Areštavus Vilniaus autobusų stotyje V. Petkų ir A. Masilionį, ten dar buvo sulaikytas ir J. Volungevičius. Kadangi jis nesileido iškrečiamas, tai buvo nuvežtas į saugumą, ten iškrėstas ir, nieko neradus, paleistas. Jokio dokumento, leidžiančio daryti kratą, jam nepateikta. J. Volungevičius dėl to parašė protestą Lietuvos respublikos prokurorui. Paleistą J. Volungevičių gatvėje įžūliai sekė du vyrai. Jis kreipėsi pagalbos į milicininką, prašydamas apsaugoti jį nuo nežinomų „globėjų", kurie, ko gero, norį jj apilpėšti. Milicininkas priėjęs pareikalavo iš seklių dokumentų, bet, pamatęs dokumentus, tuoj pat pasitraukė, atsiprašinėdamas, kad įsikišo nė į savo reikalą.
* * *
Turimomis žiniomis tą pačią dieną (rugpjūčio 23) padaryta krata Rygoje latvio Caličio bute. Krata pradėta 18 vai. Rastas „Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinio judėjimo Vyriausiojo komiteto sudarymo aktas" latvių kalba, rašytas V. Kalninšio ranka. V. Kalninšas tą pačią dieną buvo sulaikytas Rygos geležinkelio stotyje. Tardomas jis pareiškė, kad šj dokumentą jis išvertė į latvių kalbą iš rusų kalbos V. Petkaus prašymu, kuomet šis neseniai lankėsi Rygoje (V. Kalnišas—buvęs Rygos universitete rusų kalbos dėstytojas, už politinę veiklą teistas 12 metų laisvės atėmimu. Visus 12 metų praleido Mordovijos lageriuose. Dabar gyvena Rygoje).
Tą pačią dieną Estijoje, taip pat geležinkelio stotyje, buvo sulaikytas Niklusas Martas. Po keletos valandų jis buvo paleistas. Čia tenka pastebėti, jog visose šiose kratose, įskaitant Rygoje, pagrindu buvo nurodoma B. Gajausko byla.
* * *
Antanas Terleckas Vilniaus saugume buvo išlaikytas 3 paras. Tardė vyr. tardytojas mjr. Rimkus. A. Terleckas buvo nuvestas ir pas Saugumo komiteto pirmininko pavaduotoją gen. Vaigauską. Saugumiečiai kaltino Terlecką tuo, kad jis prieš metus, būdamas Rygoje, agitavo latvius ir estus sukurti bendrą Pabaltijo išsilaisvinimo komitetą. Taip pat kaltino, kad jis leidžiąs leidinį „Laisvės šauklys". Be to, reikalavo parodymų apie kratos metu rastą medžiagą. A. Terleckas atsisakė duoti bet kokius parodymus. Saugumiečiai savo ruožtu pasiūlė A. Terleckui, kad jie nekelsią jam bylos, jeigu jis duos pasižadėjimą daugiau nebekovoti prieš tarybų valdžią. Terleckas atsakė, kad jis negalįs duoti tokio pasižadėjimo, nes jis niekada nekovojęs prieš tarybų santvarką. Jis tik protestavo ir kovojo su tais, kurie jį persekioja.
Pirmiausia jį persekioja saugumas. Dėl to jis negalįs gauti darbo, nors yra du kartus baigęs Vilniaus Valstybinį universitetą (Ekonomikos fakultetą iki teismo, o Istorijos fak.—grįžęs iš lagerio). Tegul tik saugumas nustoja jį persekioti, ir jis nieko daugiau nenorįs. Jam patinka Lietuvos istorijos mokslas ir jis su malonumu raustųsi archyvuose. Deja, tas neįgyvendinama. Jis negalėjo dirbti net Operos teatre šveicoriumi (užsieniečių gastrolių metu
jam buvo neleidžiama net rodytis teatro rūmuose), o paskutiniu metu jis dirbo krovėju kino studijos sandėliuose. Saugumiečiai atsakę, kad darbų jie neskirstą, tačiau pareiškė, kad dirbti jam netrukdys, jeigu jis raštu atsisakys kovoti prieš tarybų valdžią. Terleckas pareiškė, kad jis galįs parašyti tik tą patį, ką jis jau rašęs savo laiške Podgornui, t.y. kad jis prieš tarybų santvarką nekovoja. Čekistai galų gale sutiko. Iš savo pusės A. Terleckas dar įrašė, kad duoti bet kokius parodymus dėl rastos kratos metu medžiagos atsisako. Po to A. Terleckas buvo paleistas.
Kitą dieną po kratos pas A. Terlecką į Vilniaus Saugumo komitetą buvo iškviesta jo žmona, duktė ir uošvė. Jas tardė apie asmenis, kurie lankosi jų bute, apie A. Terlecko santykius su V. Petkum, kas dalyvavo susitikime su „Financial Times" korespondentu, su JAV pasiuntinybės Maskvoje sekretoriumi, ką jos gali pasakyti apie kratos metu rastą medžiagą ir ypač apie rastas rašomąsias mašinėles. Visos apklausos parodė, kad nežino asmenų, su kuriais A. Terleckas palaiko santykius ir negalį nurodyti, kas pas jį ateiną.
A. Terlecką, grįžusį į namus, dar keletą kartų buvo išsikvietę į saugumą „atlikti formalumų bylai nutraukti". Iš jo vėl reikalavo paaiškinimų dėl rastos medžiagos. A. Terleckui atsisakius duoti parodymus ir pareiškus, kad į saugumą jis daugiau nebeateisiąs, jį paliko ramybėje. Tačiau į darbą pagal istoriko specialybę jo niekur nepriėmė, šiuo metu jis dirba krovėju kino studijos.
* * *
Julius Sasnauskas po kratos jo bute buvo keletą dienų šaukiamas į saugumą. Tardė operatyvininkai. Reikalavo prisipažinti, kad jis spausdino rašomąja mašinėle įvairius straipsnius A. Terlecko ir V. Petkaus prašymu, įtikinėjo, kad šiedu jau viską prisipažinę. V. Petkų vadino „homoseksualistu" ir kad jam už tai būsiąs teismas. Taip pat reikalavo parodymų dėl rastos kratos metu medžiagos. J. Sasnauskas paaiškino, kad kratos orderyje buvo nurodyta B. Gajausko byla, kurio jis nepažįsta ir nieko apie jį nežino, todėl ir jokių parodymų, liečiančių B. Gajausko bylą, negalįs duoti.
