TSRS CK Generaliniam Sekretoriui
TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo
Pirmininkui
TSRS Konstitucinės komisijos Pirmininkui
LEONIDUI ILJIČIUI BREŽNEVUI
Nuorašai:
1. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumui
2. Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotiniui Lietuvos TSR
Lietuvos TSR, Vilniaus
arkyvyskupijos kunigų
P A R E I Š K I M A S
Mes, žemiau pasirašę Vilniaus arkivyskupijos kunigai, susipažinę su visaliaudiniam svarstymui pateiktu naujosios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Konstitucijos projektu, laikome reikalinga:
1. Kad pilno piliečių lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų santykio su religija pagrindu, apie kurį kalbama 34 straipsnyje, naujoji TSRS Konstitucija užtikrintų visiems šalies piliečiams — tiek tikintiesiems, tiek ir netikintiesiems—vienodas teises ir laisves sąžinės srityje, būtent, kad Konstitucijos 52-me straipsnyje, šalia antireliginės propagandos, laisvės, būtų įrašyta ir religinių įsitikinimų skleidimo, tai yra religinės propagandos laisvė, ir kad šia laisve tikintieji galėtų naudotis taip, kaip netikintieji ir ateistai naudojasi antireliginės propagandos laisve.
2. Kad Konstitucijos 53-me straipsnyje, šalia valstybės teikiamos pagalbos šeimai, vystant platų vaikų įstaigų tinklą ir t.t., būtų užtikrinta teisė dar negimusiam kūdikiui gimti ir gyventi; kad būtų garantuota laisvė tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus bei sąžinės laisvę; kad įstatymai daugiau stiprintų santuokos ir šeimos patvarumą.
Esame įsitikinę, kad tokie nuostatai ir jų vykdymas atneštų didelę visuomeninę naudą ir dar labiau pakeltų tarptautinį TSRS autoritetą, kuriuo rūpintis mus verčia projekto 62 straipsnis.
Lietuvos TSR
1977 liepos mėn.
Vilniaus arkivyskupijos kunigai: Kun. Jonas Kukta, kun. Antanas Mačiulis, kun. Antanas Simonaitis, kun. Steponas Tumaitis, kun. Bronislavas Laurinavičius, kun. Ignas Jakutis, kun. Vladislovas Černiauskas, kun. Stanislovas Valiukėnas, kun. Donatas Puidokas, kun. Alfonsas Petronis, kun. Aldas Čeponis, kun. Julius Baltušis, kun. Albertas Ulickas, kun. Jonas Kardelis, kun. Vytautas Jaskeliavičius, kun. Domininkas Valančiauskas, kun. Karolis Garuckas, kun. Kazimieras Valeikis, kun. Kazimieras Žemėnas, kun. Alfredas Kanišauskas, kun. Alfonsas Merkys, kun. Donatas Valiukonis, kun. Kazimieras Pukėnas, kun. Antanas Dziekan, kun. dr. Silvestras Malachovski, kun. Jonas Charukevič, kun. Adolf Trusevič, kun. Pijus Jankus, kun. Stanislovas Kakarieka, kun. Henrikas Kitauskas, kun. Konstantinas Gajauskas, kun. Antanas Andriuškevičius, kun. Algimantas Keina, kun. Jonas Vaitonis, kun. Ričardas Černiauskas, kun. Juozas Budrevičius, kun. Bronius Jaura, kun. Jonas Lauriūnas, kun. Nikodemas Pakalka, kun. Česlovas Taraškevičius, kun. Mykolas Petravičius, kun. Bronislavas Sakavičius, kun. Kazimieras Gailius, kun. Stanislovas Markevičius, kun. Vytautas Rūkas, kun. Petras Daunoras, kun. Viktoras Zavacki, kun. Vaclovas Aliulis, kun. Konstantinas Moli, kun. jubiliatas Leonas Lavcevič, kun. dr. Kazimieras Kulak, kun. Vladislovas Novicki, kun. Juozas Urbonas, kun. Alfonsas Tamulaitis, kun. Justinas Saulius, kun. Vladisla-vas Velymanski, kun. Danielius Baužys, kun. Antanas Zaman, kun. Vaclovas Obremskis, kun. Antanas Dilys, kun. Jonas Morkūnas, kun. Nikodemas Jaura, kun. Povilas Jurkovlenec, kun. Juozas Poškus, kun. Juozas Tunaitis, kun. Kazimieras Kindurys, kun. Jonas Grigaitis, kun. Vytautas Bronickis, kun. Kazimieras Vasiliauskas, kun. Povilas Bekiš, kun. Juozas Juodagalvis, kun. Zenonas Patėjūnas, kun. Jonas Deksnys, kun. dr. Pranciškus Vaičekonis, kun. Stanislovas Lidys, kun. Petras Tarvidas, kun. Martynas Stonis, kun. Stanislovas Taporek, kun. Aleksandras Liakovič.
Aukščiau pateiktą pareiškimą pasirašė taip pat šie Vilkaviškio vyskupijos kunigai:
Kun. L. Kavaliūnas, kun. J. Matulevičius, kun. J. Sventickas, kun. A. Vitkus, kun. V. Būdas, kun. A. Urbonas, kun. V. Bobinas, kun. J. Maksvytis, kun. K. Burba, kun. J. Berteška, kun. P. Orlickas, kun. V. Jalinskas, kun. V. Dumčius, kun. V. Stakėnas, kun. J. Zdebskis, kun. K. Montvila, kun. P. Račiūnas, kun. P. Dumbliauskas, kun. A. Račkauskas, kun. J. Baranauskas, kun. I. Plioraitis, kun. J. Adomaitis, kun. V. Užkuraitis, kun. S. Tamkevičius, kun. K. Skučas, kun. A. Deltuva, kun. A. Lukošaitis, kun. J. Mieldažys, kun. J. Malinauskas, kun. V. Česna, kun. A. Pangonis, kun. J. Grudzinskas, kun. L. Kunevičius, kun. V. Vaitauskas, kun. A. Gustaitis, kun. J. Užupis, kun. A. Liubšys, kun. J. Palukaitis, kun. K. Ambrasas, kun. J. Būga, kun. B. Čegelskas, kun. V. Gurevičius, kun. V. Kizlaitis, kun. P. Andrišiūnas, kun. P. Sitka, kun. K. Juškevičius, kun. V. Perusevičius, kun. B. Ražukas, kun. P. Adomaitis, kun. J. Žemaitis, kun. S. Samuolis, kun. A. Akelevičius, kun. V. Degutis, kun. G. Dovidaitis, kun. J. Kapstaitis, kun. J. Varvuolis, kun. J. šalčius,kun. A. Vekeliūnas, kun. J. Preikštas, kun. Pasilanskas, kun. J. Jakaitis, kun. A. Aleksandravičius, kun. J. Aleksa, kun. S. Račkauskas, kun. J. Radzevičius, kun. A. Rimas, kun. G. Skučas, kun. P. Vagneris, kun. J. Juškaitis, kun. J. Gumauskas.
* * *
TSKP CK Genraliniam Sekretoriui
TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo
Pirmininkui
TSRS Konstitucinės Komisijos Pirmininkui
L. Brežnevui
Nuorašai:
Lietuvos KP CK Sekretoriui ir Lietuvos Konstitucinės Komisijos Pirmininkui P. Griškevičiui
Panevėžio Vyskupijos Apaštališkajam Administratoriui
Jo Ekscelencijai Vysk. Dr. R. Krikščiūnui
Religijų reikalų Tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos
Lietuvos TSR Įgaliotiniui K. Tumėnui
Lietuvos TSR Panevėžio Vyskupijos kunigų
P A R E I Š K I M A S
Naudodamiesi visiems piliečiams suteikta teise pareikšti savo pasiūlymus dėl naujosios TSRS Konstitucijos projekto, mes, šiame pareiškime pasirašę Panevėžio vyskupijos kunigai, drauge žinodami tikinčiųjų nuomonę, pareiškiame mintis apie Konstitucijos projekto straipsnius, kalbančius apie religiją ir tikinčiųjų reikalus, ir siūlome straipsnių patikslinimą.
Konstitucijos projekto 52 straipsnyje pagrindinis turinys yra paimtas iš iki šiol veikiančios TSRS Konstitucijos 124 straipsnio, šis straipsnis jau daug metų taikomas tikinčiųjų gyvenime, mums iš patirties yra žinomas, kaip nedemokratiškas ir varžantis tikinčiųjų asmeninę ir religinę laisvę, štai dalis 52 straipsnio: „TSRS piliečiams pripažįstama sąžinės laisvė, tai yra teisė išpažinti bet kurią religiją, atlikti religines apeigas arba neišpažinti jokios religijos, vykdyti ateistinę propagandą". Viename sakinyje jau prieštaravimas sau—visiems piliečiams pripažįstama sąžinės laisvė, ateistam pripažįstama propagandos laisvė, o tikintiesiems tikėjimo propagandos laisvės nesuteikiama, nors tikintiesiems propaganda yra sąžinės ir tikėjimo esminis dalykas, šis straipsnis, nelygiai traktuodamas tikinčiųjų ir netikinčiųjų santykį su valstybe ir jų pasaulėžiūros propagandos laisvę, atnešė tikintiesiems piliečiams dvasines skriaudas ir kančias. O ateistai, šiuo straipsniu remdamiesi, naudojasi neribota laisve ateizmui propaguoti. Laikydami savo pasaulėžiūrą valstybine, jie niekina religiją ir tikinčiuosius, o valstybė jiems teikia visas propagandos priemones, įgytas proporcingai ir tikinčiųjų lėšomis: mokykla, spauda, radiją, televiziją, teatrą ir kt. Tikintiesiems suteikiama tik laisvė atlikti religines apeigas ir dalyvauti jose (faktiškai ne visiems), bet neleidžiama ginti, skleisti savo įsitikinimus viešai visuomenėje, kas yra religijos išpažinimo esminė dalis. Kunigai už rengimą bažnyčioje vaikų religinių apeigų praktikai baudžiami kalėjimu ar administracinėmis baudomis. Tikintieji dėl religijos išpažinimo patiria persekiojimus, pažeminimą, trukdymą užimti atsakingesnį postą, net atleidimą iš darbo ir kt. Atsakingesnio posto užėmimas siejamas su religijos atsisakymu. Daugelis tikinčiųjų dėl persekiojimo priversti atlikti religines praktikas slaptai. Vienintelei mūsų respublikoje Kunigų seminarijai Kaune neleidžiama visus tinkamus kandidatus paruošti kunigais. Todėl daug parapijų yra be kunigo (šiais metais Panevėžio vyskupijoje mirė 6 kunigai, o seminarija paruošė tik vieną). Iki šiol religijos apeigų atlikimo laisvė tikintiesiems buvo tik svajonė, nes administracinėmis priemonėmis yra varžomas kunigų parengimas, be kurių neįmanomos religinės apeigos.
Projektuojamos Konstitucijos 52 straipsnyje parašyta: „Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama". Tikintieji neturi ir galimybės kurstyti, nes jiems nesuteikta propagandos laisvė, o ateistai turi visas jiems prieinamas galimybes, šį 52 straipsnio vieta reikia patikslinti. Iš dabar galiojančios Konstitucijosįrašytasdar vienassakinysį naujosios Konstitucijos projekto 52 straipsnį: „Bažnyčia TSR Sąjungoje atskirta nuo valstybės ir mokykla—nuo Bažnyčios". Jei Bažnyčia atskirta nuo valstybės, reikia Konstitucijoje užtikrinti, kad valstybė nesikiša į Bažnyčios vidaus reikalus ir jos sau nepajungia, padarydama ją priklausomą nuo rajonų DŽD Tarybų lyg religinių skyrių, kas matyti iš Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos . Prezidiumo 1976.VII.28 įsakymo Nr. IX-748, patvirtintų Religinių susivienijimų nuostatų. Prisidengiant mokyklos atskyrimu nuo Bažnyčios, tikintiesiems tėvams visaip trukdoma religingai auklėti savo vaikus, vaikai nustatomi prieš religingus tėvus, draudžiama vaikams atlikti religines praktikas, tuo pažeidžiant neliečiamą tėvų teisę auklėti savo vaikus ryšium su savo sąžine ir įsitikinimais.
Kad nebūtų diskriminacijos, siūlome 52 straipsnį perredaguoti taip:
„TSRS piliečiams pripažįstama sąžinės laisvė, tai yra teisė visiems piliečiams, be amžiaus skirtumo ar užimamų pareigų valstybėje, išpažinti bet kokią religiją, laisvai atlikti religines praktikas, mokytis ir mokyti religinių mokslų ar neišpažinti jokios religijos, gyventi ir veikti pagal ateistinius įsitikinimus.
Skleidžiant savo pasulėžiūrą, tikintiesiems ir ateistams suteikiama lygi teisė naudotis visomis šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis: mokykla, radiju, televizija ir kt.
Religija ir ateizmas remiasi ir išsilaiko vienminčių piliečių pastangomis bei lėšomis, o savo mokymu vadovauja savo laisvai išlaikomose specialiose mokyklose.
Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais ar ateistiniais įsitikinimais draudžiama".
Perredaguoti 36 straipsnį: „Įvairios tautybės, rasės, tikintieji ir netikintieji tarybiniai piliečiai turi lygias teises".
Papildyti 57 straipsnį: „Tarybiniai įstatymai saugo ir gina negimusios žmogiškosios būtybės sveikatą ir gyvybę—draudžiamas abortas".
Papildyti 66 straipsnį: „Tikintieji tėvai turi pilną teisę savo vaikus auklėti pagal savo sąžinę ir religinius įsitikinimus".
Be to, reikia Konstitucijoje teisiškai užtikrinti, kad niekas negali būti tiesiog ar netiesiog verčiamas kalbėti ar veikti prieš savo sąžinę ir įsitikinimus. Visos Konstitucijos teisės turi būti ne tik deklaruotos, bet ir galimos praktiškai įvykdyti.
Panevėžio vyskupijos kunigai
1977 m. rugsėjo 12 d.
Pasirašė 120 kunigų ir vysk. V. Sladkevičius.
