Pasvalys. 1979 m. sausio 29 d. Pasvalio vid. mokyk, buvo paskelbta ateizmo savaitė. Veikė mokinių piešinių paroda ateistine tema. Mokiniai, kaip ir visuose panašiuose renginiuose, dalyvavo be noro. Vyresniųjų klasių buvo vos keli piešiniai, visi kiti (apie 40) 5—6 kl., kuriuos būtinai turėjo piešti piešimo pamokų metu. Mokytoja Slančiauskienė ėjo per klases ir reikalavo greičiau nešti piešinius.\
Naktį iš vasario 1 į 2 dingo visi piešiniai ir ateistiniai sienlaikraščiai, o skelbimų lentoje buvo pakabintas plakatas su ištraukomis iš Lietuvos TSR konstitucijos (50 str.) „Lietuvos TSR piliečiams garantuojama sąžines laisvė, tai yra teisė išpažinti bet kurią religiją, arba neišpažinti jokios, praktikuoti religinius kultus arba vesti ateistinę propagandą. Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama. Bažnyčia Lietuvos TSR atskirta nuo valstybės ir mokykla — nuo bažnyčios".
Rytą mokytojai, norėdami nuslėpti šią „vagystė", paskubomis surengė naują parodą.
Vasario 3 d. vyko moksleivių — studentų susirinkimas — vakaras, kuriame buvo apie 300 žmonių. Atvirose vietose pasirodė priklijuoti atsišaukimai, švietė lietuviška trispalvė, šūkiai: „šalin ruskius okupantus!", „Laisvę Lietuvai" ir kt. Trumpi eilėraščiai . . . ketureiliai:
Raudona, žalia ir geltona,
Tai mūs trispalvė vėliava.
Kovokime už laisvę broliai
Ir vėl bus laisva Lietuva ir kt.
Atsišaukimai sukėlė didžiulį visų susidomėjimą. „Kontras" gaudyti papildomai buvo iššaukti 6 mokytojai.
Panašaus turinio atsišaukimai pasirodė ir mokyklos bendrabutyje, kuriame vasario 5 d. buvo padaryta smulki krata.
Vasario 5, 6, 7 d., 11 klasių mokiniai (pamokų metu) buvo kviečiami į direktoriaus kabinetą pokalbiams su saugumo darbuotojais.
Vasario 7 d. 11 kl. mok. Rima Juzytė buvo iššaukta panašiai apklausai į direktoriaus kabinetą, o po 1,5 valandos buvo nuvesta į Tarybų rūmus. Saugumiečiai ir gražiuoju, ir grasindami reikalavo pasakyti, kas organizavo, liepė išplatinti atsišaukimus. Tardymas truko iki 18,30 (be pietų pertraukos) valandos. Lydima Valst. saugumo Pasvalio poskyrio viršininko Ivaškevičiaus ir poskyrio darbuotojo Roginovo grįžo namo. Apie dukros tardymą tėvams nepranešė. Kartu su vid. mok. direktoriumi Vytautu Kanapecku tardymas buvo tęsiamas namuose. Buvo padaryta nepilna R. Juzytės kambario krata, nors leidimo kratai neturėjo. Ivaškevičius paėmė flamasterius, plakatines spalvas, šventųjų paveiksliukų, neprašyti svečiai butą paliko tik 22,30 val.
Vasario 8 d. R. Juzytė vėl iškviečiama į direktoriaus kabinetą. Saugumietis Roginovas liepė rašyti kai kuriuos straipsnius iš TSRS konstitucijos. R. Juzytė atsisakė bet ką rašyti.
Vasario 9 d. tos pačios klasės mokinė Rima Varšinskaitė buvo kviečiama tardymui į direktoriaus kabinetą. Po nesėkmių su Juzyte saugumiečiai ėmėsi veiksmingesnių priemonių. Mergaitę labai išgąsdino ir ji prisipažino platinusi atsišaukimus. Po tardymo mergaitė susirgo.
Po grasinimų kad baigusi vidurinę mok. niekur neįstos ir pabūgusi, kad nenukentėtų tėvai (abu partiniai, motina istorijos mokytoja, o tėvas — juristas) prisipažino ir trečioji „nusikaltėlė" Rasa Pulkauninkaitė.
Šios mergaitės dar daug kartų buvo kviečiamos pokalbiams su mokyklos direktoriumi Vytautu Kana-pecku, pavaduotoja Janina Miežanskiene, komjaunimo sekretore, ir vis pamokų metu!
Kovo 13 d., nurodant saugumiečiui Roginovui ir mokyklos direktoriui, buvo parašytos kalbos R. Varžins-kaitei, R. Pulkauninkaitei, klasės komjaunimo sekretorei ir keliems mokiniams. Kitiems mokiniams buvo griežtai uždrausta pasisakyti. Po tokių pasiruošimų buvo pradėtas mokyklos abiturientų susirinkimas. Dalyvavo visi vienuoliktokai, klasių tėvų komitetai, mokytojai, saugumo darbuotojai Ivaškevičius ir Roginovas, R. Juzytės ir R. Pulkauninkaitės tėvai, salėje buvo daugiau kaip 200 žmonių.
R. Varžinskaitė perskaitė paruoštą kalbą, gailėjosi; liedama ašaras pasižadėjo nebenusidėti. Jai buvo pareikštas tik griežtas papeikimas. Matyt padėjo ašaros?!
R. Pulkauninkaitė taip pat labai gailėjosi (tik neverkė). Kalbėjo jos motina. R. Pulkauninkaitei buvo sumažintas elgesys iki patenkinamo, griežtas įrašymas į asmens kortelę.
R. Juzytė susilaukė didesnės bausmės: buvo išmesta iš komjaunimo, elgesio pažymys sumažintas iki nepatenkinamo ir pažadas parašyti tokią charakteristiką, kad ji niekur neįstotų.
Jai buvo pasakyta, kad jos vieta ne tarybinėje mokykloje, o psichiatrinėje ligoninėje. Tėvams nebuvo leista pasisakyti.
***
Žemaičių Kalvarija (Plungės raj. Varduva). 1979 m. balandžio 11 d. čia prasidėjo ir vis tebesitęsia einančių į bažnyčią mokinių „medžioklė". Berniukai, patarnaują Mišioms, ir mergaitės, giedančios chore, iškviečiamos iš pamokų į direktorės kabinetą ir ten tardomos mokyt. Neniškienės bei Plungės saugumo darbuotojų. Buvo apklausinėti mokiniai: Vida Vilniūtė X kl., Valė Gintvainytė VII kl., Birutė šlimaitė XI kl., Lina Mažrimaitė VII kl., Laima Brazdeikytė X kl., Martynas Jurgutis IX kl. ir kt. Jiems duodami tokie klausimai: ar gaunate antitarybinių laikraščių, iš kur gavote Eucharistijos bičiulių ženkliukus bei knygutes, kas organizuoja įvairias ekskursijas, ką kalba kunigai per pamokslus, kas gieda chore, kas priklauso bičiulių organizacijai? Pas Vidą Vilniūtę buvo daryta net du kartus krata. Buvo ieškoma pogrindinės literatūros, peržiūrėtas fotonuotraukų albumas. Vilniūtei buvo pagrasinta, kad ją pasodins į kalėjimą už pogrindinės literatūros platinimą. Taip pat daryta krata ir pas Valę Gintvainytę. Pas ją rado jos pačios sukurtų antitarybinio bei religinio turinio eilėraščių, ir dėl to jai buvo pagrasinta, kad ją kaip nepilnametę išveš į nusikaltėlių vaikų koloniją.
Iš mokinių atimtos Eucharistijos bičiulių knygutės, abstinentų knygutės, kryžiaus kelių knygutė, įvairūs eilėraščiai bei šventi paveikslėliai. Mokytoja Neniškienė apklausinėjimo metu elgėsi nepaprastai įžūliai ir grubiai, tarsi žandaras su kaliniais.
***
Gedrimas (Telšių raj.) Gedrimų aštuonmetė mokykla. 1979 m. kovo 21 d. VIII kl. mokinė Stefa Račkauskaitė įteikė direktoriui Limantui pareiškimą dėl to, kad jai sumažintas elgesio pažymys. Direktorius užpuolė mergaitę: „Išdaužyčiau tau už tai snukį, bet tuoj nulėksi pas kleboną ir po dviejų dienų kalbės Vatikano radijas". Pateikiame pareiškimo tekstą:
Gerb. Direktoriau,
Aš — aštuntos klasės moksleivė. Esu tikinti, religinga mergaitė. Jūs šitą turbūt jau seniai žinote.
Dabar visur girdime kalbant apie sąžinės laisvę. Taip rašoma ir TSRS konstitucijoje. Ten užtikrinamos visos piliečių teisės. Rašoma, kad galima išpažinti bet kokį tikėjimą.
O ar taip tikrai yra?
Ne, šitaip nėra. Visur tikintieji vadinami tamsuoliais, atsilikusiais, neišsilavinusiais. Religingi žmonės laikomi antraeiliais piliečiais. Taip yra ir pas mus, Gedrimų aštuonmetės mokyklos aštuntoje klasėje.
Prieš ruošiantis rusų kalbos konkursui įvyko pasitarimas. Man buvo pavesta sekti pasaką. Tačiau aš atsisakiau, nes jau žinojau, kad mano elgesys patenkinamas. Ir apie tai pranešiau klasės vadovui: „Auklėtojau aš pasakos nesimokysiu. Tegu sau ruošiasi pavyzdingieji". Klasės vadovas pasiūlė man su juo išeiti už durų trumpam pokalbiui. Aš sutikau ir dar paklausiau: ar nereikia užrašų knygutės. Atsakė, kad ne. Kai išėjome, klasės vadovas pranešė, kad elgesys sumažintas už tai, kad 1978.XII.25 neatvykau į mokyklą, o dalyvavau religinėse apeigose.
Aš auklėtojui atsakiau, kad visa tai neturi reikšmės: „Ar jūs nežinote, kad už tokius dalykus elgesys nemažinamas?"
Taip su auklėtoju baigėme pokalbį ir grįžome į klasę. Kitą dieną aš pasiėmiau pasaką.
Gerb. Direktoriau, pirmą trimestrą elgesį sumažinote už tą „nusikaltimą", o už ką antrą trimestrą? Gal sakysite, kad neaktyvi visuomeninėje veikloje? Kaip aš tikinti galiu dalyvauti ateistinėje popietėje?
Jei elgesys sumažintas dėl kokių kitų priežasčių, tai prašau pranešti. O jei už tikėjimą . . . Juk aš eidama į bažnyčią jokio nusikaltimo nedarau, jokio įstatymo nepažeidžiu. Juk tai viskas leidžiama Konstitucijoje. Man atrodo, kad netikintieji jaunuoliai ir jaunuolės pridaro daugiau žalos. Juk jie būdami „blaivūs" išdaužo autobusų stotelės langus, plėšikauja. O jiems ar mažinamas elgesio pažymys? Ne, šitas jaunimas, yra pavyzdingas.
Štai kur visų piliečių ir moksleivių lygiateisiškumas. Drąsiai galima sakyti, kad lygiateisiškumo pas mus nėra.
1979.111.21.
Telšių raj. Pasruojo paštas, Brevikių kaimas
Račkauskaitė Stefa
***
Vabalninkas, šių metų pavasarį Vabalninke buvo laidojama moteriškė, kurios vienas iš vaikų — Petras Klinga yra Panevėžio rajono švietimo skyriaus vedėjas.
Palaidojus motiną, Petrui Klingai prasidėjo dideli nemalonumai. Mat kažkas pranešė, kad jis katalikiškų laidotuvių metu paskui nešamą motinos karstą buvo įėjęs į bažnyčią ir ten išbuvo per visas gedulingas pamaldas.
Dėl šio „nusikaltimo" Petras Klinga buvo terorizuojamas savo darbovietėje. Jo bylą nagrinėjo net rajkomas, mat „nusikaltėlis" yra LKP narys. Buvo svarstomas klausimas apie jo pašalinimą iš partijos, o tuo pačiu ir iš darbo.
Pagaliau po ilgų tardymų ir svarstymų jam teko keliauti į Vilnių ir ten aiškintis. Vilniuje paklaustas „Ką veikei bažnyčioje" P. Klinga atsakė: „Stovėjau". „Jeigu tiktai stovėjai, gali grįžti atgal ir toliau dirbti savo darbą". Taigi šio įvykio atomazga šį kartą buvo daugiau negu netikėta.
Taip ateistuojantieji valdininkėliai sugalvoja sau „darbą" ir kitus gaišina dėl to, į ką normalūs žmonės nekreiptų jokio dėmesio.
***
Skapiškis (Kupiškio raj.). Skapiškio vid. mokyklos direktorius J. Kaušakys grubiai diskriminuoja tikinčiuosius mokinius. Pvz., mokykloje įvykus vagystei, demonstratyviai darė kratą tik pas tikinčiuosius mokinius: Stasę Raudonytę, Vaidą Belickaitę ir Petrašonytę. Tėvams pareiškus nepasitenkinimą dėl vaikų įtarinėjimo ir niekinimo, direktorius atšovė: „Mes kovojame ir kovosime su tikėjimo prietarais".
Šv. Juozapo dienoje kun. klebono Juozapo Giedraičio vardinių proga vaikučiai, lankantys bažnyčią, pasveikino savo kleboną su eilėraštukais ir gėlėmis. Mokykloje kilo triukšmas. Mokyt. Markevičiūtė taip prigrasino vaikus, kad jie bijojo eiti į mokyklą. Reikėjo patiems tėvams vesti verkiančius vaikus į mokyklą. Kai tėvai pareikalavo mokytojos nebauginti vaikų, ši įrodinėjo tėvams, kad klebono sveikinimas buvo politinis įvykis.
***
Luokė (Telšių raj.). 1979 m. gegužės 31 d. Luokės vid. m-los direkt. Vaišvila, mokyt. Andriusevičius, Telšių rajono laikraščio „Komunizmo švyturys" redaktorius Vaseris ir du iš Telšių partijos komiteto tardė Luokės vid. m-los mokinius: Gintarą Jankauską, VI kl., Valių Ambrožą — V kl., Saulių Leščianską — V kl. Mokiniai buvo puolami už tai, kad jie eina į bažnyčią ir patarnauja šv. Mišioms. Tuo tikslu minėti mokiniai, o taip pat ir Romas Želvys — V kl. buvo tardyti jau prieš dvi savaites. Iš jų tada buvo pareikalauta, kad mokiniai užpildytų anketas apie savo tikėjimą. Baigiant mokslo metus visiems šiems moksleiviams sumažintas elgesio pažymys. Nors anksčiau jie turėjo pavyzdingo elgesio pažymį, dabar jų elgesys įvertintas „patenkinamai".
Tačiau net ir šitokiomis priemonėmis ateistai negali nugalėti paprastų mokinukų. Saulius Leščianskas drąsiai pasakė tardytojams: „Eisiu į bažnyčią. Klausysiu tik tėvų ir klebono".
O ateistiniai prievartautojai imasi vis naujų prievartavimo priemonių.
Birželio 4 d. visi minėti mokiniai ir jų tėvai buvo iškviesti į Telšių miliciją. Milicijoje gautas Luokės vid. m-los mokytojo Andriusevičiaus skundas. Parapijos klebonas Šapoka kaltinamas vaikų viliojimu į bažnyčią, jų girdimu alkoholiniais gėrimais. Tačiau faktai nepasitvirtino, nieko panašaus nėra buvę, vienintelė klebono „kaltė", kad jis mokinius kviečia į bažnyčią. Milicininkai išsijuokė, mokiniams ir jų tėvams girdint, iš tokio mokytojo kaltinimo:
— Tai nėra joks nusikaltimas! į bažnyčią eikite, kiek tik norite. Įstatymas to nedraudžia. Negi tas mokytojas nežino įstatymų? Ir mums geriau, kai žmonės eina į bažnyčią, nes tokie nedaužo langų, ir mums mažiau lieka darbo".
Sidabravas (Radviliškio raj.). Sidabravo vidurinėje mokykloje suaktyvintas ateistinis darbas. Nežiūrint „tapusio žmogumi" V. Starkaus pavyzdžio, jaunimas gausiai dalyvavo didžiosios Savaitės apeigose ir Velykų procesijoje.
Balandžio 10 dieną X klasės auklėtoja J. Bajorūnienė privertė Sigitą Kalnių ir dar keturias mokines rašyti pasiaiškinimus už tai, kad prieš kelias dienas lankėsi svečiuose pas zakristijoną. Sigitas Kalnius aiškinosi, jog jis ne komjaunuolis, todėl jam galima zakristijoną lankyti.
Kiek anksčiau fizinio lavinimo mokytojas Barzdonis, kraustydamas Vllb klasės mokinių kišenes, atėmė iš Lotužo Arvydo rožančių. Mokinį klausė, ar einąs į bažnyčią. Išgirdęs teigiamą atsakymą, mokytojas pareiškė, kad tai — „bobutės palikimas", tad rožančių atiduosiąs tėvams.
Balandžio 12 dieną lietuvių kalbos mokytoja Pranculienė V. VIIIb klasės mokiniams pamokos metu taip aiškino: „Bažnyčia pastatyta tik senutėms . . . Artėja Velykos, religinės šventės, jūs gi esate aštuntokai, ir prašome nevaikščioti po šventorių, būkite savo vietoje."
Ypač kovingai buvo nusiteikęs mokytojas Motiekaitis. Balandžio 14 dieną pusę piešimo pamokos savo auklėjamai VIa klasei kalbėjo ateistine tema. Pagal jj, į bažnyčią reikia tik seniems eiti, o jauniems nėra ko ten vaikščioti. Mosuodamas rankomis, aiškino: „štai dabar rodau jums 100 rublių, — matote, — o Dievo nematote, tai ko eiti į tą bažnyčią?!" Pirštu rodydamas į mokinę Vilmą Petraitytę, šaukė: „Tai tu eini į bažnyčią". Mokinė atsakė: „Noriu ir einu". Auklėtojas gąsdino išmesiąs iš klasės pionierių vadovės pareigų ir sumažinsiąs elgesį. Mokinė atkirto, kad nuo pareigų savanoriškai atsisakysianti, o sumažinti elgesį mokytojai neturį teisės, juk ir patys mokytojai einą į bažnyčią. Mokytojas liepė nutilti, ir pridūrė, jog mokytojai žino, kurie mokiniai tikintys, todėl jiems sumažins elgesį ir išmes iš mokyklos.
Tą pačią dieną mokyklos direktorius M. Razma nusivedė seseris Zitą ir Laimą Stanelytes į mokytojos Motiekaitienės kabinetą. Motiekaitienė direktoriaus akivaizdoje klausinėjo mokines, kas joms liepia eiti į bažnyčią, iš kur gauna baltas sukneles, ar kas nors vaišina bažnyčioje saldainiais, kas daugiau iš mokinių lanko bažnyčią, ar per Velykas barstys gėles? Mokinės atsakė, jog į bažnyčią einą savo noru, niekas nevaišina; tegul patys mokytojai ateina ir pasižiūri. Mokytoja mergaites gąsdino, jei jos nesiliausiančios lankyti bažnyčią, tai joms bus sumažintas elgesio pažymys.
Balandžio 16 dieną direktorius į savo kabinetą nusivedė VIa klasės mokinę Balčiūnaitę Vidą. Mokymo dalies vedėjos Motiekaitienės akivaizdoje klausinėjo, nuo kada einanti į bažnyčią, kas liepia eiti, ar bažnyčioje nevaišina, kas daugiau iš mokinių ją lanko, ar ir toliau lankysianti? Mokinė atsakė, jog ir ateityje į bažnyčią eis.
Direktorius baugino, kad už bažnyčios lankymą jai sumažinsią elgesio pažymį, o jei dar nesiliausią, tai net ir iš mokyklos pašalinsią.
Balandžio 18 dieną mokykloje ateistai iškabino stendą ateistine tematika.
Įvykusiame mokyklos komjaunimo susirinkime buvo paskirta mokytoja ir mokinė stebėti, kurie mokiniai lanko bažnyčią. Tai rusų kalbos mokytoja Z. Vaškevičienė ir vienuoliktoke Sabaliauskaitė.
Balandžio 19 dieną Vllb klasės auklėtoja Vaškevičienė Z. savo klasei dėstė, jog Dievo nėra, o pasninkus sugalvojo ponai, kad priverstų valstiečius badauti. Klausė mokinių, kurie iš jų lanko bažnyčią. Mokiniai atsakė, jog bažnyčia atskirta nuo mokyklos, todėl jiems galima į bažnyčią eiti. Toliau auklėtoja aiškino, jog kasdien melstis ir klūpėti eina tik bobutės. Dar pridūrė, kad per Velykas buvo atvažiavę iš rajono, surašė visus buvusius bažnyčioje mokinius, o kunigas bus nubaustas už pamokslą.
Ne paslaptis, kad dalis mokytojų yra tikintys ir praktikuoja religiją. Viena mokytoja išsireiškė, jog ji savo iniciatyva tikinčių mokinių nebaranti, bet ją „spaudžia iš viršaus". Kadangi mokinių dalyvavimas kulto apeigose pagal įstatymus nedraudžiamas, tai tiek tuos mokytojus, kurie savo iniciatyva terorizuoja tikinčius mokinius, tiek tuos, kurie tai daro, „spaudžiami iš viršaus", niekaip kitaip nepavadinsime, kaip, parapijos klebono Velykų pamokslo žodžiais tariant, „tautos graboriais".
