Kaunas. 1979 m. gegužės 29 d. Kauno miesto Panemunės raj. milicijos skyriuje Liudui Simučiui pranešė, jog jis privaląs per 24 vai. apleisti Lietuvą.
Liudas Simutis, atkalėjęs 22 m. Gulage už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime prieš okupantus, grįžo į Lietuvą ir sukūrė šeima. Deja, lietuvis neturi teisės gyventi savo Tėvynėje. Jo vietą turi užimti svetimtautis okupantas.
Simutis išvykti iš Lietuvos atsisakė. Milicija kol kas tyli.
***
Vilkaviškis. 1979 m. liepos 12 d., kalbėdamas Vilkaviškio siuvimo fabrike, rajono partijos komiteto sekretorius Tėvelis, pareiškė, kad Vilkaviškio rajone tai vienur, tai kitur statomi kryžiai. Nors kryžių statymas įstatymais nėra uždraustas, bet kai jie pastatomi „neleistinose" vietose, tuomet juos tenka pašalinti. Taip buvo padaryta ir mūsų rajone — vienas kryžius buvo pastatytas ant „bandito" kapo (tai grynas prasimanymas — Red.), todėl, kaip paminklą priešams, reikėjo jį pašalinti. Antras buvo pastatytas ant seniai supilto kauburio, esančio pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Kapsuko, šį kauburį sekretorius Tėvelis pavadino „istoriniu paminklu", kur draudžiama daryti bet kokius kasinėjimus, todėl ir šį kryžių reikėjo nuversti.
Šie abu kryžiai buvo nuversti Vilkaviškio raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Urbono įsakymu, vykdant seną kompartijos programą — sunaikinti krikščioniškąjį tautos veidą.
***
Prienai. 1979 m. birželio 7 d. tikintieji ant Nuotakų kalno pastatė 5 metrų aukščio baltą kryžių su užrašu: „Viešpatie, saugok mūsų tautos jaunimą nuo bedievybės!"
Sekančią dieną Janonio kolūkio partinės organizacijos sekretorius Šlepetys su darbininku Šyvoku kryžių nuvertė, supiaustė ir, nuvežę į kolūkio lentpiūvę, numetė. Tai jau antras kryžius, išniekintas ant Nuotakų kalno.
***
Saločiai. Kun. Antanas Balaišis, Saločių parapijos klebonas, 1978 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į LTSR Prokurorą. Pateikiame sutrumpintą pareiškimo tekstą:
„1978 m. liepos mėn. 13 d. mane iškvietė į Pasvalio raj. vykdomąjį komitetą pas pirmininko pavaduotoją Demenį. Ten buvau verčiamas pasirašyti tendencingą protokolą ir be pagrindo kaltinamas, kad 1978 m. liepos 12 d. Saločių bažnyčioje organizavau (cituoju „vaikų spec. susirinkimą tikslu mokyti religijos").
Mane mokė, kad pamokslo metu žmonės gali tik klausyti, o ne atsakinėti, kad pamokslas turi būti sakomas tik Mišių metu ir kad per pamokslą būtinai turi degti žvakės.
Pavaduotojas teigė, kad iki 18 m. vaikams nevalia lankyti bažnyčios.
Pasvalio raj. Administracinės baudų komisijos 1978 m. liepos 20 d. buvau nubaustas 50 rub. bauda.
Noriu atkreipti Jūsų, Prokurore, dėmesį į elgesį mane neteisėtai apkaltinusių asmenų, kurie tikrai pažeidžia tarybinius įstatymus.
Pamaldų metu jie įsibrovė į bažnyčią ir sutrukdė pamaldas. Tai buvo Pasvalio milicininkas V. Norkus, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas V. Dėmenis, Saločių apylinkės pirmininkė D. Poškevičienė ir Pasvalio raj. religinių kultų priežiūros narė V. Moteikienė. Jie pamaldų metu vaikščiojo po bažnyčią, fotografavo kunigus, vaikus, tuo erzindami tikinčiuosius. Iš bažnyčios išsinešdino tik dėl kilusio triukšmo. Jų elgesys labai priminė hitlerininkų elgesį bažnyčiose.
Jus, Gerb. Prokurore, prašau panaikinti Pasvalio raj. Administracinių baudų komisijos 1978.VII.20 sprendimą, sudrausminti asmenis, kurie 1978.VII.12 piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir diskriminavo tikinčiuosius ir apsaugoti tikinčiųjų konstitucines teises. — Kun. Antanas Balaišis."
***
Višalio Rūda. Miške prie Višakio Rūdos stovi sena koplytėlė su liaudies meistrų išdrožtomis statulomis. Koplytėlės apačia sruvena šaltinėlis. Pačioje koplytėlėje po menišku gaubtu stovėjo Mergelės Marijos su Kūdikėliu ant rankų statula, šią vietą gerbė ir lankė plačios apylinkės žmonės; kartais atvykdavo net iš tolo paprašyti Mariją kokių nors malonių.
1979 m. gegužės 5 d. koplytėlė buvo išniekinta: Marijos statula sudaužyta, suolai išvartyti, gėlynai ištrypti.
***
Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Anilionis pareikalavo, kad Nemirų parapiją aptarnautų ne Višakio Rūdos klebonas kun. Gvidonas Dovydaitis, kadangi bijo, kad energingas kunigas neprikeltų šio dvasiškai merdinčio Suvalkijos kampelio.
***
Telšiai. 1979 m. birželio 3 d. Telšių katedros vikaras kun. Jonas Kauneckas iš sakyklos paskelbė, kad RRT įgaliotinis Anilionis reikalauja jį iškelti iš Katedros. Tai įrodymas, kaip sovietinė valdžia „nesikiša" į Bažnyčios vidaus reikalus. Birželio 12 d. Telšių tikintieji nuvežė RRT įgaliotiniui Anilioniui pareiškimą su 1580 parašų; pareiškime reikalaujama neversti, kad iš Telšių būtų iškeltas kun. Kauneckas. RRT įgaliotinis raštu atsakė, kad jis teiravęsis Telšių kurijoje ir sužinojęs, kad kun. Kaunecką nutarta paaukštinti pareigose, paskiriant jį į kokią nors vietovę klebonu. Birželio 26 d. didelė grupė tikinčiųjų šiuo reikalu kreipėsi į Telšių vyskupijos valdytoją ir sužinojo, kad jokio teiravimosi iš įgaliotinio įstaigos nebuvo ir kol kas kun. Kaunecko neplanuoja kur nors skirti klebonu. Reiškia, kunigo „paaukštinimas" tėra tik įgaliotinio fantazija ir pastangos. Tada Telšių tikintieji Anilionio adresu nusiuntė tokio turinio pareiškimą:
„Su dėmesiu perskaitėme Jūsų atsakymą ir ta proga norime pareikšti.
Jūsų atsakymas nenuoširdus ir neteisingas. Jūs tik pasijuokėte iš Telšių parapijos tikinčiųjų. Ir štai kodėl: Jūs prievartaujate Vyskupijos Valdytoją, kad jis iškeltų mūsų vikarą kun. Joną Kaunecką, o rašote apie jo paaukštinimą. Lietuvoje šiuo metu labai trūksta vikarų ir negirdėtas atvejis, kad po kelių metų jaunas kunigas būtų skiriamas klebonu.
Tad mes liekame prie pirmykščio reikalavimo: nesikiškite į kunigų skirstymo reikalus ir palikite ramybėje mūsų vikarą kun. Joną Kaunecką.
Telšiai, 1979.VII.7
Telšių tikintieji (37 parašai)"
***
1979 m. birželio 5 du saugumiečiai atvyko pas Teresę Sudavičiūtę, dirbančią Telšių sanepidemiologinėje stotyje, ir apgailestavo, kad Teresė turinti prastą butą — galima būtų gauti ir geresnį. O paskui pradėjo tardyti, ar ji nesiklausanti Vatikano radijo, ar nežinanti, kas spausdinąs „Kroniką" ir kt. Tardymas užtruko 2 val.
***
Kaunas. 1979 m. kovo 11 d. Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto Patentų skyriaus viršininkas Arčiulis, atėjęs į šiam skyriui priklausantį dokumentų dauginimo biurą (čia kopijuojama Eros tipo aparatais), pradėjo žiūrinėti kopijavimui atiduotas knygas. Pakėlęs vieną knygą, pradėjo šaukti: „Kas ją ruošiasi kopijuoti? Juk čia antitarybinė knyga — maldaknygė!" Tuoj pat jis iškvietė pirmo skyriaus viršininką Proničevą ir jį painformavo, kad atnešta maldaknygė yra išleista užsienyje ir yra antitarybinis leidinys. Proničevas pradėjo tardymą, kas atnešęs kopijuoti šią knygelę, bet niekas nieko neišdavė.
Salos. (Rokiškio raj.). Salų parapijos tikintieji norėjo išsirinkti parapijos komiteto pirmininku asmenį, kuris būtų tinkamas šioms pareigoms, tačiau RRT įgaliotinis ir Salų apylinkės komitetas trukdo šitai padaryti. (Valdžios pareigūnai pageidauja, kad bažnytiniuose komitetuose dirbtų kuo blogesni katalikai, svarbu, kad jie vykdytų visus sovietinės valdžios reikalavimus. — Red.).
***
Kybartai. 1979 m. kovo 14 d. Kybartų parapijos atstovai kreipėsi pas RRT įgaliotinį Anilionį, prašydami leisti vyskupui Poviloniui atvykti liepos 22 d. atlaidų proga į Kybartus ir jaunimui suteikti Sutvirtinimo sakramentą. įgaliotinis leidimo nedavė.
Liepos 22 d. Kybartuose buvo minimas 50 metų bažnyčios pastatymo jubiliejus. Į šią iškilmę be valdžios leidimo buvo atvykęs vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius. Kybartiečiai entuziastingai sutiko valdžios persekiojamą vyskupą. Vysk. J. Steponavičius savo pamoksle ragino tikinčiuosius likti ištikimais Dievui ir drąsiai ginti savo tikėjimą.
***
Kapsukas. 1979 m. balandžio 5 d. Sasnavos klebonas kun. Albinas Deltuva buvo perspėtas už tai, kad be leidimo pasikvietęs kunigus į rekolekcijas ir tuo pažeidęs Religinių susivienijimų nuostatų 19-jį straipsnį.
Kun. Deltuva savo pareiškime rajono valdžiai nurodo, kad 19-sis straipsnis prieštarauja TSRS Konstitucijai ir tarptautiniams TSRS įsipareigojimams ir todėl neturi jokios juridinės galios.
Varputėnai (Šiaulių raj.). 1979 m. birželio 18 d. naktį piktadariai įsiveržė į Varputėnų bažnyčią ir ją nusiaubė: sulaužė altorius, kryžius ir žvakides.
Pociūnėliai. 1978 m. Radviliškio raj. Finansų skyriaus vedėjas Vaišutis, vykdydamas savo pažada „sutvarkyti" klebone, kun. Antanui Jokubauskui mokesčius padidino tris kartus. Kunigas, vykdydamas neteisinga reikalavimą, permokėjo 400 rub. Radviliškio raj. liaudies teismas palaikė Finansų skyrių ir kunigo reikalavimą sugrąžinti permokėtą sumą atmetė.
1979 m. pradžioje kun. Jokubauskui vėl atsiųsti dvigubai didesni mokesčiai. Finansų skyriaus pagalba rajono vadovybė šantažuoja uolų kunigą.
***
Vilnius. Vilniuje veikia gražūs šermeninės rūmai. Čia galima nusipirkti vainikų, dailininkai ant kaspinų čia pat užrašo tekstus. Tačiau dailininkams yra uždrausta ant kaspinų užrašyti „A + A". Koks begalinis kompartijos rūpinimasis ne tik gyvaisiais, bet ir mirusiaisiais.
***
