Tikinčiųjų teisėms ginti
Katalikų Komitetas
1979 m. gegužės 5 d. Nr.
15
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Ilgą laiką mes, Lietuvos kunigai, laukėme, kad Ordinarai pasisakytų aktualiausiais Katalikų Bažnyčios Lietuvoje klausimais, todėl gerokai nustebome išvydę pirmąjį viešą pareiškimą, parašytą š.m. balandžio 6 d. ir skirtą Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaigai. Dėkojame Lietuvos Ordinarams už šį viešą žodį, bet kartu jaučiame pareigą pareikšti savo susirūpinimą dėl daugelio keliamų ar apleistų klausimų.
Lietuvos kunigai labai susirūpinę ir abejoja, ar Liturginė komisija pajėgs paruošti tinkamą galutinį Mišiolo lietuvišką tekstą? Pvz., kun. Č. Kavaliausko atliktas Naujojo Testamento vertimas susilaukė nemaža pagrįstų priekaištų. Ar nevertėtų dėti daugiau pastangų, kad mūsų Liturginė komisija galėtų palaikyti kontaktus su šios rūšies specialistais — lietuvių kunigais išeivijoje ir ką anie yra nuveikę, pasisavinti, o nekurti iš naujo?
Ordinarai prašo 500.000 katekizmų, bet visai nieko neužsimena apie maldaknyges, kurių tiek vaikams, tiek suaugusiems labai trūksta, šiais metais jų niekur neįmanoma gauti. Iš ko melsis apie 40.000 vaikų, kurie šiais metais priims Pirmąją Komuniją? Mūsų nuomone, jau laikas tarybinei valdžiai nuolatos priminti, kad mums, Lietuvos katalikams, reikia ne tik tikybos pirmamokslių ir maldaknygių, bet ir religinės literatūros, nes mes privalome turėti galimybę dvasiniai kvėpuoti ir maitintis.
Labai gerai, kad Ordinarai prašo padidinti seminaristų skaičių, tačiau gaila, kad nereikalauja teisės patiems Ordinarams parinkti kandidatus į Seminariją. Nepaslaptis, kad per visą pokario laikotarpį, o ypač per paskutiniuosius du dešimtmečius bedieviai tiek kišosi į kandidatų atrinkimą, jog patiems geriausiems būdavo užkertamas kelias patekti į Kunigų Seminariją. Iš tikrųjų reikia ne maldauti padidinti stojančiųjų Seminarijon limitą, bet aiškiai reikalauti, kad valdžios pareigūnai laikytųsi savo įstatymų ir nesikištų į Seminarijos vidaus reikalus. Bedieviai nuolatos deklaruoja, kad Seminariją tvarkanti pati bažnytinę Vyriausybė, todėl Ordinarams ir reikia Seminariją tvarkyti o nepridengti grubų valdžios pareigūnų kišimąsi į Seminarijos gyvenimą.
Ordinarai prašo Kauno šv. Trejybės bažnyčią mokesčių atžvilgiu traktuoti kaip kulto pastatą, o ne kaip sandėlį, t.y. mokesčius sumažinti. Argi tokiam prašymui aptarti reikia Ordinarų Kolegijos? Nepakeliama mokesčių našta ypatingai skaudžiai vargina kaimo bažnyčias — joms draudimo mokestis yra trigubai didesnis negu miestų bažnyčioms. Pirmaisiais pokario metais, kai kaimuose nebuvo priešgaisrinės apsaugos punktų, didesni mokesčiai buvo pateisinami, tačiau dabar, kai kiekvienas kolūkis turi priešgaisrines draugijas, trigubai padidinti draudimo mokesčiai yra paprasčiausias valstybinių įstaigų savivaliavimas. Arba kuo pateisinti, kad iki šiol bažnyčios moka po 25 kap. už 1 kWh elektros energijos, tuo tarpu kai privatiems asmenims didžiausias mokestis už 1 kWh tesiekia vos 4 kap.? šiuos klausimus Lietuvos Ordinarams reikėtų kelti viešumon.
Lietuvos Ordinarai prašo Religijų reikalų tarybos įgaliotinį tarpininkauti, kad būtų leista atstatyti Kretingos bažnyčios bokštą.
Ar Kretingos bažnyčia bus su bokštu ar be jo, nuo to per kunigų kaltę šioje parapijoje sužlugdyta pastoracija nepasikeis. Visų pirma, reikia prašyti ne leidimo bokšto statybai, bet kad Ordinarai galėtų savarankiškai skirstyti kunigus į parapijas. O kas šiuo metu darosi? Didžiausiose parapijose bedievių valdžios pareigūnų iniciatyva dirba apsileidę, pasenę, invalidai, o ne kartą ir piktinantį gyvenimą vedą kunigai, o uoliausių ir pajėgiausių kunigų Ordinarai negali paskirti į pastoracijos atžvilgiu svarbias parapijas. Pvz., Klaipėdos tikintieji seniai prašo Telšių vyskupijos Valdytoją iškelti jų kleboną ir paskirti naują, bet Valdytojas yra bejėgis šitai padaryti.
Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis reikalauja Telšių katedros vikarą kun. J. Kaunecką iškelti kur nors į vyskupijos užkampį, toliau nuo gerų kelių, kad ten neturėtų ką veikti.
Tas pats įgaliotinis sukliudė Kauno arkivyskupijos Apaštališkajam Administratoriui paskirti didžiulei Viduklės parapijai vikarą — tegul valdžios nemėgstamas klebonas, vienas dirbdamas, greičiau gauna galą!
Mes neneigiame, kad bažnyčioms reikalingi bokštai, bet tvirtiname, jog pagrindinis mūsų visų — Ordinarų ir kunigų — rūpestis šiuo metu privalo būti gyvosios Bažnyčios statymas. Jau atėjo laikas ordinarams garsiai prabilti — duokite mums laisvę tvarkyti Bažnyčios ir kunigų reikalus!
Ordinarai prašo leisti praplėsti Ignalinos bažnyčią ir atkreipti dėmesį į Klaipėdos bažnyčią. Minėtas bažnyčias reikia nepraplėsti, o reikalauti, kad būtų sugrąžintos neteisėtai užgrobtos bažnyčios Ignalinoje ir Klaipėdoje, šių parapijų tikintieji jau daug metų reikalauja sugrąžinti paimtas bažnyčias, todėl ordinarams šią iniciatyvą visais galimais būdais reikėtų palaikyti. Taip pat reikalautina, kad būtų sugrąžinta Vilniaus Katedra ir šv. Kazimiero bažnyčią, paversta bedievišku muziejumi. Juk artėja šv. Kazimiero 500 m. mirties jubiliejus (1984 m.).
Ką reiškia Ordinarų prašymas liturginius kalendorius praplėsti „pamokslinę ir kita medžiaga", Lietuvos kunigams tikrai nesuprantama. Jeigu į kunigams skirtą liturginį kalendorių bus įdėti 2—3 sakiniai apie religinę šventę ar šventąjį, tuo kunigai pamokslams tikrai nepasinaudos, o bedieviai visam pasauliui trimituos, kad Lietuvoje leidžiama pamokslinę medžiaga. Jei jau prašyti, tai prašyti rimtai: leiskite Lietuvos kunigus aprūpinti pamokslinę medžiaga, leiskite kas metai išleisti bent po vieną pamokslų knygą, leiskite, kad mūsų broliai išeivijoje galėtų mums atsiųsti religinės literatūros. Tuo tarpu išeivių religinė literatūra papildo tik spec. fondus, prie kurių su spec. leidimais prieina tik bedievių šulai, pvz., J. Aničas, P. Mišutis ir kt.
Mes negalime patikrinti, ar teisingos kalbos, būk tai šis Ordinarų pareiškimas buvo valdžios pareigūnų inspiruotas, bet kiekvienam Lietuvos kunigui aišku, jog 9-sis šio pareiškimo punktas — „Ordinarai laiko, jog vyraujančiai Lietuvos Kat. Bažnyčiai tiktų turėti iliustruotą leidinį, kuris nušviestų mūsų Bažnyčios gyvenimą ir veiklą" — tikrai ne Dievo Dvasios įkvėptas. Ar toks leidinys nušvies, kaip Lietuvoje dusinama Bažnyčia, kaip supančiotos ordinarų rankos, kaip kenčia tikintieji inteligentai? Ne, toks leidinys šių klausimų nelies. O gal jame bus dedamos nuotraukos, kaip pamaldų metu alpsta tikintieji perpildytoje Klaipėdos bažnyčioje, kaip daugelyje Lietuvos vietų, pvz., Sintautuose, Pilviškiuose, Bartininkuose, Alvite ir kt. riogso sugriautų bažnyčių griuvėsiai, ir niekas neleidžia jų atstatyti, kaip nuo vaikų kaklų mokytojai nutraukė medalikėlius ir kryželius? Tad kas į tą iliustruotą leidinį bus dedama? Taikos konferencijose dalyvaujančių Ordinarų nuotraukos? Taip, bet tokios nuotraukos tikinčiuosiuose gali sukelti tik pasipiktinimą. Lietuvos kunigai yra įsitikinę, kad toks „iliustruotas leidinys" būtų tik propagandinis burbulas pasauliui, ypač artėjančios Olimpiados Maskvoje proga. Taigi, prašome Ordinarus atšaukti „iliustruoto leidinio" prašymą, nes toks leidinys pasitarnautų ne Bažnyčiai, o bedieviams.
***
Tuojau po Velykų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis visose vyskupijose įkalbinėjo dekanus laikytis Religinių susivienijimų nuostatų. Pagal įgaliotinį, dekanai turi padėti, kad visi Lietuvos kunigai laikytųsi šių nuostatų.
Iš įvykusių pokalbių seka išvados:
a) Religijų reikalų taryba dekanams, o per juos ir kunigams nori įvaryti baimės, todėl dekanai ir buvo sukviesti ne į kurijas bet į vykdomuosius komitetus;
b) dekanų rankomis norima dusinti Katalikų Bažnyčią;
c) iš kunigų reikalaujama prisidėti prie bedievių vykdomo nusikaltimo, pažeidinėjant tikinčiųjų vaikų teises — jų nekatekizuoti, nuvaryti nuo altoriaus, iš procesijų ir t.t.;
d) šiuose pokalbiuose dekanai buvo pažeminti, nes tuo pačiu metu, kai įgaliotinis reikalavo išduoti Bažnyčios interesus, jie buvo vaišinami kava;
e) Vyskupijų kurijos pažemino save, nes į vykdomuosius komitetus dekanus sukvietė ne valdžios pareigūnai, o pačios kurijos. Pvz., Religijų reikalų tarybos referentas Kožukauskas J.E. vysk. Labukui perdavė tokią telefonogramą: „1979 m. balandžio 24 d. Kauno miesto vykdomajame komitete bus pravedamas pokalbis su Jūsų vadovaujamų vyskupijų dekanais. Pokalbio pradžia 14 vai. Prašome užtikrinti visų dekanų dalyvavimą. Pageidaujama, kad pokalbyje dalyvautumėte ir Jūs." Visos kurijos, gavusios įsakymą, tuojau paskubėjo jį įvykdyti.
***
š.m. pradžioje 522 Lietuvos kunigai ir du vyskupai — J.E. Julijonas Steponavičius ir J.E. Vincentas Sladkevičius pasisakė labai svarbiu Bažnyčiai klausimu, kad jie negalėsią laikytis Bažnyčiai primestų Religinių susivienijimų nuostatų ir reikalavo juos atšaukti. Labai tiktų šiuo klausimu pasisakyti ir pareigas einantiems Lietuvos ordinarams.
***
Ypatingai Ordinarus raginame rūpintis vaikų teisių pažeidimais Lietuvoje, ir Vaiko metų proga šį opų, bet labai svarbų klausimą nuolatos ir nuolatos kelti. Mes esame įsitikinę, kad vaikų atžvilgiu ir mes, dvasiškiai, nesame be kaltės. Ordinarai galėtų bent privačiai paraginti kunigus daugiau rūpintis vaikais ir jaunimu, o dėl baimės ar apsileidimo nesirūpinantiems vaikų pastoracija, pasiūlyti išsikelti į provinciją ir užleisti vietą drąsesniems ir uolesniems kunigams.
Gerbiami Ordinarai, Dievo Apvaizda mums leido gyventi ir dirbti labai svarbiu ir lemiamu Bažnyčios gyvenimo momentu, tad garbingai atlikime Dievo skirtą misiją.
TTG Katalikų Komiteto nariai — kunigai:
Jonas Kauneckas
Alfonsas Svarinskas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Juozas Zdebskis
***
Tikinčiųjų teisėms ginti
Katalikų Komitetas
1979 m. gegužės 25 d.
Nr. 16
LTSR Prokurorui
LTSR švietimo Ministerijai
Mes esame labai susirūpinę, kad Lietuvos TSR mokyklose tebesitęsia mokinių terorizavimas. Į TTG Katalikų Komitetą š.m. gegužės 15 d. kreipėsi Irena Želvienė. Iš pareiškimo matyti, kad jos sūnus Egidijus, besimokąs Telšių IV vidurinėje mokykloje, tikrai yra skaudžiai persekiojamas. Mokytoja Pilipavičienė tikinčiam ir jokiai organizacijai nepriklausančiam mokiniui Egidijui Želviui prievarta užrišo pionieriaus kaklaraištį, o šiam priešinantis mušė jj per veidą ir kartu su mokytoja Petraityte įžeidinėjo, vadindamos jį bažnytininku ir net vartodamos necenzūrinius žodžius, šią visą „pedagogiką" stebėjo didelis būrys vaikų.
Telšių IV vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, rajono ateistinio darbo koordinavimo Tarybos pirmininkas Andrijauskas rajoniniame laikraštyje „Komunizmo švyturys" (1979.IV.17.) piktinasi, kad Vatikano radijas kalba apie mokinių persekiojimą Telšių mokyklose. Jis net drįsta teigti nežinąs nė vieno fakto, kad „už religinius įsitikinimus mokiniams būtų rašomi blogesni pažymiai, blogiau įvertintas elgesys, kad tokie mok.niai mokytojų būtų išjuokiami arba įžeidinėjami".
Galima pateikti daug mokinių įžeidinėjimo ir išjuokimo faktų.
Telšių IV vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas Valenčius 1979 m. balandžio mėn. 17 d. panaudodamas fizinę jėgą, atėmė iš IV klasės mokinių Sauliaus Stonkaus ir Mažeikos kryželius.
Istorijos mokytoja Karnišovą toje pat mokykloje IX klasės mokinę Ritą Bumbliauskaitę visą pamoką klausinėjo apie tikėjimą, tyčiojosi iš jos, įžeidinėjo, liepė pasakoti apie pažįstamus kunigus ir t.t.
š.m. balandžio 20 d. mes atkreipėme Jūsų dėmesį, kad Plungės I-je vidurinėje mokykloje komjaunuolių yra persekiojamas tikintis mokinys Vitaliujus Semenauskas, o mokytojai jo negina, tačiau atsakymo nesulaukėme, nors tarybinės įstaigos privalo mėnesio laikotarpyje atsakyti.
Prašome užtikrinti, kad ateityje nesikartotų panašūs pedagogų nusikaltimai. Tokiems pedagogams ne vieta tarybinėje mokykloje.
Tikinčiųjų teisėms ginti
Katalikų Komiteto nariai —
kunigai:
Jonas Kauneckas
Alfonsas Svarinskas
Sigitas Tamkevičius
Vincas Vėlavičius
Juozas Zdebskis
***
